Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-1021-569/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07262-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.; 3.2.9; 3.3.2.4(S)

2016 m. lapkričio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui B. G. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė J. K., deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo B. G., kurio, kaip nurodė ieškovė ieškinyje, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Institucija, teikiančia išvadą byloje, ieškovė nurodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovės J. K. ieškinį atsakovui B. G., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nutarė palikti nenagrinėtą.

3. Teismas byloje nustatė, kad atsakovas per paskutinius metus neturėjo Lietuvoje draudžiamųjų pajamų, paskutinėje deklaruotoje gyvenamoje vietoje negyvena, ieškovės duomenimis atsakovas gyvena Švedijoje. Ieškovė 2016-08-05 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau išvadą teikiančios institucijos duomenimis, ji šiuo adresu tik deklaravo gyvenamąją vietą, bet nurodytu adresu gyvena dabartinio ieškovės draugo tėvai. Pati ieškovė su mažamečiu vaiku gyvena ir dirba Anglijoje, sūnus ten lanko ugdymo įstaigą.

4. Kadangi tėvystės nustatymas patenka į fizinio asmens statuso sąvoką, teismas vertino, jog Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos šioje byloje netaikytinos. Dėl šios priežasties sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą taikomos CPK nuostatos.

5. Teismas sprendė, kad reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento „Briuselis Ha“ 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl teismo vertino, kad šiuo atveju byloje keliamiems klausimams turi būti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.Skundžiama nutartis pažeidžia esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečio teisiu apsaugos garantijas. Proceso dalyviai - ieškovė ir atsakovas - yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovės nepilnametis sūnus - taip pat Lietuvos Respublikos pilietis. Priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, susidaro paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiai (ieškovė ir atsakovas) byloje dėl dar vieno Lietuvos Respublikos piliečio atžvilgiu tėvystės nustatymo bus priversti kreiptis į užsienio valstybės teismus. Ginčas dėl tėvystės nustatymo turi būti nagrinėjamas LR teisme pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Teismas nepagrįstai akcentuoja tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamąją vietą užsienio šalyse, nors byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad abu proceso dalyviai turi ekonominių ir socialinių interesų Lietuvoje. Nei ieškovė, nei atsakovas nėra nutraukę ryšių su Lietuvos Respublika, o jų buvimas užsienyje yra laikino pobūdžio ir yra susijęs tik su darbu.

6.2.Nepagrįsta teismo išvada, kad institucija, teikianti išvadą byloje, negalės pateikti savo išvados. Ieškovė naudojasi savo teise bylą vesti per atstovę, kuri turi teisę veikti ieškovės vardu ir galimybę ieškovės vardu pateikti visus reikalingus duomenis. Ieškovė yra pasirengusi dalyvauti ir teismo posėdžiuose, taip pat nustatytu laiku pristatyti nepilnametį vaiką ekspertizės atlikimui, jei tokia ekspertizė būtų paskirta.

6.3.Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą; pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus ir jo teisę žinoti savo kilmę, žinoti, kas yra jo tėvai ir artimiausi giminaičiai. Ieškovė užsienyje neturi jokių galimybių nustatyti tėvystės fakto dėl to, kad ji ir jos vaikas Anglijoje yra užsieniečiai.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi šalys ir jų nepilnametis vaikas gyvena užsienyje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9. Byloje nustatyta ir pati ieškovė procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad ieškovės J. K. kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, nors ieškovės oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Atsakovo B. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje –(duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nurodo, kad faktiškai atsakovas gyvena ir dirba Švedijoje. Taigi, šiuo metu ieškovės nepilnamečio sūnaus J. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, bet Jungtinėje Karalystėje. Ieškovė nurodo, kad jos nepilnametis sūnus Jungtinėje Karalystėje lanko ugdymo įstaigą.

10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą, kadangi šalys gyvena užsienyje, ten gauna pajamas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 784 ir 785 straipsniais, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. Tačiau pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog nagrinėjamam ginčui taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“. Reglamento 3 straipsnio a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

11. Nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo ieškovės ir atsakovo gyvenamąją vietą užsienio šalyse, nors byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad abu proceso dalyviai turi ekonominių ir socialinių interesų Lietuvoje. CK 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), yra laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal kodekso 2.12 straipsnio kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Kadangi ieškovė procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad ji su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turi būti taikoma Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcija. Aplinkybės, kad ieškovė pastoviai grįžta į Lietuvą aplankyti tėvų ir kitų artimų giminaičių, kad savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvos Respublikoje, kad nepilnametis ieškovės vaikas yra gydomas Lietuvos gydymo įstaigose, nepaneigia faktinių aplinkybių, kad ieškovė ir jos sūnus nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, ten ieškovė dirba, sūnus lanko ugdymo įstaigą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas susijusias su bylos teismingumo nustatymu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.