Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos Kibelkščių bendruomenės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Kibelkščių bendruomenės, atstovaujamos pirmininko V. G., patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rašto pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo sudaryti naują panaudos sutartį, trečiasis asmuo asociacija „Teatro drama“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas dėl dalies sprendimo nutrauktinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo pageidaujanti žodinio proceso, jei teismas nuspręstų, jog įrodymų nepakanka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad šalys, pateikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

8. Šioje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės raštą dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo negaliojančiu ir reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove naują patalpų panaudos sutartį.

9. Apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje ieškovė prašo teismo jos reikalavimą dėl atsakovės rašto pripažinimo niekiniu palikti nenagrinėtą ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukti. Kolegija pažymi, jog CPK 140 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje teisės atsisakyti ieškinio įgyvendinimą, numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė skunde nenurodė, jog jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl kolegija vadovausis CPK 308 straipsniu, reglamentuojančiu apeliacinio skundo atsisakymą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Teismas, nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog dalies skundo dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės raštą dėl sutarties nutraukimo negaliojančiu, atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl apeliacinis procesas dėl šios sprendimo dalies nutrauktinas.

10. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikia argumentų dėl tam tikrų procesinių bylos nagrinėjimo aspektų, todėl kolegija pirmiausia pasisakys dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

11. Ieškovė nurodo, jog byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau į bylos kortelę neįkeltas teismo posėdžio protokolas. Kolegija šį atsakovės argumentą atmeta kaip neatitinkantį faktinių aplinkybių. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį, kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi ir (ar) išsaugomi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti ir išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) ir išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2), 4, 6, 9.3, 9.4, 9.6, 11 punktų nuostatas, garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose išnagrinėtose bylose padarytais garso įrašais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirsti asmenys posėdžio protokole, o kai jis nerašomas, šio aprašo 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromą garso įrašą, užfiksuoja garso įrašymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, išjungimo laiką; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelia garso įrašą į LITEKO; kai daromas garso įrašas civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, surašo šio aprašo 16 punkte nurodytą informacinę pažymą, įsega ją į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įrašą daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iš įrenginių padarytas garso įrašas.

12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog byla buvo išnagrinėta 2022 m. gegužės 9 d. įvykusio posėdžio metu, informacinė pažyma surašyta ir posėdžio garso įrašas į bylos kortelę įkeltas tą pačią dieną. Atsižvelgiant į tai, jog posėdžio garso įrašas yra laikomas teismo posėdžio protokolu, ieškovės argumentas, jog į bylos kortelę neįkeltas teismo posėdžio protokolas, atmestinas kaip nepagrįstas. Nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju būtų nesilaikyta teismo posėdžio eigos užfiksavimo tvarkos.

13. Ieškovės nuomone, kadangi parengiamajame teismo posėdyje teismas išnagrinėjo bylą per vieną teismo posėdį atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir mero atstovei I. P. nedalyvaujant, ieškovė negalėjo diskutuoti su atsakove ginčo klausimu, taigi teismas neužtikrino rungimosi principo galimybės. Be to, apeliantei neaiškus atsakovės atstovavimas byloje; byloje pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo „Dėl įgaliojimų suteikimo“ galiojimo ir sertifikato galiojimo laikas metaduomenų lentelėje yra pasibaigęs; byloje taip pat yra pateiktas mero potvarkis „Dėl pavedimo atstovauti“, jo metaduomenų lentelėje sertifikatų galiojimo laikas taip pat yra pasibaigęs. Ieškovės teigimu, tiek įsakyme, tiek potvarkyje nėra teisingai nurodyta, kas, ką, kur ir kokius veiksmus įgalioja atlikti. Kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus. Pasisakydama dėl atstovavimo teisinio pagrindo, kolegija pažymi, jog į bylą pateiktu atsakovės atstovavimą pagrindžiančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu I. P., Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, įgaliota atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ikiteisminio tyrimo institucijose, išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose ir visų lygių teismuose, nagrinėjant administracines, civilines ir baudžiamąsias bylas, taip pat santykiuose su antstoliais ir bankroto administratoriais; įgaliojime nurodyta, jog jis galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d., įgaliojimas elektroniniu parašu pasirašytas 2021 m. gruodžio 17 d., iš metaduomenų suvestinės matyti, jog parašo sertifikatas galiojo iki 2022 m. gegužės 23 d. Klaipėdos savivaldybės mero potvarkiu nurodyta specialistė įgaliota atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms ikiteisminio tyrimo institucijose, potvarkis galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d., potvarkis elektroniniu parašu pasirašytas 2021 m. gruodžio 20 d., iš metaduomenų suvestinės matyti, jog parašo sertifikatas galiojo iki 2022 m. sausio 14 d. Taigi tiek potvarkis, tiek įgaliojimas suteikia specialistei teisę atstovauti iki 2022 m. gruodžio 31 d., dokumentuose aiškiai nurodytas įgaliotinis, jam suteikiamų teisių apimtys, atstovaujamasis, dokumentai pasirašyti galiojančiais elektroniniais parašais. Todėl ieškovės argumentai šiais aspektais atmestini kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių. Taip pat pažymėtina, jog 2022 m. gegužės 9 d. posėdžio metu teismas protokoline nutartimi pašalino Klaipėdos miesto merą iš bylos šalių sąrašo.

14. Įvertindama argumento, jog, išnagrinėjus bylą per vieną teismo posėdį jame nedalyvaujant atsakovės atstovei, ieškovei nebuvo užtikrinta rungimosi galimybė, pagrįstumą, kolegija pažymi, jog 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, įvyksiantis 2022 m. gegužės 9 d., nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškinta, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šaukimai į parengiamąjį posėdį šalims įteikti tinkamai. 2022 m. gegužės 9 d. atsakovės atstovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko savo poziciją, pateiktą 2022 m. kovo 14 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, visos bylai reikšmingos aplinkybės yra išdėstytos pateiktuose dokumentuose. Teismas, parengiamojo posėdžio metu išklausęs atvykusių asmenų pozicijas, nutarė, jog nemato kliūčių pasirengti bylos nagrinėjimui. Parengiamojo posėdžio metu protokoline nutartimi, posėdyje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, byla išnagrinėta ir atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Tokia teismo procesinė pozicija ir proceso eiga nepažeidžia CPK nuostatų, reglamentuojančių šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmes ir galimus teismo procesinių sprendimų variantus, taip pat proceso eigą (CPK 230 straipsnis, 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnis). Tiek ieškovė, tiek atsakovė savo pozicijas buvo išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog, atsakovei pateikus prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant parengiamajame posėdyje ir teismui posėdžio neatidėjus, buvo apribota šalių rungimosi procese galimybė; atsakovės dalyvavimas posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Be to, ieškovės ir trečiojo asmens, dalyvavusių parengiamajame teismo posėdyje, atstovai neprieštaravo, kad posėdžio metu būtų pareita prie bylos nagrinėjimo iš esmės, o atsakovė buvo informuota, jog galima tokia proceso eiga. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad tai, jog byla buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu atsakovei nedalyvaujant, lėmė rungimosi principo pažeidimą. Nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju būtų neatskleista bylos esmė ar nenustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, be to, toks teismo procesinis sprendimas užtikrino proceso koncentracijos ir operatyvumo principų reikalavimų įgyvendinimą.

15. Ieškovė nurodo, jog jai kelia abejonių teismo sudėties teisėtumas – kokiu pagrindu byla perduota nagrinėti teisėjai A. D., o paskui ir teisėjai J. V.. Byla buvo paskirta teisėjai D. N., o teisėjai A. D. buvo perduota tada, kai ji apie du mėnesius sirgo. Visi šie sutapimai dėl teismo sudėties pasikeitimo, nenurodant tam jokių teisinių priežasčių, ieškovės nuomone, sudaro įspūdį, kad teismas gali būti pažeidžiamas, spręsdamas tokio pobūdžio bylas. Kolegija, pasisakydama dėl šio ieškovės argumento, pažymi, jog byla teisėjai A. D. buvo perduota nagrinėti teismo pirmininko 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-132. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis nustato, jog bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Be to, civilinės bylos skirstomos ir vadovaujantis Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintu Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu. Bylų paskirstymo teisėjams tvarkos laikymosi kontrolė yra ne apeliacinio apskundimo objektas, o teismo veiklos administravimo klausimas. Jokių ne administracinio pobūdžio argumentų dėl teismo sudėties neteisėtumo ieškovė nenurodo.

16. Ieškovė laikosi pozicijos, jog teismas prieš posėdį ir posėdžio metu nepasisakė dėl pateikto naujo procesinio dokumento – asociacijos „Teatro drama“ 2022 m. gegužės 5 d. prašymo „Dėl patalpų suteikimo panaudos pagrindais“. Kolegija, išklausiusi 2022 m. gegužės 9 d. posėdžio įrašą, šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Kaip nustatyta, teismas aiškinosi 2022 m. gegužės 9 d. prašymo reikšmę (prašyme trečiasis asmuo prašė leisti pateikti savarankišką reikalavimą byloje, prie prašymo pridėta asociacijos „Teatro drama“ 2022 m. gegužės 5 d. prašymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai „Dėl patalpų suteikimo panaudos pagrindais“ kopija), nurodė, jog trečiasis asmuo nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų teismui – tik savivaldybei dėl naujos sutarties sudarymo, laikė šalių procesinę padėtį byloje tinkama, taigi prašymą įvertino kaip papildomą teismui pateiktą įrodymą.

17. Ieškovė teigia, jog teismas sprendime klaidingai nurodė rašto dėl sutarties nutraukimo išsiuntimo ieškovei datą. Kolegija sutinka su šiuo ieškovės argumentu – teismo sprendime nurodyta, jog raštas išsiųstas 2020 m. gegužės 31 d., tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog raštas, registracijos Nr. (4.29)-R2-1249, D. M. elektroniniu paštu išsiųstas 2020 m. balandžio 28 d., taip pat pakartotinai – 2020 m. gegužės 6 d. Tačiau ši techninė klaida neturi esminės įtakos teismo sprendimo turiniui, nes teismas konstatavo, jog panaudos davėja (atsakovė), nustatydama panaudos gavėjai terminą iki 2020 m. gegužės 31 d. atlaisvinti patalpas, nepažeidė sutarties 21 punkte numatyto vieno mėnesio įspėjimo termino, taigi ši teismo išvada atitinka faktines situacijos aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog apeliacinis procesas dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas materialinis reikalavimas dėl rašto dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nutrauktinas, o šis ieškovės argumentas yra susijęs su nurodyta sprendimo dalimi, taigi nelaikytinas teisiškai reikšmingu.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi aptartos teisės normos įtvirtina draudimą naikinti procesinį sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų, o nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

19. Ieškovė, pateikdama argumentus dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove panaudos sutartį, neteisėtumo, nurodo, jog asociacija Kibelkščių bendruomenė, nutraukusi teisminius ginčus, dar kartą įregistravo tuos pačius įstatus ir papildomą asociaciją, kaip buvo numatyta persitvarkant. Akivaizdu, kad reorganizacija įvyko šiek tiek neįprastu būdu, tačiau tai niekam nesukėlė jokių teisinių materialinių pasekmių. Tie patys nariai įregistravo dvi asociacijas, atskyrė asociacijų veiklą, įregistravo įstatus, tęsia savo kūrybinę veiklą, reikalingą visuomenei. Nors teismas teigia, kad negali įpareigoti atsakovės sudaryti su ieškove sutartį, nes procesas turi vykti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašu, tačiau posėdžio metu buvo pateikta nauja informacija, kad asociacija „Teatro drama“, įkurta persiorganizavus asociacijai Kibelkščių bendruomenei, perėmusi šios likviduotos bendruomenės teises ir pareigas, 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl panaudos sutarties pasirašymo. Ieškovė tam pritarė ir davė asociacijai sutikimą dėl procesinių teisių perėmimo ir panaudos sutarties pasirašymo. Kadangi suėjo dvejų metų terminas nuo registracijos Juridinių asmenų registre momento, asociacija atitinka aprašo reikalavimus, todėl teismui nebėra pagrindo atsisakyti įpareigoti atsakovę pasirašyti panaudos sutartį.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. kovo 5 d. sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,70 kv. m, panaudos sutartį Nr. J9-714 su asociacija Kibelkščių bendruomene, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto objektas nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Pagal Sutarties 2 punktą, sutartis galiojo trejus metus, bet ne ilgiau nei iki nuosavybės teisės į panaudai perduotą turtą perėjimo kitam asmeniui. Asociacija „Kibelkščių bendruomenė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio pagrindu. Likvidavimas yra savarankiškas juridinio asmens pabaigos būdas pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju asociacija Kibelkščių bendruomenė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2019 m. lapkričio 25 d., taigi šis juridinis asmuo nustojo egzistuoti nuo 2019 m. lapkričio 25 d.

