Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2023-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-365/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
1A-159-365/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42389-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-365/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42389-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Virginijo Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. B. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

J. B. pakirta BK 67 str. 2 d. 1 p., 72 str. 3 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-11-09;

J. B. paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

J. B. vardu registruotam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022-11-07 apie 13.23 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams bei patikrinus jo blaivumą, nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 1,61 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad J. B. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta, nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, o laiduotoju siekiantis tapti asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Teismas nustatęs, kad automobilis registruotas kaltinamojo vardu, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju J. B. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, įvertinęs J. B. charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis įgytas santuokos su R. B. metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kad tiek J. B., tiek R. B. yra pensininkai, gyvena iš gaunamų pensijų, kurios nėra didelės, sprendė, kad turto konfiskavimu siekiami tikslai – užtikrinimas, jog automobiliu ateityje nebūtų neteisėtai pasinaudota, taip pat bendroji tokio pobūdžio nusikalstamų veikų prevencija – bus pasiekti J. B. skirtinos baudžiamosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimu pakankamai ilgam (t.y. dvejų metų) laikotarpiui – taikymu. Darė išvadą, kad kaltinamajam J. B. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – netaikytina.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Šimonė (toliau – ir prokurorė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. konfiskuoti jo vardu registruotą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

3.1. Prokurorė nurodo, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu, atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurį atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje. Pabrėžiama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. B. 2022-11-07, apie 13.23 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam ir sutuoktinei, nes buvo įgytas santuokos metu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), tačiau įregistruotas jo vardu. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius. Jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė priklauso kaltininkui ir jo sutuoktinei, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vietoj automobilio turėtų būti konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma ar išvis netaikytas turto konfiskavimas.

3.3. Prokurorės vertinimu, bylos įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės parodo J. B. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Nors J. B. nustatytas neblaivumas (1,61 promilė) neženkliai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią (1,51 promilės) neblaivumo ribą, tačiau šiais veiksmais padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Tai, kad J. B. tą pačią dieną vartojo alkoholį bei miesto ribose, kuomet eismas intensyvus, vairavo automobilį, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, leidžia spręsti, kad jis visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. J. B., būdamas suaugęs asmuo, privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.

3.4. Be to, pažymima, kad J. B. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad yra išgėręs alkoholio, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes. Padaryta tyčinė nusikalstama veika neabejotinai kėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko gyvybei, sveikatai bei turtui. Pasak prokurorės, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto, t. y. automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VšĮ „Emprekis“ duomenimis, minėto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje – 1 540 eurų su PVM ir 1216,40 Eur be PVM) konfiskavimas, kuri būtų suderinama su kita šioje byloje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, t. y. uždraudimu naudotis specialia teise.

3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, jog transporto priemonės konfiskavimas nei kaltininkui, nei jo šeimai nesukels tokių neproporcingai padarytai veikai neigiamų pasekmių, kurios jų gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl automobilio konfiskavimo neproporcingai nukentėtų J. B. šeimos narių teisėti interesai. Nors J. B. yra pensininkas, spręsti apie prastą kaltininko turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Todėl mano, kad minėto automobilio konfiskavimas nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir J. B. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Pabrėžiama, jog baudžiamajame įstatyme nedraudžiama skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę, o pagal byloje nustatytas aplinkybes spręstina, jog kaltininkui be paskirtos vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, taip pat turi būti skiriamas ir automobilio konfiskavimas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės yra tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusios ir suderinamos.

3.6. Prokurorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas J. B. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nukrypsta nuo vyraujančios teismų praktikos šios kategorijos bylose ir neatitinka teisingumo principo, kuris reikalauja visapusiškos baudžiamaisiais įstatymais ginamų gėrių apsaugos, teisingo atsako sunkiems teisinių gėrių pažeidimams. Pažymima, jog atleidus J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis nepatyrė jokių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų. Vadovaujantis BK 40 straipsniu, J. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jam paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

3.7. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, prokurorė vertina, kad pirmosios instancijos teismas J. B., pripažintam padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, netinkamai taikė BK materialiosios teisės normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą ir esmingai nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, t.y. nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnyje numatyto turto konfiskavimo, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pakeisti, taikant J. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Avensis“ konfiskavimą. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. ir jo gynėjas advokatas A. Alekna prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė tik prokurorė, kuri apeliaciniame skunde nei veikos kvalifikavimo, nei sprendimo A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neginčija, prokurorė nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.

7. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį „Toyota Avensis“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. kai jam buvo nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Tokie A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. VĮ „Regitra“ išrašas liudija, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. B. (b. l. 26). VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio mėn. automobilio „Toyota Avensis“, 2001 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje 1 540 Eur (su PVM) (b. l. 27).

8. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Taip pat kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs ir pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas. Tačiau pažymėta, kad net ir pripažinus, jog asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar nagrinėjamu atveju tikslinga J. B. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės, kuria naudodamasis jis įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konfiskavimą, įvertino tai, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. B. yra garbaus amžiaus, niekada nebuvo teisiamas, per pastaruosius 5 metus (iki nusikaltimo įvykdymo) nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam nagrinėjamu atveju nustatytas neblaivumas neženkliai viršijo ribą nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė. Dėl to pripažinęs, kad J. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, dėl kurios padarymo kaltinamasis nuoširdžiai išgyvena, atsižvelgęs į aplinkybes, kad automobilis įgytas santuokos su R. B. metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kad tiek J. B., tiek R. B. yra pensininkai, gyvena iš gaunamų pensijų, kurios nėra didelės, įvertinęs ir vairuoto automobilio rinkos vertę, kuri nėra sąlyginai didelė (1 540 Eur), padarė išvadą, kad šio turto netekimas konfiskavimo atveju turėtų nemažą neigiamą įtaką J. B. šeimos turtinei padėčiai, todėl sprendė, jog J. B. baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – netaikytina. Pasak teismo, turto konfiskavimu siekiami tikslai bus pasiekti J. B. skirtinos baudžiamosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimu pakankamai ilgam laikotarpiui – taikymu.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šio nuosprendžio 9 punkte aptartoms aplinkybėms suteikė pernelyg didelę reikšmę, šios aplinkybės nėra išskirtinės, kurios lemtų automobilio kaip nusikaltimo priemonės nekonfiskavimą. Tokios aplinkybės savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, yra akivaizdžiai neproporcingas.

11. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija pirmuoju bandymu buvo 1,64 promilės, antruoju bandymu po kiek laiko siekė 1,66 promilės. Vertintina ir tai, kad neblaivumas buvo pamatuotas ne iš karto kuomet J. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, o tik atvykus pareigūnams, kaip nurodė liudytojas A. P. – maždaug po pusvalandžio. Toks neblaivumas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be to, liudytojo A. P. parodymai patvirtina, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas ta pačia kryptimi, važiavo labai lėtai, tad nusprendė jį apvažiuoti, apvažiavimo metu „Toyota“ automobilis staigiai metėsi į kairę pusę ir taip apgadino jo automobilį, automobilyje už vairo sėdėjęs vyras (kaip vėliau paaiškėjo J. B.) iš automobilio net nesiruošė eiti, iš automobilio neišlipo. Šis liudytojas, priėjęs prie vairuotojo, pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, šiam išlipus iš automobilio, J. B. labai sunkiai svirduliavo, pradėjo agresyviai elgtis, šnekėjo nesąmones, todėl A. P. paskambino policijai, kol laukė policijos pareigūnų, jis (A. P.) kartu su broliu stebėjo „Toyota“ automobilio vairuotoją, tam, kad jis (J. B.) nesėstų į savo automobilį ir neišvažiuotų (b.l. 33-34). Tai rodo, kad J. B. buvo ne tik neblaivus, bet tokiais savo veiksmais apgadino ir svetimą turtą, taigi padarė vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimą. Be to, aplinkybė, kad J. B. tą pačią dieną vartojo alkoholį bei miesto ribose vairavo automobilį, kuomet eismas intensyvus, rodo, kad J. B. požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus, o sėsdamas už vairo neblaivus jis parodė, jog darydamas nusikalstamą veiką negalvojo apie galimas pasekmes.

12. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės, nurodė, kad transporto priemonė J. B. įgyta santuokos su R. B. metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pažymėtina, kad teismų praktikoje toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, o minėtos aplinkybės konfiskavimo galimybės neeliminuoja. Be to, R. B. savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad J. B. niekada nebuvo teisiamas, taip pat per pastaruosius 5 metus (iki nusikaltimo įvykdymo) nebuvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jokios įtakos, sprendžiant turto, kaip nusikaltimo priemonės konfiskavimo klausimą, neturi, nes įstatymas nenumato, kad turi būti nustatytas pakartotinumas. Sutiktina, kad ši apelianto veika gali būti vertinama kaip labiau atsitiktinė, tačiau tai gali turėti įtakos sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, o ne dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Nors J. B. yra garbaus amžiaus, tačiau SODROS DB išrašo duomenimis – dirbantis (b.l. 81). Todėl, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, spręsti apie prastą kaltininko turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo, tokios aplinkybės nenustatytos, jos nesudaro pagrindo vertinti, kad automobilio konfiskavimas būtų visiškai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Be to, ir gynyba apeliacinės instancijos teisme neginčijo, kad dėl automobilio konfiskavimo būtų aiškiai neproporcingai pažeistos J. B. nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad J. B. sąmoningai pasirinko rizikingą ir teisei priešingą elgesį, dėl ko šiuo metu ir turi atsakyti dėl kilusių pasekmių. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštaraus teisingumo ar proporcingumo principams. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas nutartyse Nr. 2K-112-942/2021, 2K-218-648/2018.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemonė siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Šiuo aspektu būtina pasisakyti, kad kitos J. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (dveji metai) nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad J. B. taikytas nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, netaikius transporto priemonės konfiskavimo ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju J. B. patirtų iš esmės net švelnesnes sankcijas nei numatyta už administracinio nusižengimo padarymą, nors jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumas yra neabejotinai kur kas didesnis.

14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti transporto priemonės konfiskavimą, netinkamai motyvavo tokį sprendimą, savo išvadų nepagrindė išsamiu teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių vertinimu, todėl baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį – taikė netinkamai. Dėl šių priežasčių prokurorės skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, J. B. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Atitinkamai, keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria J. B. vardu registruotam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies tikslinimo

15. Spręsdamas klausimą dėl J. B. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas vertino, kad, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise. Tačiau nustatant konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę bei konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą (t.y. draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams), teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė techninę klaidą, nurodydamas, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina vadovaujantis ir BK 72 straipsnio 3 dalimi, kuri numato baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, skyrimą. Ši techninė klaida laikytina rašymo apsirikimu, nekeičiančiu nutarties esmės, ir taisytina apeliacinės instancijos teismo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendį:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d.nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta J. B. vardu registruotam automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl šios transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o konfiskavus transporto priemonę – panaikinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 19 d., skirta vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys