- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- I-2500-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A.L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 7 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-7), skundo papildyme (b. l. 71) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) 2 lokaliniame sektoriuje, 4 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra apytiksliai 50 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų ir laikomi 17-18 kalinamųjų. Gyvenamąjį plotą dar labiau mažino baldai ir kitas inventorius. Patalpa buvo blogai šildoma, šaltuoju metų laiku temperatūra būdavo 7 o C. Kalinimo sąlygos buvo žeminančios orumą ir pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnį. Pasivaikščiojimo kiemas buvo apytiksliai 300 kv. m ploto, blogos būklės. Kiemu vienu metu naudojosi nuo 180 iki 350 kalinamųjų, pasivaikščiojimo plotas buvo nuo 1 kv. m iki 2 kv. m. Buvo įrengti 3 suoliukai, jais pasinaudoti galėjo tik 5 procentai kalinamųjų, kiti buvo priversti nuolat stovėti spūstyje. Kieme buvo įrengtos tik 2 sportavimo įrangos, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės sportuoti ir mankštintis. Administracija tinkamai neįrengė rūkymo patalpos ir nustatė rūkymo vietą tiesiog kieme užkabindami užrašus „Rūkymo vieta“, o koridoriuose buvo iškabinti užrašai draudžiantys rūkyti. Pareiškėjas, būdamas nerūkantis, priverstinai 3 valandas per parą buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Likusį laiką buvo rūkoma gyvenamosiose patalpose. Kiemo grindinys labai blogos būklės – ant grindinio buvo duobės, grindinys purvinas, iš kiemo sklido blogas kvapas į gyvenamąsias patalpas, kieme visai nebuvo medžių ar kitų augalų, todėl pareiškėjas buvo priverstas nuolat matyti asfaltą ir betoną. Prausykla buvo įrengta praėjime į šalia esantį tualetą. Patalpos plotas buvo apytiksliai 8 kv. m, norint patekti į tualetą, reikėjo praeiti pro prausykloje esančius asmenis. Prausykloje įrengti 4 šalto vandens čiaupai ir 4 kriauklės. Taip pat dušinė, kurioje įrengtas šalto vandens purkštas. Karšto vandens nebuvo, praustis, skalbti rūbus, plauti indus reikėjo tik šaltu vandeniu. Dušinėje nebuvo durų, todėl pareiškėjas būdamas dušinėje buvo matomas prausykloje, koridoriuje esančių nuteistųjų ir pareigūnų, nebuvo užtikrinamas privatumas. Patalpa buvo blogos būklės – įrenginiai aprūdiję, sienos apipelijusios, buvo nuolatinė drėgmė, įrenginiai leido vandenį. Prausykloje nebuvo kriauklės – dubens ir karšto vandens, kad pareiškėjas galėtų tinkamai išsiskalbti viršutinius rūbus. Nebuvo dideliam nuteistųjų skaičiui pritaikytų džiovyklų, kad visi galėtų džiovintis rūbus. Prausyklos naudojimo laikas buvo ribojamas dienotvarke. Dėl didelio kalinamųjų skaičiaus nuolat buvo eilė ir pareiškėjas negalėjo tinkamai pasinaudoti prausykla, kelis kartus apskritai liko nesiprausęs. Tualete buvo trys unitazai, trys pisuarai. Tarp trijų unitazų įrengtos dvi dalinės pertvaros, kurios iki 2017 m. rugsėjo mėnesio buvo 50-60 cm aukščio, vėliau padidintos iki 2 metrų, priekyje nėra durų, kad galima būtų užsirakinti. Priešais unitazus įrengti trys pisuarai. Tualetu tuo pačiu metu naudojosi šeši kalinamieji, todėl pareiškėjas naudojantis tualetu buvo matomas kitų asmenų, nebuvo sudarytos sąlygos bent minimaliam privatumui naudojantis tualetu. Tualetas buvo blogos būklės, įrenginiai aprūdiję, lubos ir sienos apipelijusios, pajuodusios, ant grindų augo grybeliai ir pelėsiai, trūko ventiliacijos, nuolat tvyrojo blogas kvapas, oro temperatūra buvo žema.