21. Nors ieškovė laikosi pozicijos, jog asociacija buvo reorganizuota į du juridinius asmenis – asociaciją Kibelkščių bendruomenę, kuriai suteiktas kitas juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir asociaciją „Teatro drama“, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog asociacija Kibelkščių bendruomenė buvo likviduota Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu, išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi šis juridinis asmuo pasibaigė ir nustojo egzistuoti. Pagal Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalį, reorganizavimas yra savarankiškas juridinio asmens pabaigos būdas be likvidavimo procedūros. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog asociacija Kibelkščių bendruomenė buvo reorganizuota (pasibaigė reorganizavimo būdu).

22. Atsakovė 2020 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (4.29)-R2-1249 „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“ informavo asociacijos Kibelkščių bendruomenės atstovę, kad, atsakovės žiniomis, bendruomenė, kodas (duomenys neskelbtini), yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro; pagal šalių sudarytos sutarties 20.5 punktą, panaudos sutartis nutraukiama pasibaigus panaudos subjektui kaip juridiniam asmeniui; pažymėta, jog sutartis yra nutraukiama prie terminą, nurodyta išsikelti iš patalpų iki 2020 m. gegužės 31 d. Akivaizdu, kad likvidavus ir išregistravus panaudos gavėją asociaciją Kibelkščių bendruomenę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nebeliko panaudos gavėjos, t. y. vienos iš panaudos sutarties šalių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bet kuriuo atveju šiuo metu jau yra suėjęs trejų metų 2018 m. kovo 5 d. panaudos sutarties galiojimo terminas.

23. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 12 d. įregistruota asociacija „Teatro drama“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), o 2020 m. lapkričio 12 d. įregistruota asociacija Kibelkščių bendruomenė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nors sutampa išregistruotos ir naujai įkurtos asociacijos pavadinimas – Kibelkščių bendruomenė, steigėjai yra tie patys asmenys, o, ieškovės teigimu, naujai įsteigta asociacija vienija tuos pačius narius ir užsiima ta pačia veikla kaip ir išregistruota asociacija, teisiniu požiūriu tai nėra tas pats juridinis asmuo. Kaip konstatuota, juridinis asmuo, su kuriuo buvo sudaryta ginčo panaudos sutartis, pasibaigė, sutartis buvo nutraukta, taip pat pasibaigė sutarties galiojimo terminas. Su naujais juridiniais asmenimis ginčo patalpų sutartis nėra sudaryta, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne kartą ragino atlaisvinti ginčo patalpas.

24. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę sudaryti panaudos sutartį. Nurodo, kad asociacija „Teatro drama“ perėmė likviduotos asociacijos Kibelkščių bendruomenės teises ir pareigas, 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl panaudos sutarties pasirašymo. Ieškovė tam pritarė ir davė asociacijai sutikimą dėl procesinių teisių perėmimo ir panaudos sutarties pasirašymo. Kadangi suėjo dvejų metų terminas nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre momento, asociacija atitinka aprašo reikalavimus, todėl teismui nebėra pagrindo atsisakyti įpareigoti atsakovę pasirašyti panaudos sutartį.

25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimą laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis juo pagal panaudos sutartį reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas (toliau – aprašas), patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T2-38. Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto panaudos sutarties sudarymo ir turto perdavimo pagrindai ir tvarka reglamentuoti apraše, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog teismas negali įpareigoti atsakovės sudaryti su ieškove sutartį – sutarties sudarymo su ieškove kaip naujai sukurtu juridiniu asmeniu procesas privalo vykti apraše numatyta tvarka.

26. Pagal aprašo 11 punktą, savivaldybės turtas negali būti suteiktas pagal panaudos sutartis, jeigu asociacijos, labdaros ir paramos fondai veikia trumpiau nei 2 metus iki prašymo suteikti patalpas pagal panaudos sutartį pateikimo dienos. Asociacija Kibelkščių bendruomenė, kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2020 m. lapkričio 12 d., taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjęs dvejų metų asociacijos veiklos terminas, kaip viena iš būtinųjų sąlygų sutarčiai sudaryti. Ieškovė teigia, jog asociacija „Teatro drama“, kuri įsteigta 2020 m. vasario 12 d., perėmė asociacijos Kibelkščių bendruomenės teises ir pareigas, jau yra suėjęs 2 metų terminas nuo asociacijos įsteigimo, taigi ji atitinka aprašo reikalavimus. Be to, asociacija „Teatro drama“ nurodo, jog 2022 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl panaudos sutarties pasirašymo. Kaip matyti iš trečiojo asmens asociacijos „Teatro drama“ atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog perėmė likviduotos asociacijos Kibelkščių bendruomenės teises ir pareigas. Savo argumentams pagrįsti pateikia 2020 m. rugpjūčio 20 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartį. Kaip matyti iš sutarties preambulės, sutartis sudaryta su asociacija Kibelkščių bendruomene, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), taigi iš esmės su likviduotu juridiniu asmeniu jau po jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Kolegija pažymi, jog nelaiko šios sutarties tinkamu asociacijos subjektiškumo sudaryti sutartį įrodymu. Ieškovė šioje byloje buvo asociacija Kibelkščių bendruomenė, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Tai, kad trečiasis asmuo neva perėmė likviduoto juridinio asmens teises, turint omenyje tą faktą, jog, kaip konstatuota, nurodytas juridinis asmuo ir sutarties galiojimo terminas pasibaigė, sutartis nutraukta, sutartys dėl turto panaudos su naujai įsteigtais asmenimis nėra sudarytos, o trečiasis asmuo savarankiškų teisinių reikalavimų byloje nepareiškė, nei materialiąja, nei procesine prasme nepagrindžia trečiojo asmens subjektiškumo reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti panaudos sutartį. Be to, į bylą nepateikta duomenų apie tai, koks buvo atsakovės sprendimas dėl trečiojo asmens 2022 m. gegužės 5 d. prašymo. Kita vertus, kaip jau minėta, sutarties sudarymo su ieškove kaip naujai sukurtu juridiniu asmeniu (taip pat ir su trečiuoju asmeniu, jei jis reiškia iniciatyvą sudaryti sutartį savo vardu) procesas privalo vykti apraše numatyta tvarka, taigi naujai sukurti asmenys (jei jie atitinka aprašo reikalavimus) turi kreiptis į atsakovę dėl panaudos sutarties sudarymo bendra apraše reglamentuota tvarka.

27. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pasirašyti savivaldybės turto panaudos sutartį, taigi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti panaudos sutartį, teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją panaikinti ar pakeisti nėra, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas pripažinti raštą dėl sutarties nutraukimo negaliojančiu, apeliacinis procesas nutrauktinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

30. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o trečiasis asmuo palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

31. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės asociacijos Kibelkščių bendruomenės reikalavimas įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją pasirašyti naują savivaldybės turto panaudos sutartį su persitvarkiusiu po reorganizacijos juridiniu asmeniu, palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės asociacijos Kibelkščių bendruomenės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. raštą Nr. (4.29)-R2-1249 „Dėl panaudos sutarties nutraukimo“.