Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B.-Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė ieškovo A. Š. ir atsakovės I. B.-Š. prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo ypatingąją teisena bei santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Atsakovė pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nustatant privalomą ieškovo ir atsakovės dalyvavimą, kad kita teismo sudėtimi išklausyti ir išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, byloje nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra išimtinės aplinkybės, sąlygojančios žodinio teismo proceso poreikį. Nagrinėjamu atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui

12. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas ieškovo A. Š. ir atsakovės I. B.-Š. prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo ypatingąją teisena bei santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.

13. Įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

14. Nustatyta, kad ieškovas A. Š. 2023 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B.-Š., prašydamas: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. B. – Š. gyvenamąją vietą su atsakove; 3) nustatyti ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką, kuri nurodyta ieškinyje; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą po 300 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės; 5) nustatyti, kad ieškovas nemoka išlaikymo nepilnamečiui sūnui už laikotarpį, kurį nepilnametis sūnus atostogų metu gyvena pas ieškovą; 6) ieškovui palikti santuokoje turėtą pavardę ,,Š., atsakovei ,,B. – Š.“; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi bylos šalims buvo nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties paskelbimo, teismo nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti. Terminas nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti baigėsi 2023 m. spalio 12 d.

16. 2023 m. spalio 18 d. atsakovės advokatas J. B. teismui pateikė santuokos sudarymo įrašą. Iki teismo nustatyto termino pabaigos teismo nustatyti prašymo trūkumai pašalinti ne visi. Bylos šalys iki nustatyto termino pabaigos nepašalino šių trūkumų: 1) nepakeitė sutarties sąlygų dėl A.Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei nenustatė vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarkos; 2) netikslino sutarties 2.1.7 punkto.

17. Apeliantės teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog vaiko ir tėvo maksimalus bendravimas dar nėra galimas, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas nustatyti būtent tokią tvarką yra nepagrįstas ir visų pirma pažeidžia vaiko interesus. Vaikas turi būti saugioje aplinkoje, su blaiviu tėvu, norinčiu ir galinčiu juo realiai pasirūpinti. Nurodo, jog ieškovas nedirba, realių pajamų neturi ir tai reiškia, kad savo kaip tėvo pareigos aprūpinti vaiką jis nevykdo.

18. Analizuojant sutartį matyti, kad sutarties 2.1.6 punkte įtvirtinta, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendraus tik motinai atsakovei sutinkant ir motinos nurodytoje vietoje.

19. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

20. Įvertinus byloje esančius duomenis, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog minėta sutarties sąlyga neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir tėvų teisių bei pareigų vaikui lygiateisiškumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad šalis sieja itin konfliktiški santykiai. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, jog iš pradžių su atsakovės siūloma bendravimo tvarka nesutiko, todėl ieškiniu kreipėsi į teismą. Tačiau vėliau, nepavykstant susitarti, siekiant išvengti konfliktų ieškovas sutiko su atsakovės siūloma nustatyti tvarka, pagal kurią tėvo su sūnumi bendravimas priklausytų išimtinai tik nuo atsakovės leidimo. Vis dėlto, atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, jog tokia tvarka pažeidžia tėvo ir sūnaus teises ir interesus.

21. Atsižvelgiant į šalių poziciją bei esant konfliktiškiems šalių santykiams, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalims pasiūlė keisti sutarties sąlygas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, nustatant nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Byloje nėra ginčo, jog šalys šio 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi nustatyto trūkumo nepašalino.

22. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi nurodė, jog šalių 2.1.7 punkte įtvirtinta sąlyga yra pernelyg abstrakti, joje nenurodytas uzufrukto terminas ir turinys, uzufruktoriaus pareigos, atsakomybė ir pan., todėl pasiūlė tikslinti minėtą sutarties sąlygą.

23. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo nustatytu trūkumu. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teisę valdyti vaiko turtą delegavo atsakovei, kas reiškia, kad tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko turto valdymo, nėra pagrindo nustatinėti turto tvarkymo tvarkos, o tai reiškia, kad teismo reikalavimas apibrėžti uzufrukto terminą (nustatytas įstatymu) ir turinį yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

24. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

25. CK 4.141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktoriaus pareigos numatytos CK 4.144 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip (CK 4.144 straipsnio 2 dalis). Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu rūpintis kaip geras šeimininkas (bonus pater familias), jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2007).

26. CK 3.185 straipsnio 1 dalis numato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.185 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu. Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais.

27. Pritariant pirmosios instancijos teismui, sutarties 2.1.7 punkte įtvirtinta sąlyga, kad pareiškėjų nepilnametis sūnus asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šalys susitaria, kad nurodytą turtą uzufrukto teise valdo atsakovė, yra abstrakti, joje nenurodytas uzufrukto terminas ir turinys, uzufruktoriaus pareigos, atsakomybė ir pan. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nepagrindžiama, jog buvo pagrindas pratęsti teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nenustačius, kad šalys per teismo nustatytą terminą būtų pašalinę nutartyje nurodytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šalių prašymą laikyti nepaduotu.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami.

30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, tinkamai pritaikydamas procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliantės (atsakovės) I. B.-Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.