Taip pat nurodė, kad daiktų sandėlis buvo apytiksliai 12 kv. m ploto, blogos būklės, sienų dažai nusilupę, ant lubų ir sienų augo pelėsiai ir grybeliai, laikėsi drėgmė, trūko lentynų daiktams susidėti. Dėl nuolatinių kratų daiktai buvo išmėtomi ir sumaišomi, kratų metu nebuvo pildomi kratų protokolai. Pareiškėjo kalinimo metu nebuvo poilsio kambario.
Akcentavo, kad dušu galima buvo naudotis tik kartą į savaitę nustatytu grafiku. Dušinė visą laiką buvo perpildyta, nebuvo reikiamo kiekio rūbų pakabų. Dušinės patalpoje įrengta 12-15 dušų purkštų iš jų 4-5 purkštai nulaužti. Likusiems dušų purkštukams įstatyti specialios paskirties vandens maišytuvai ir veikia nuo paspaudimo 15 sekundžių ir sustodavo, todėl negalima tinkamai praustis, nes nebėga vanduo. Patalpa blogos būklės, įrenginiai surūdiję, sienos, lubos apipelijusios. Nebuvo specialių kriauklių su karštu vandeniu, kad pareiškėjas galėtų išsiskalbti drabužius. Dušinės nusirengimo kambaryje taip pat dušinės viduje nėra jokių pertvarų, todėl pareiškėjas nusirengiant ir naudojantis dušu buvo matomas visiems kartu besiprausiantiems kalinamiesiems, taip pat pareigūnams. Visą kalinimo laikotarpį buvo skalbimai tik apatiniai rūbai, taip pat patalynė, tačiau netinkamai, nes patalynė vis tiek buvo grąžinama purvina ir jautėsi ypatingas kvapas. Skalbykloje nebuvo skalbiami viršutiniai drabužiai. Nebuvo nemokamai išduodamos skalbimo priemonės, skalbimo milteliai.
Pabrėžė, kad maitinimo laikas buvo nustatytas per trumpas, į bendrą maitinimo laiką buvo įskaitomos kelionės laiko sąnaudos, taip pat vaistų išdavimo laiko sąnaudos. Pareiškėjas, būdamas ligonis, užtrukęs 7 minutes nuo maitinimo pradžios iš esmės likdavo nevalgęs, vėluojantis į valgyklą neįleidžiamas. Valgykla nuolat būdavo perpildyta, kalinamiesiems trūkdavo sėdimų vietų. Maistas buvo gaminamas ir tiekiams blogomis sąlygomis ir nekokybiškas. Masto daviniai buvo akivaizdžiai mažesni, nei numatyta teisės aktuose. Prie maisto išdavimo langelių būdavo eilė, tai smarkiai sutrumpindavo patį maitinimo laiką. Maistas smarkiai dvokdavo, buvo siaubingo skonio – maisto kokybės patikrinimai buvo atliekami retai, iš anksto perspėjus, tuo metu maisto kokybė pagerėdavo, pasibaigus tikrinimui maisto kokybė ženkliai blogėjo. Artimųjų maisto perdavimai, siuntiniai buvo draudžiami, atimant galimybę gauti papildomo maisto iš giminaičių. Nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį nustatė atsižvelgdamas į išgyventą skriaudą, išgyvenimus, suluošinimą, sveikatos pablogėjimą, kurie ypač smarkiai juntami, pasekmės išliks visam gyvenimui.
Atsakovo atstovas - Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 11-19) nurodė, kad kitaip nei nurodo pareiškėjas, remiantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-336, į 4 būrį (41 brigadą) buvo perkeltas 2016 m. rugpjūčio 9 d., o ne 2016 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės PN 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 7. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji Marijampolės PN į būrius skirstomi diferencijuoto skirstymo būdu, po tiek asmenų, kiek patalpose yra įrengta miegamų vietų, todėl Marijampolės PN nuteistųjų skaičius neviršija miegamų vietų įrengimo skaičiaus. 4 būrio 7 patalpos (schemoje pažymėta 1 -54) plotas 51,66 kv. m., joje įrengta 16 gyvenamų vietų. Minimu laikotarpiu gyvenamoje patalpoje Nr. 7 viso buvo iki 16 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,23 kv.m gyvenamojo ploto.
Nurodė, kad pareiškėjo minimu ginčo laikotarpiu nei vienas 4 būrio nuteistasis dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kitas kompetentingas institucijas, todėl atsakovo įsitikinimu 4 būrio patalpos, tame tarpe ir sanitarinis bei higienos mazgas, pasivaikščiojimo kiemelis, daiktų sandėlis ir pirtis (dušinė) visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nuteistiesiems yra sudaromos puikios sąlygos į tinkamą kalinimą. Periodinis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas yra atliktas 2016 m. lapkričio 14 d. ir surašytas Patikrinimo aktas Nr. PA.4-432. Šio patikrinimo metu buvo tikrintos visos Marijampolės PN esančios patalpos - patikrinimo metu nebuvo nustatyti jokie pažeidimai. Pažymėjo, kad Marijampolės PN Ūkio skyriaus specialistai nuolatos tikrina patalpų stovį ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašomi avarinių gedimų ir šalinimo aktai. 2015 m. liepos 16 d. buvo surašytas Marijampolės PN Avarinių gedimo šalinimo ir atliktų darbų aktas Nr. 14/07-2867, kuriame aprašyti atlikti darbai minėtoje patalpoje. Manytina, kad elektros instaliacijos remontas ar pakeisti langai nereikalauja remonto kas dvejus metus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys dėl tariamai buvusios žemos temperatūros žiemos metu yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstas, o tai, jog pareiškėjas niekada neteikė skundų Marijampolės PN administracijai, tik patvirtina tokio teiginio nepagrįstumą. Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato sanitarinio ir higienos mazgo ploto, dėl to pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio ir higienos mazgo ploto yra deklaratyvūs. Marijampolės PN kas du metus yra atliekami patalpų patikrinimai, buvo atliktas periodinis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimas ir surašytas Patikrinimo aktas Nr. PA.4-432, kuriame jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, pelėsis nerastas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl apipelijusių sienų ir drėgmės yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas numato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Todėl gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpų higienos mazge karštas vanduo nėra privalomas, o nuteistieji kartą per savaitę turi teisę pasinaudoti dušu Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. Atkreipė dėmesį, kad minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte yra pažymėta, jog skalbykloje yra įrengta nešvarių skalbinių patalpa, skalbimo patalpa ir švarių skalbinių patalpa, taip pat yra atskira skalbinių džiovinimo patalpa, minėtos patalpos atitinka HN 134:2015 IV skyriaus 25.1 punktą, dėl to darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog nėra rūbų džiovyklos ir reikia skalbti rankomis šaltu vandeniu yra deklaratyvūs. Teisės aktai nenumato karšto vandens ar boilerio įrengimo higienos mazgo patalpose, taip pat teisės aktai nenumato jokio privalomo dubens rūbams išsiskalauti. Marijampolės PN veikia skalbykla, kuria nuteistieji gali naudotis pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką, o 4-ame būryje nuteistiesiems yra suteikta skalbimo mašina. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus negalėjo nusiprausti, tačiau į Marijampolės PN administraciją ar 4-o būrio specialistą nebuvo kreipęsis. 4-ame būryje viso buvo nuo 55 iki 64 nuteistųjų, 4 būrio bendras plotas yra 225,51 kv. m. Pareiškėjas nurodo, kad prausykla yra šalia sanitarinio mazgo įėjimo, todėl jį galėjo matyti kiti, tačiau teisės aktai nenumato prausyklos įrengimo specifikos, nenumato jokių sienelių ar atitvėrimų. Prausykloje teisės aktai net nenumato privalomos dušo kabinos, kuri be kita ko yra uždara. Dušas be durų, tačiau vietoje durų gali būti pakabinta užuolaida, todėl jeigu pareiškėją valantis dantis ar prausiantis veidą matė kiti nuteistieji, nemanytina, kad tai galėjo pažeisti pareiškėjo privatumą. Atkreipė dėmesį, kad sanitariniame mazge 2017 m. rugsėjo mėn. dalinės pertvaros buvo paaukštintos iki 2 metrų. Tiek sanitarinis mazgas tiek higienos mazgas yra įrengti atskirose uždarose patalpose, kurios schemoje yra pažymėtos atskirais numeriais. Prausykla schemoje yra pažymėta (1-58), sanitarinis mazgas schemoje pažymėtas (1-57). Pažymėjo, kad nuteistasis gali laisvai judėti bendrabučio tipo patalpose ir po lokalinį sektoriaus kiemą nuo 6:30 val. iki 22:30 val. (nuo 2017 m. rugpjūčio mėn.) iki 17:00 val., kur netrukdomai gali naudotis ir kitais sanitariniais mazgais.
