Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-437-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-16
Bylos Nr.
2A-437-302/2011
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00432-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
individualios J
Atsakovas
UAB "Natūralus medis"
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-437-302/2011Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00432-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 24.1; 116.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo individualios J.Brazausko įmonės apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal individualios J.Brazausko įmonės ieškinį atsakovui UAB "Natūralus medis" dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J Brazausko individuali įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Natūralus medis“ 66 587,40 Lt skolos, 11 580,73 Lt palūkanų. Nurodė, kad 1999-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri buvo įforminta PVM sąskaita-faktūra Serija GDA, Nr.1584856, pardavė UAB „Natūralus medis“ įrenginių ir mašinų, kurių bendra vertė 78 573,13 Lt. Visus įrenginius perdavė atsakovui, o pastarasis juos priėmė neturėdamas dėl parduotų daiktų jokių pretenzijų. Atsakovas vengia visa apimtimi įvykdyti savo prievolę, sumokėjo tik 11 985,73 Lt PVM. 2005-10-31 šalys sudarė skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovas patvirtino 66 587,40 Lt įsiskolinimą ir įsipareigojo jį apmokėti iki 2007-05-14, tačiau iki nurodytos datos skolos neapmokėjo. Pagal CK 6.210 str. 2 d. atsakovas turi sumokėti ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2007-05-15 iki 2010-04-07, nes jis neapmokėjo susidariusio įsiskolinimo pagal skolų suderinimo aktą iki 2007-05-14.

Atsakovas UAB „Natūralus medis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo atstovas J. Brazauskas nuo 1999 m. iki 2010 m. buvo atsakovo direktoriumi. Pagal UAB „Natūralus medis“ įstatų 6.3 p. administracijos veiklai vadovauja direktorius. Be to, iki 2010 m. J. Brazauskas valdė 51 proc. „Natūralus medis“ akcijų. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atstovas turėjo visą informaciją, susijusią su atsakovo veikla, o taip pat ir pats atsakovo vardu galėjo priimti bet kokiu sprendimus dėl skolos atgavimo. Ieškovo į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė ieškovo nurodomus įrenginius. Tuo pačiu nurodė, kad atsakovo turto balanse nurodytų sąskaitoje įrenginių nėra. 2005-10-31 skolos suderinimo aktui pasirašyti buvęs UAB „Natūralus medis“ direktorius Jonas Brazauskas įgaliojimą suteikė vyr. finansininkei G. S. , o 1999-09-06 sandorio įforminimui įgaliojimas suteiktas nebuvo. 2005-10-31 skolų suderinimo aktas niekur neregistruotas, todėl laikytina, jog jis neegzistuoja ir pasirašytas tik dėl akių prieš teikiant ieškinį teismui, siekiant išvengti ieškinio senaties pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimui yra suėjęs senaties terminas ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Tokią išvadą teismas padarė įvertindamas tokias bylai tai, kad apie galimai savo pažeistas teises ieškovas sužinojo 1999-09-06 būdamas UAB „ Natūralus medis“ direktoriumi ir IĮ savininku, iki 2010 m.vasario17 d. skolos nereikalavo. Teismas į bylą pateiktą 2005-10-31 surašytą skolų suderinimo aktą, pagal kurį Individualios J.Brazausko įmonės savininkas Jonas Brazauskas ir UAB „Natūralus medis“, atstovaujama vyr. finansininkės G. S. , veikiančios pagal įgaliojimą Nr.1, patvirtina, jog 2005-10-31 dienai UAB „Natūralus medis“ yra skolinga IĮ pagal 1999-09-06 sąskaitą-faktūrą, serija GDA Nr.1584856 66587,40 Lt ir pagal 1999-09-06 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.1584857 45660,61 Lt, UAB „Natūralus medis“ įsipareigoja apmokėti 66587,40 Lt sumokėti iki 2007-05-14 vertino kaip sudarytą tik dėl akių ir nelaikė dokumentu, nutraukiančiu ieškinio senaties terminą, nes skolų suderinimo akto ir įgaliojimo originalų nėra, jie neįregistruoti UAB „Natūralus medis“ vedamuose žurnaluose, nei J.Brazauskas, nei apklausta liudytoja, buvusi vyr. finansininkė G. S. , negalėjo paaiškinti kieno ranka surašytas aktas ir kodėl įrašytas įsipareigojimas grąžinti iki 2007-05-14 tik vieną šiame akte nurodytą skolą. Dėl skolos grąžinimo ieškovas taipogi nesikreipė ir po 2007 m. gegužės 14 d. (skolų suderinimo akte nurodytos datos).

Teismas, nustatęs, kad UAB „Natūralus medis“ ilgalaikio turto apskaitos kortelėse yra minėti įrengimai, jų galutinio nusidėvėjimo data nurodyta 2007-09-06, sprendė, kad įrengimai nusidėvėjo dar individualiai J.Brazausko įmonei būnant UAB „Natūralus medis“ akcininku ir pačiam Jonui Brazauskui būnant minėtos UAB direktoriumi. Teismas nenustatė, kad IĮ per tą laikotarpį kreiptųsi dėl skolos išieškojimo iš UAB „Natūralus medis“. Reikalavimai dėl skolos grąžinimo buvo pateikti tik po akcijų pardavimo naujajam akcininkui ir po J.Brazausko atleidimo iš direktoriaus pareigų. Esamus įrengimus ieškovas atsisako paimti, reikalauja skolos pagal 1999 m. buvusias kainas, nors įrenginiai nusidėvėję. Ieškovas savo teiginių, jog iš jo Vokiečių firma reikalauja įsiskolinimo, nepagrindė įrodymais, jis taip pat nepateikė duomenų ir apie tai, jog už įrengimus jis sumokėjo Vokiečių firmai. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to jį taip pat atmetė (CPK 95 str.1d.).

Šalies argumentai

Ieškovas individuali J. Brazausko įmonė apeliaciniu skundu prašo civilinę bylą dalyje dėl 11 580,73 Lt palūkanų nutraukti, ieškovui atsisakius ieškinio šioje dalyje, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 66587,40 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas pažeidžia LAT Senato 1997-06-13 d. nutarimo Nr. 5 "Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje" 7 p., CPK 263 str., CPK 270 str. 4 d., nes sprendimas yra nenuoseklus, jo dalys nėra suderintos ir prieštarauja viena kitai, t.y. iš pirmos instancijos teismo sprendimo tampa neaiški esminė sprendimo dalis - kokiu pagrindu ieškovo ieškinys yra atmestas, ar dėl to, kad ieškinys yra nepagrįstas, ar dėl to, kad, ieškinys yra pagrįstas, tačiau jo reikalavimams yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes teismas nepagrindė šių išvadų byloje esančiais įrodymais: apie individualios J.Brazausko įmonės sukūrimo tikslą, apie ginčo įrenginių nusidėvėjimą, nevertino priešingų nustatytoms aplinkybėms ieškovo paaiškinimų.

Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad Individuali J. Brazausko įmonė kartu su kitu UAB „Natūralus medis" akcininku įgijo minėtus įrengimus ir juos naudojo bendrai veiklai, nes jis niekuo nemotyvuotas, neaišku, kokią „bendrą veiklą" vykdė.

Pasak apelianto, teismas, konstatuodamas, kad ginčo įrengimai nusidevėjo dar ieškovui būnant atsakovo įmonės akcininku, o ieškovo atstovui – įmonės direktoriumi, taip pat padarydamas išvadą, kad byloje nenustatyta, kad ieškovas per šį laikotarpį kreiptųsi dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, nepateikė šių teiginių vertinimo, reikšmės bylai, nenurodė, kokiais teisės aktais vadovavosi. Teismas neįvertino 2005-10-31 skolos suderinimo akto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nurodydamas, kad ieškovas atsisako paimti įrengimus, taip pat peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nes ieškinio dalykas, jo pakeitimas, patikslinimas yra šalių prerogatyva.

Šalies argumentai

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Nurodo, kad 2005-10-31 skolos suderinimo aktas, pagal kurį Individualios J. Brazausko įmonės savininkas J.Brazauskas ir UAB „Natūralus medis" 1 punkte patvirtina, kad UAB „Natūralus medis" 2005-10-31 dienai yra skolingas ieškovui pagal dvi sąskaitas faktūras, tarp jų ir pagal 1999-09-06 PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDA Nr. 1584856 66 587 Lt, o šio akto 2 punkte ieškovas ir atsakovas susitarė, kad UAB „Natūralus medis" įsipareigoja apmokėti šio skolų suderinimo akto 1 p. nustatytas sumas iki 2007-05-14, tokiu būdu šiuo skolų suderinimo aktu atsakovas pripažino skolą ieškovui, todėl tai laikytina pakankamu pagrindu ieškinio senačiai nutraukti (LR CK 1.130 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai sprendė, kad minėtas skolų suderinimo aktas sudarytas tik dėl akių, ir nelaikytinas dokumentu nutraukiančiu ieškinio senaties terminą. Teismas neargumentavo ir motyvuotai nepasisakė, ar 2005-10-31 d. skolų suderinimo aktas yra sudarytas dėl akių ir ta apimtimi, kuria ieškovas ir UAB „Natūralus medis" patvirtino konkrečias įsiskolinimo sumas, pagal konkrečias sąskaitas faktūras. Pirmos instancijos teismas, taip pat netyrė ir neanalizavo 2005-10-31 skolų suderinimo aktą pasirašiusių asmenų parodymų.

Jis nesutinka su teismo priteista 2000 Lt suma advokato pagalbai apmokėti, nes tokia suma nepagrįstai didelė.

Taip pat nurodo, kad siekdamas sumažinti mokėtiną žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atsisako nuo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, šioje dalyje prašo bylą nutraukti.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jo manymu teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas jame išdėstytais motyvais, kurie yra aiškūs ir suprantami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių buvo pirkimo-pardavimo santykiai, kuriuos patvirtina1999-09-06 surašyta PVM sąskaita-faktūra serijos GDA Nr. 1584856, pagal kurią pardavėjas individuali J.Brazausko įmonė pirkėjui UAB „Natūralus medis“ pardavė: daugiapjūkles stakles 20581,56 Lt vertės, gaterio pjūklų galandinimo mašiną 14528,16 Lt vertės, diskinių pjūklų galandinimo mašiną 12106,80 Lt vertės, galandinimo mašiną CNS 9685,44 Lt vertės bei diskinį pjūklą CANAL 9685,44 Lt vertės, viso už 66587,40 Lt vertės (b.l. 6). Ieškovo Individualios J.Brazausko įmonės reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Natūralus medis“ dalies nesumokėtų pagal sąskaitą-faktūrą lėšų atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl to, jog jis praleido senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytu, jog ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui pareikšti prasidėjo 1999 m. rugsėjo mėn., kai ieškovas pagal PVM sąskaitą-faktūrą pardavė atsakovui įrenginius (b.l. 6), o atsakovas nesumokėjo pagal šią sąskaitą pinigų. Ieškovas nuo šio momento žinodamas apie savo pažeistą teisę (tai, jog atsakovas su juo neatsiskaito už įrenginius) per įstatyme nustatytą terminą galėjo apginti pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl 2005-10-31 skolų suderinimo akto kopijos kaip įrodymo įvertinimo teisine prasme. Šio akto kopija nelaikytina įrodymu dėl jos kaip dokumento trūkumų: ieškovas negalėjo pateikti šio akto originalo, nors savo parašu bei antspaudu kopiją patvirtino, šis aktas nėra registruotas bendrovės dokumentų registracijos žurnale, nors kiti tokio pobūdžio dokumentai šiame žurnale buvo registruoti (b.l. 50-58), aktą UAB „Natūralus medis“ vardu pasirašė šios bendrovės vyr. finansininkė G. S. , kurią įgaliojo pasirašyti įgaliojimą davęs IĮ savininkas Jonas Brazauskas (b.l. 8), kuris aktą pasirašė individualios įmonės vardu, t.y. faktiškai skolų suderinimo aktas yra vieno ir to paties asmens valios išraiška be priešingą pusę atstovaujančio asmens valios. Toks atstovavimas UAB „Natūralus medis“ nėra ydingas CK 2.132 str. 1 d. prasme, tačiau įvertinus tai, kad individuali J.Brazausko įmonė buvo įsteigtos UAB „Natūralus medis“ akcininku ir jai priklausė 51 procentas akcijų, jos savininkas buvo UAB „Natūralus medis“ direktoriumi, pasak IĮ savininko Jono Brazausko, jo individuali įmonė buvo sukurta tik tam, kad priimtų iš Vokietijos siunčiamus įrengimus, ginčo įrengimai dirbo UAB „Natūralus medis“, tačiau individuali J.Brazausko įmonė kartu su UAB „Natūralus medis“ akcininku įgijo minėtus įrengimus ir juos naudojo bendrai veiklai, be to, kaip nurodė pats ieškovas, toks skolų suderinimo aktas, surašytas tik tam, kad nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas, reikalaujant skolos, todėl toks sandoris net jeigu būtų įrodytas tinkamu įrodymu (akto originalu) negalėtų būti pripažintas teisėtu, nes jis nėra sąžiningas kitos šalies - UAB „Natūralus medis“ atžvilgiu. Teismas pagrįstai šio ieškovo minimo akto nelaikė įrodymu įrodančiu ieškinio senaties skaičiavimo pradžią nuo 2007-05-14.

Dėl to darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas, tinkamai taikydamas ieškinio senaties termino pradžios nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, teisingai nustatė ieškinio senaties termino ieškovo reikalavimui pareikšti pradžios momentą.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas ginčo aktą nagrinėjo CK 1.86 str. 1 d. prasme kaip sandorio negaliojimą. Kaip jau minėta, teismas tik pasisakė apie akto kaip įrodymo ydingumą, o nesant pateiktų įrodymų patvirtinančių tokio sandorio buvimą (akto originalo), teismas nesprendė tokio sandorio galiojimo.

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

Apelianto įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jį netinkamai motyvavo taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas teismui, priimant procesinį sprendimą, pateikti jo motyvus, argumentuotai pagrįsti savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendime privalo pasisakyti dėl įrodymų, grindžia savo išvadas, išdėstyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, taip pat nurodyti kitus teisinius argumentus. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 p. laikomas visiškas teismo sprendimo motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo kontekste. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas sprendimui panaikinti yra tik proceso teisės normų pažeidimas, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008;2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „ KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas aiškiai nurodė savo išvadas dėl ieškinio atmetimo, pritaikius ieškinio senatį kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą (CK 1.131 str. 1 d.), savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais. Aplinkybė, kad apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendime dar papildomai pasisakyta ir dėl ieškinio pagrįstumo, nurodant dėl ko teismas laikė ieškinį nepagrįstu ir trumpai argumentuota tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisto procesinio sprendimo priėmimo. Nors teismų praktikoje yra laikomasi tos nuomonės, kad atmesti ieškinį dviem pagrindais netikslinga, nes vien taikius ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmetus reikalavimą, yra pakankamas sprendimo motyvavimas, tačiau tai, jog pirmos instancijos teismas greta dar pasisakė ir dėl ieškinio pagrįstumo, nelaikytina procesinės teisinės normos pažeidimu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstas teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, naikinti jį dėl nurodyto proceso teisės pažeidimo, tuo labiau tenkinti dėl to ieškovo pareikštą ieškinį nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog pirmos instancijos teismas nesvarstė priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio atitikimo Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog būtent atsakovo prašomų bylinėjimosi išlaidų jis priteisia 2000 Lt. Jeigu teismui nekilo abejonių dėl šio dydžio atitikimo Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalaus dydžio, todėl jis ir neturėjo pasisakyti, vien toks nepasisakymas nedaro šio teismo sprendimo dalies nepagrįsta ir neteisėta. Apeliantas taip pat nenurodė, kuo toks dydis neatitinka šioms Rekomendacijoms, o taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijams, todėl kolegija plačiau dėl šio klausimo nepasisako.

Apeliantas apeliaciniame skunde pareiškė, jog atsisako dalies ieškinio – reikalavimo dėl 11 580 Lt palūkanų priteisimo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 140 str. bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Kolegija sprendžia, kad toks ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 d.), todėl yra pagrindas patenkinti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą dalyje nutraukti (CPK 140 str. 1 d.). Apeliantui atsisakymo nuo ieškinio pasekmės yra žinomos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1,3 d.). Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nutartimi apeliantui 1997,62 Lt žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 139), todėl iš apelianto šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos.

Apeliacinės instancijos teismo turėtos pašto išlaidos (5,90 Lt) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Ieškovo individualios J.Brazausko įmonės atsisakymą nuo dalies ieškinio – 11 580 Lt palūkanų priteisimo priimti, šioje dalyje sprendimą panaikinti ir dalyje bylą nutraukti.

Kitą Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš individualios J.Brazausko įmonės, į.k. 187909772, esančios Turmanto g. 43, Zarasų m. priteisti 1 997,62 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski