- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- e2YT-8400-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00793-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą, priėmė jos sesuo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. J.. Po mamos mirties pareiškėja priėmė palikimą pagal testamentą. Jai 2018 m. gegužės 24 d. Raseinių rajono 1-ajame notarų biure buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, į jo turinį nesigilino, buvo tikra, kad jos mama B. J. buvo paveldėjusi 0,13 ha žemės sklypą ir 0,36 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš po jos sesers E. S. mirties (duomenys neskelbtini), ir ji priimdama palikimą po mamos mirties tuos sklypus paveldėjo. Pradėjus aiškintis situaciją, paaiškėjo, kad po E. S. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjos mama palikimo priėmimo oficialiai neįteisino, nors faktiškai valdė ir tvarkė po sesers E. S. mirties likusį turtą, nes E. S. savo šeimos, vaikų neturėjo. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jos vardu VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra registruoti 2 žemės sklypai, t. y. 0,13 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 0,36 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie E. S. priklausė pagal 2002 m. balandžio 9 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-1760. Pasikreipus į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą paaiškėjo, kad po E. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjos mama B. J. po sesers E. S. mirties valdė ir tvarkė visą likusį turtą, kadangi mirusioji gyveno B. J. namuose. B. J. po sesers mirties ne tik priėmė asmeninius, atminčiai skirtus daiktus, bet ir prižiūrėjo žemės sklypus, priklausiusius E. S.. Minėti sklypai ribojosi su B. J. namų valdos žemės sklypu. Būtent dėl to, kad mama rūpinosi ir prižiūrėjo E. S. žemės sklypus, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad tuos sklypus mama yra paveldėjusi. Nors yra savalaikiai priėmusi palikimą po savo mamos B. J. mirties, tačiau pareiškėja negali įgyvendinti teisės į tą dalį, kurios palikimo priėmimo neįformino B. J., nors faktiškai valdė ir tvarkė po sesers mirties likusį turtą, o mirus mamai, šiuo žemės sklypu rūpinasi pareiškėja. Galimai B. J., būdama garbaus amžiaus, nesuprato, kad reikia kreiptis į notarų biurą. B. J., kaip mirusiosios sesuo, priklausė ketvirtajai eilei įpėdinių, turinčių teisę paveldėti pagal įstatymą. Aukštesnės eilės įpėdinių E. S. mirties dienai nebuvo, kadangi E. S. šeimos nebuvo sukūrusi, vaikų, vaikaičių neturėjo, tėvai ir seneliai jos mirties dienai buvo mirę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos E. N. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į E. S. turtines teises ir turtą likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. S. palikimo perėjimą valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja E. N. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad į teismą kreipiasi, nes nepatikrino dokumentų, netikėtai pamatė, kad tetos dokumentai nesutvarkyti. Teta buvo vienuolika metų vyresnė už mamą, mamą B. J. tetą E. S. prižiūrėjo iki mirties. Mirus tetai likusį turtą valdė mama, liko žemė, drabužiai. Mama nieko nepasakojo, buvo uždara, kitų pretendentų į E. S. palikimą nebuvo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos atstovė advokatė Raimonda Klimienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai Pažymėjo, kad B. J. rūpinosi po E. S. mirties žemės sklypais, kurie ribojosi ir su namų valda. Liudytoja I. P. patvirtino aplinkybes dėl palikimo priėmimo. R. P. įsivaizdavimu fiziškai darbus atliko E. N.. Nors R. P. ne visiškai tinkamai nurodė aplinkybes, tačiau patvirtino, kad žemė buvo dirbama, kad „senikės“ gyveno kartu iki mirties.
6. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, kadangi gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai, o teismui pateikti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
7. Liudytoja I. P. nurodė, kad B. J. yra močiutė, o E. S. yra močiutės sesuo. Po E. S. mirties liko žemės, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, palikimą priėmė po E. S. mirties B. J..
8. Liudytojas R. P. nurodė, kad pareiškėja yra jo buvusi uošvienė. Kiek atsimena žemę dirbo E. N.. Senikės E. S. ir B. N. kartu gyveno iki pat mirties. Iš to, kas žemę prižiūrėjo manė, kad savininkas yra E. N..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
11. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai, jos bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos teta E. S., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. J.. Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2022 m. birželio 22 d. pranešimo matyti, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusios E. S. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra registruoti E. S. vardu, įregistravimo pagrindas – 2002 m. balandžio 9 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-08-1760. Iš 2018 m. gegužės 24 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad pareiškėja E. N. priėmė testatorės B. J. palikimą. Bylos duomenimis, E. S. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. Pareiškėjos motina B. J. buvo E. S. sesuo.
12. Pareiškėja nurodė, kad mama B. J. po sesers mirties priėmė asmeninius, atminčiai skirtus daiktus, tiek seseriai E. S. esant gyvai, tiek po jos mirties rūpinosi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurie ribojosi su B. J. namų valdos žemės sklypu, prižiūrėjo turimą turtą, juo rūpinosi kaip savu, tai yra palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. Be to, nors liudytojo R. P. nuomone žemės sklypus prižiūrėjo pati pareiškėja, tai nepaneigė aplinkybės, kad palikimas faktiškai galėjo būti priimtas B. J., kadangi turtas buvo prižiūrimas vienos šeimos narių. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad E. S. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
13. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys prašymo tenkinimui neprieštarauja, pretenzijų neišreiškė.
14. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog B. J., mirusios E. S. sesuo, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sesers E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.