Marijampolės PN yra patvirtintas 2016 m. sausio 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-15 dušinės darbo grafikas, iš kurio matyti, kad šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 11.30 val. praustis gali 3 ir 4 būriai, tačiau pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad Marijampolės PN dušinė buvo perpildyta. Dėl pareiškėjo teiginio, kad dušinėje yra trumpa vandens bėgimo trukmė, pažymėjo, kad naudojantis dušu tereikia dar kartą paspausti, kuomet nustoja tekėti vanduo, kad jis vėl bėgtų. Atsakovo įsitikinimu, tokia vandens bėgimo trukmė negali būti traktuojama kaip pažeidimas, bei negali sukelti neigiamų pasekmių ar diskomforto nuteistajam. Dušinės ploto nenumato jokie teisės aktai, tad pareiškėjo teiginys, kad dušinėje trūko vietos ir ne visi galėjo praustis yra nepagrįstas. Taip pat teisės aktai nenumato ir dušinėse įrengtų kriauklių rūbų skalbimui. Pareiškėjo teiginys, kad jį nusirengusį besiprausiant matė pareigūnės moterys yra nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio, nes pareigūnai į dušinę nevaikšto, o moterys pareigūnės pareiškėjo negalėjo matyti, dėl tos priežasties, kad toje vietoje nėra postų, kuriuose budi moterys pareigūnės.
Teisės aktai nenumato kiemų ploto, ar vienam nuteistajam privalomai tenkančio minimalaus ploto kiemuose, todėl pareiškėjo argumentas dėl per mažo kiemo ploto yra nepagrįstas. 4 būrio kiemas yra įrengtas pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl pareiškėjo argumento, kad sklido nemalonus kvapas, pabrėžė, kad toks teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio ir pažymėjo, kad patys nuteistieji yra aprūpinami švaros priemonėmis ir privalo palaikyti švarą tiek savo būriuose, kuriuose atlieka bausmę, tiek jiems priklausančiuose sanitariniuose bei higienos mazguose, virtuvėlėse bei kiemuose.
Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose rūkyti, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. 2014 m. gruodžio 3 d. Marijampolės pataisos namuose lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai ir pažeidimų nenustatė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad daiktų sandėlis yra vos 12 kv. m., taip pat blogos būklės. Jokie teisės aktai nenumato sandėlio ploto. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu nenustatyta nei drėgmė, nei pelėsis sandėlyje. Atsakovas nėra gavęs jokio pareiškėjo skundo ar kreipimosi dėl tariamo daiktų išmėtymo po kratų, todėl toks teiginys yra nepagrįstas.
Dėl vietos stokos poilsio kambariai yra ne visuose būriuose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-82, 6 punktas numato, kad nesant galimybėms įrengti laisvalaikio kambarį, jis gali būti įrengiamas 2 būriams. Atkreipė dėmesį, kad ankščiau galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 nebuvo reikalaujamas poilsio kambarių įrengimas. Šiuo metu minėta higienos norma negalioja, o galioja naujoji higienos norma HN 134:2015. Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Tai, kad nėra poilsio kambarių, tikrai negali būti traktuojama, kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos, nes nuteistųjų judėjimas lokaliniuose sektoriuose neribojamas.
Higienos priemonės tame tarpe ir skalbimo milteliai išduodami tik nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Mokiems nuteistiesiems higienos priemonės nėra išduodamos. Pažymėjo, kad remiantis 2017 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento Patikrinimo aktu Nr. PA.4-246, pagal patvirtintą grafiką patalynė ir apatiniai drabužiai skalbimui priduodami ir išskalbti atiduodami naudojimosi dušo laiku. Remiantis suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortele, pareiškėjui buvo du kartus išduoti skalbimo milteliai, kai pareiškėjas negalėjo nusipirkti higienos reikmenų. Pažymėjo, kad pareiškėjas šiuo metu yra mokus, remiantis nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiais, todėl drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys neprivalo būti išduodami. Taip pat, vadovaujantis BVK 132 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas gali teikti prašymą pataisos įstaigos direktoriui dėl leidimo panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Marijampolės PN duomenimis pareiškėjas to nedarė.
Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu buvo patvirtintas nuteistųjų maitinimo grafikas Nr. 4/07-153. Teisės aktai nenumato privalomo minimalaus skirto laiko valgymo trukmei, dėl per trumpo laiko skirto valgymui, pareiškėjas niekada nebuvo teikęs skundų Marijampolės PN administracijai. Maitinimas Marijampolės PN organizuotas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščiai ir jų priedai, kuriuose yra nurodyti viešojo maitinimo patiekalai, maisto produktai, jų energetinė vertė, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skelbiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto tinklapyje www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose bei nuteistųjų skaitykloje. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus viešojo maitinimo patiekalai, paruošti Marijampolės pataisos namų valgykloje, atitiko aukščiau minimų valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Nebuvo atvejo, kuomet Marijampolės PN maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN 4 būrio 7 patalpoje laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 7 d. Atsakovo atstovas pateikė į bylą duomenis, kad pareiškėjas į 4 būrį buvo paskirtas 2016 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 20, 21), todėl šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 7 d.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 21, 68) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 4 būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 51,66 kv. m, joje įrengta 16 gyvenamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,23 kv.m gyvenamojo ploto (51,66/16). Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat teigia, kad sanitariniuose mazguose nebuvo privatumo, tarp unitazų buvo įrengtos 50-60 cm aukščio pertvaros, kurios vėliau padidintos iki 2 metrų, durų nebuvo. Nurodė, jog priešais unitazus įrengti trys pisuarai, tualetu tuo pačiu metu naudojosi šeši kalinamieji, todėl pareiškėjas naudojantis tualetu buvo matomas kitų asmenų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018; EŽTT bylą G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; bylą A. M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas). Atsakovas nurodė, jog sanitariniame mazge tik 2017 m. rugsėjo mėnesį dalinės pertvaros buvo paaukštintos iki 2 metrų. Pareiškėjas taip pat teigia, jog 2017 m. rugsėjo mėnesį sienelė paaukštintos iki 2 metrų, tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant ar buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu aktualus ne tik sienelių aukštis, bet ir tai, kad pareiškėjo teigimu sanitariniame mazge esantys unitazai nebuvo visiškai uždari (nebuvo durų), priešais unitazus buvo įrengti pisuarai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Pastebėtina, kad duomenų apie 4-o būrio sanitarinių mazgų įrengimą atsakovas nepateikė.
LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr. pvz. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl 4-ame būryje įrengtų sanitarinių mazgų tinkamumo asmens minimalaus privatumo užtikrinimui. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, konstatuotinas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas ir yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas deramas privatumas.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl didelio kalinčių asmenų skaičiaus, tekdavo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo, prausyklų.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau - ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Iš atsakovo pateiktos Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pažymos (b. l. 21) duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 4 būryje buvo 55-64 asmenys, tačiau kiek sanitariniuose mazguose yra įrengta klozetų, unitazų, praustuvių atsakovas nenurodė. Pareiškėjas teigia, kad 4 būrio prausykloje buvo 4 vandens čiaupai ir 4 kriauklės, tualete 3 pisuarai ir 3 unitazai, tai duoda pagrindą išvadai, kad klozetų ir praustuvių skaičius, atsižvelgiant į buvusį nuteistųjų skaičių, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nevisiškai atitiko Patalpų aprūpinimo inventoriumi normas. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl eilių susidarymo naudojantis sanitariniais įrenginiais, vertintinos kaip Patalpų aprūpinimo inventoriumi normų pažeidimas.
Pareiškėjas nurodė, kad lauko kiemas buvo labai mažas, kad visiems išėjus į lauką, vienam asmeniui tekdavo po 1-2 kv. m. ploto, pasivaikščiojimo kieme buvo tik 3 suoliukai, 2 sporto įrangos, nebuvo medžių ir kitų augalų, daiktų sandėlis mažas. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja lauko kiemelių plotų ar vienam nuteistajam privalomos tekti ploto normos juose, suoliukų ir sportinės įrangos kiekio, apželdinimo, daiktų sandėlio ploto, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasivaikščiojimo kiemo grindinys buvo duobėtas, purvinas, iš kiemo sklido blogas kvapas, sanitarinio mazgo ir dušinės įrenginiai surūdiję, sanitariniame mazge, daiktų sandėlyje ir dušinėje ant sienų ir lubų buvo pelėsis, dažai atsilupę, trūko ventiliacijos, todėl nuolat buvo blogas kvapas, gyvenamojoje patalpoje ir sanitariniame mazge buvo žema temperatūra.
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Lietuvos higienos norma HN 134:2015), galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi būti vėdinamos per langus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktą laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. Patikrinimo aktą Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12) (b. l. 23-25). Atlikto patikrinimo metu buvo kompleksiškai tikrinama, kaip Marijampolės pataisos namuose yra laikomasi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų. Minėtu aktu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Dėl pareiškėjo argumentų, kad patalpose sienos, lubos apipelijusios, patalpos netvarkingos, teismas pažymi, kad už patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, todėl, pareiškėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsis, patalpos netvarkingos, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti patalpas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertinamuoju laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, šiuo metu buvusias sąlygas patikrinti nėra galimybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl duobėto ir nešvaraus pasivaikščiojimo kiemo grindinio, iš kiemo sklindančio blogo kvapo, blogos sanitarinių įrenginių būklės, žemos temperatūros, netinkamos ventiliacijos, pelėsio, atsilupusių dažų, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad prausiantis Marijampolės PN pirtyje - dušinėje jį galėjo stebėti kalinamieji bei pareigūnai ir pareigūnės moterys, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagristi samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog Marijampolės PN pareigūnės/ai ar kiti kalinamieji jį galėjo stebėti pirtyje - dušinėje, šie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini. Dėl pareiškėjo argumento, jog dušinėje vanduo po 15 sekundžių nustodavo bėgti, todėl pareiškėjas negalėjo nusiprausti, teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas naudodamasis dušu, kuriame įrengti maišytuvai, veikiantys nuo paspaudimo, turėjo realią galimybę dar kartą paspausti vandens įjungimo mygtuką, kad vanduo vėl pradėtų bėgti.
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN prausyklose nebuvo karšto vandens. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, šioje Lietuvos higienos normoje nėra reglamentuota, kad kitose patalpose (nagrinėjamu atveju – prausykloje) turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja praustuvių (kriauklių) dydžio ar konstrukcinių ypatumų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, jog prausykloje nebuvo karšto vandens, prausykloje ir dušinėje nebuvo praustuvių, tinkamų rūbams skalbti atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad dušu pasinaudoti buvo galima tik vieną kartą per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad vieną kartą per savaitę galimybė pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.
Pareiškėjas pažymėjo, kad nebuvo galimybės išsiskalbti asmeninių drabužių, nebuvo išduodami skalbimo milteliai, patalynė būdavo blogai išskalbta.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 4 būryje yra skalbimo mašina (b. l. 14), be to, prausimosi patalpose yra dubenys vonelės (b. l. 24), pareiškėjas buvo aprūpintas skalbimo milteliais (b. l. 26). Bylos duomenimis nustatyta, nuteistiesiems skalbtis drabužius patiems būtinybės nėra, kadangi pataisos namuose teikiamos skalbimo paslaugos pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintą Skalbyklos darbo grafiką (b. l. 30, 31). Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu patvirtintos „Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos“ 11 punktą, esant būtinybei ir būrio viršininkui kreipusis į Ūkio skyrių, gali būti skalbimai ir nuteistojo viršutiniai drabužiai. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiskalbti asmeninių drabužių. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, dėl sąlygų nuteistiesiems skalbti drabužius sudarymo, pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini.
Pareiškėjas akcentuoja, jog pataisos namuose pasivaikščiojimo kiemuose ir gyvenamosiose patalpose rūkoma, patalpų, skirtų rūkymui, nebuvo įrengta, todėl jis, būdamas nerūkantis, turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos namų administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys joje būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji rūkė ir ten buvo iškabintas ženklas „Rūkymo vieta“, todėl teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtos ir ženklais pažymėtos rūkymo vietos. Aukščiau minėtame Patikrinimo akte Nr. PA.4-432 (23.22.4.14.4.12) (b. l. 23-25) nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ryšium su nuteistųjų rūkymu tam neskirtose vietose. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nerūko, tačiau turi naudotis vienu lokalinio sektoriaus kiemu kartu su rūkančiais asmenimis, pažymėtina, jog pats savaime naudojimasis vienu lokalinio sektoriaus kiemu kartu su rūkančiais asmenimis nepatvirtina, jog pareiškėjas būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis yra verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas teigia, jog maitinimo laikas buvo nustatytas per trumpas, pavėlavus 7 minutes į valgyklą jau nebeįleisdavo, valgykla buvo perpildyta, maistas buvo nekokybiškas ir jo buvo per mažai.
Teismas pažymi, jog vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse 5 punkte nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Nuteistieji maitinami kalinimo įstaigos valgykloje arba gamybiniame objekte specialiai tam skirtoje patalpoje dienotvarkėje nustatytu laiku pagal kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintą būrių (skyrių) ir brigadų nuteistųjų maitinimo grafiką (22 p.). Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 4/07-153 patvirtintas Nuteistųjų maitinimo grafikas (b. l. 28, 29) nustato, kad nuteistieji maitinami 3 kartus per dieną, pusryčiai ir vakarienė trunka 15 minučių, pietūs – 20 minučių. Minėtame grafike nurodyta, kad nuteistųjų įleidimas į salę vyksta 7 minutes nuo maitinimo pradžios, pasibaigus nurodytam laikui, nuteistieji į maitinimo salę neįleidžiami. Teismo vertinimu, toks laikas yra pakankamas pavalgyti, be to, 7 minučių laikas yra pakankamas iš lokalinio sektoriaus ateiti iki valgyklos. Teismas pažymi, kad pagal BVK 113 straipsnį teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarkė yra vienos iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos yra įstatymu nustatytos neteistųjų specialiosios pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN iš nuteistųjų (taip pat ir iš pareiškėjo) būtų gauta skundų, jog kyla problemų naudojantis valgykla, valgymo laikas per trumpas ir pan. Iš pateiktų Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų, atliktų vertinamuoju laikotarpiu, protokolų (b. l. 38, 39, 43, 44) matyti, kad dienos patiekalų, skirtų nedirbantiems vyrams) energetinė vertė buvo 2583 – 2689 kcal (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta fiziologinė mitybos norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamo maitinimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų maitinimo sąlygų Marijampolės PN atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teiginiai dėl kratų metu išmėtomų daiktų, nerašomų kratų protokolų yra abstraktaus pobūdžio, konkretūs atvejai nenurodyti, todėl, jų neįrodžius, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Taip pat pareiškėjo nurodyti argumentai dėl poilsio kambario neįrengimo yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodo, kaip skunde aprašytos aplinkybės sąlygojo jo teisių pažeidimą, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis išgyveno skriaudą, išgyvenimus, jam pablogėjo sveikata, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 16), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. vasario 7 d. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Tačiau teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. privatumo sanitariniame mazge ir reikiamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose neužtikrinimas yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (maždaug metus ir 6 mėnesius pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge ir 5 mėnesius nebuvo užtikrintas reikiamas kiekis įrengimų sanitarinėse patalpose). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į LVAT suformuotą praktiką administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018 (2018 m. kovo 14 d. nutartis), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 547 Eur suma.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A.L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A.L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 547 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus