Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai CPO LT dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė Projekto sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą, pasiekti Projekto sutartyje nurodytą tikslą, uždavinius ir rezultatus, o pagal 6.4 punktą privalėjo užtikrinti, kad visi su Projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis VPĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais.

Pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo plėtra (duomenys neskelbtini)“, per Centrinę perkančiąją organizaciją vykdė viešąjį pirkimą „Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų užsakymas per CPO LT elektroninį katalogą“, kurio objektas – statinio statybos techninės priežiūros paslaugos, numatytos Pirkimo objekto 4 dalyje „Inžinerinių tinklų statybos techninės priežiūros paslaugos“. Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) paskelbtas 2018 m. gruodžio 22 d., pirkimo Nr. 415558.

Po atlikto Pirkimo pareiškėja ir UAB „Optimum Projektai“ 2020 m. balandžio 10 d. sudarė sutartį Nr. Mr-KE-SR-42-102 (CPO136936), prie kurios pridėtas Šilumos tiekimo tinklų nuo katilinės (duomenys neskelbtini) iki katilinės (duomenys neskelbtini), statybos projekto techninis darbo projektas Nr. EI2019/08/14 (statinio kategorija – „Neypatingasis statinys“; statybos rūšis – „Nauja statyba“; statinys – „00(T) Šilumos tiekimo tinklai“).

Atsakovė, įvertinusi Pirkimo dokumentus, 2024 m. balandžio 17 d. pranešimu per DMS informavo pareiškėją, kad pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl galimai pažeistų PĮ ir Projekto sutarties nuostatų. Agentūra paprašė pareiškėjos, turint pastabų ar paaiškinimų, juos pateikti, taip pat informavo pareiškėją, kad kreipėsi į CPO LT dėl pateiktos pirkimo sutarties sudarymo aplinkybių.

Pareiškėja, atsakydama į Agentūros 2024 m. balandžio 17 d. pranešimą, 2024 m. balandžio 23 d. raštu „Dėl pradėto tyrimo (projektas Nr. (duomenys neskelbtini)“ per DMS pateikė paaiškinimus.

Agentūra 2024 m. balandžio 30 d. baigė įtariamo pažeidimo tyrimą ir konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai pasirinko vykdyti Pirkimą pagal CPO LT atlikto viešojo pirkimo Nr. 415558 sudarytą el. katalogą, į kurį tiekėjai atrinkti atsižvelgiant į nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, įskaitant reikalavimą turėti bent vieną specialistą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bent viename statinių grupės „Inžineriniai tinklai“ pogrupyje, nors Pirkimo sutartis sudaryta dėl neypatingo statinio statybos darbų techninės priežiūros paslaugų, kurioms suteikti nėra būtina ypatingojo statinio techninės priežiūros vadovo kvalifikacija. Agentūra sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai apribojo konkurenciją bei galinčių vykdyti Pirkimo sutartį Nr. Mr-KE-SR-42-102 (CPO136936) rinkos dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime, taip pažeisdama PĮ 59 straipsnio 1 dalį (atitinkamai VPĮ 47 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį), tuo pačiu neužtikrino PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų proporcingumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, todėl buvo nesilaikyta Projekto sutarties 6.4 punkto ir PAFT 464 punkto nuostatų. Sprendimu Agentūra pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 5 proc. pagal Pirkimo sutartį Nr. Mr-KE-SR-42-102 (CPO136936) patirtų tinkamų finansuoti išlaidų (viso 164,60 Eur) ir nusprendė jas susigrąžinti.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai.

Pagal PĮ (atsižvelgiant į Pirkimo paskelbimo datą, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 11 d.) 29 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Atitinkamai VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

PĮ 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas, tačiau perkančiųjų subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimuose Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių sąlygos neprivalomos.

Reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms nustatyti VPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi Pirkimo paskelbimo metu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 47 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Aiškindamas šį teisinį reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra nurodęs, kad tiekėjų kvalifikacijos kriterijai privalo būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip iškreipti sąžiningą jų varžymąsi; tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai turi tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį; viešojo pirkimo sąlygos, kurios viršija šį tikslą, kvalifikuotinos kaip neproporcingos ir neteisėtos (žr., pvz., LAT 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 39–40 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

VPĮ 47 straipsnio 2–6 dalyse nustatyti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai: 1) teisė verstis atitinkama veikla; 2) finansinis ir ekonominis pajėgumas; 3) techninis ir profesinis pajėgumas, kuriuos perkančioji organizacija turi taikyti, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo aplinkybes, be kita ko, vertę, pirkimo objekto pobūdį ir kt.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 7 dalį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Ši įstatymo nuostata įgyvendinta Viešųjų pirkimo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 ,,Dėl Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, kurio 2 punkte nustatyta, kad įsakymu patvirtinta Metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017 m. liepos 1 d., Metodika yra rekomendacinė.

Įvertinusi aptartų teisės aktų nuostatų turinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais, todėl juos vykdančios perkančiosios organizacijos neturi teisės savo nuožiūra spręsti dėl Metodikos taisyklių (ne)taikymo, be kita ko, dėl pirkimo objekto specifikos ar pan. aplinkybių. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Metodikoje vartojamos lingvistiniu požiūriu neįsakomojo pobūdžio frazės „reikalavimas naudotinas“, „reikalavimas nenaudotinas“ (žr. LAT 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

Pirkimo paskelbimo ir Pirkimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos (nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) Metodikos 8 punkte išvardyti šie kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai: 8.1. visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai; 8.2. tuo atveju, kai pirkimo objektas suskirstytas į atskiras dalis, kvalifikacijos reikalavimai kiekvienai pirkimo objekto daliai gali būti nustatomi atskirai ir kiekvienoje iš jų gali būti skirtingi. Jei pirkimas suskirstytas į dalis, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus pirkimo vykdytojas turi įvertinti galimybę, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymus vienai, kelioms ir (ar) visoms pirkimo objekto dalims; 8.3. pirkimo vykdytojas negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai riboja konkurenciją. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi geriausiai konkurenciją užtikrinantys kvalifikacijos reikalavimai; 8.4. keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui; 8.5. pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį; 8.6. tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas; 8.7. kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę. Pažymėtina, kad tai iš esmės atitinka naujos redakcijos Metodikos (įsigaliojusios nuo 2021 m. sausio 1 d.) 7.3 ir 7.4 papunkčius, kuriais Sprendime vadovavosi Agentūra.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų A dalies 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, taikomi kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai“ 4-oje lentelėje „4-os pirkimo objekto dalies „Inžinerinių tinklų statybos techninės priežiūros paslaugos“ kvalifikacijos reikalavimai“ Bendrovė nustatė kvalifikacijos reikalavimą – „Tiekėjas privalo turėti bent vieną specialistą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bent viename statinių grupės inžineriniai tinklai pogrupyje ir kad šis specialistas būtų tinkamai ir laiku įvykdęs bent vieną inžinerinių tinklų techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį“.

Agentūra patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjos įgyvendinto Projekto reikmėms buvo atliktas pirkimas „Statybos techninė priežiūra“, kurio pagrindu sudaryta Pirkimo sutartis, o prie jo pridėtas Šilumos tiekimo tinklų nuo katilinės (duomenys neskelbtini) iki katilinės (duomenys neskelbtini), statybos projekto techninis darbo projektas Nr. EI2019/08/14 (statinio kategorija – „Neypatingasis statinys“; statybos rūšis – „Nauja statyba“; statinys – „00(T) Šilumos tiekimo tinklai“)), t. y. Pirkimo sutartis sudaryta dėl neypatingo statinio statybos darbų techninės priežiūros paslaugų.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Kvalifikacijos reikalavimai numatė, jog tiekėjas turi atitikti reikalavimą ypatingo statinio techninės priežiūros kvalifikacijai, tačiau teikdama paraišką Pirkimui atlikti ji vadovavosi standartiniais CPO LT nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais inžinerinių tinklų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimui. Pareiškėja pasitikėjo CPO LT viešųjų pirkimų specialistais ir turėjo pagrįstą lūkesį gauti įstatymų nuostatas atitinkantį viešąjį pirkimą, todėl pareiškėja negali būti laikoma pažeidusia teisės aktų reikalavimus. Mano, kad neteisėtų veiksmų padariniai turėtų tekti ne pareiškėjai, o CPO LT. Be to, nustatyti pažeidimai neturėjo finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, o konkurse dalyvavo ir pasiūlymus pateikė trylika dalyvių, todėl, pareiškėjos nuomone, konkurencija buvo užtikrinta tinkamai.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog statinys, kuriam buvo perkama techninė priežiūra, yra neypatingas. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad Bendrovė pirkimo dokumentuose pateikė tokią informaciją patvirtinančius duomenis, be to, CPO LT komisija, vykdydama pirkimo dokumentų vertinimą, 2020 m. vasario 28 d. grąžino užsakymą Bendrovei pateikdama klausimą: „<...> remiantis projekte nurodytais objekto parametrais bei STR nurodytais parametrais, norime patikslinti, ar objektas tikrai neypatingas? <...>“. Bendrovė, atsižvelgdama į tai, kad statinys neypatingas, pakartotinai pateikė užsakymą CPO LT sistemoje be pakeitimų, nurodydama, kad statinys neypatingas, todėl CPO LT sistemoje centralizuotų pirkimų komisija užsakymą patvirtino ir Pirkimą pradėjo vykdyti.

Agentūra Pirkimo vertinimo metu nustatė, kad pareiškėja, nustačiusi kvalifikacijos reikalavimą „Tiekėjas privalo turėti bent vieną specialistą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bent viename statinių grupės „Inžineriniai tinklai“ pogrupyje ir kad šis specialistas būtų tinkamai ir laiku įvykdęs bent vieną inžinerinių tinklų techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį“, pirkdama neypatingo statinio statybos darbų techninės priežiūros paslaugas, nepagrįstai apribojo konkurenciją bei galinčių vykdyti Pirkimo sutartį rinkos dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime, taip pat neužtikrino proporcingumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principų laikymosi.

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2021).

Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs viešojo pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (LAT 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-469/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pareiškėja nesutinka, kad šiuo atveju kilo neigiamas poveikis dėl galimai padaryto pažeidimo ar buvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023).

Kaip pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, kadangi nesuvaržyta tiekėjų konkurencija yra iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, kadangi vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimo siekių yra užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., LAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Agentūra Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, Pirkimo sąlygų A dalies 3 priedo „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, taikomi kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai“ 4-oje lentelėje „4-os pirkimo objekto dalies „Inžinerinių tinklų statybos techninės priežiūros paslaugos“ kvalifikacijos reikalavimai“ nurodžiusi kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti bent vieną specialistą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas bent viename statinių grupės „Inžineriniai tinklai“ pogrupyje ir kad šis specialistas būtų tinkamai ir laiku įvykdęs bent vieną inžinerinių tinklų techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį, pažeidė PĮ 59 straipsnio 1 dalį (atitinkamai VPĮ 47 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį), tuo pačiu neužtikrino PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų proporcingumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principų. Kaip minėta, pareiškėja sudarė Pirkimo sutartį dėl neypatingo statinio ir šios aplinkybės byloje ji neginčija, tačiau nustatė ribojimą, nurodydama, kad tiekėjas privalo turėti bent vieną specialistą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Teisėjų kolegijos nuomone, negalima atmesti galimybės, kad toks apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui, ir pagrįstai galima manyti, kad nesant apribojimo, potencialūs konkurso dalyviai būtų galėję dalyvauti Pirkime. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Taigi, Bendrovė, nustačiusi tokį perteklinį Kvalifikacijos reikalavimą, nepagrįstai apribojo potencialių dalyvių konkurenciją ir pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui. Pažymėtina, kad Bendrovės teiginiai dėl galimybės ir kitiems tiekėjams dalyvauti Pirkime, nėra teisiškai reikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia. Pažymėtina, kad tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčytinos pirkimo sąlygos yra teisėtos. Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo sąlygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai.

Pagal PAFT 464 punktą perkančioji organizacija yra atsakinga už VPĮ ar PĮ reikalavimus ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Taigi, pagal teisinį reguliavimą būtent pareiškėja yra atsakinga už Pirkimo procedūras ir jos metu įvykusius pažeidimus.

Pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, būdama atsakinga už Projekto tinkamą vykdymą, bando šią atsakomybę perkelti kitiems asmenims, šiuo atveju – CPO LT. Akcentuotina, kad pareiškėja viešuosius pirkimus vykdo ne vienerius metus, be to, dažnai teikia paraiškas finansavimui gauti, todėl, prieš kreipdamasi į CPO LT, ji turėjo įvertinti visas galimas rizikas. Pažymėtina, kad pareiškėja pati prisiėmė tiek riziką dėl būsimo Projekto vykdymo, tiek dėl asmenų, su kuriais sudarė sutartis, veiksmų, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji pasitikėjo CPO LT ir dėl to būtent ji (CPO LT) turėtų prisiimti atsakomybę už kilusius neigiamus padarinius, negali paneigti pareiškėjos atsakomybės. Pasirašydama sutartį dėl finansavimo pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdama sutarties ir teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų, siekdama numatytų Projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Pirkimo sąlygose. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia fakto, jog ji privalėjo būti rūpestinga ir atsakinga, o netinkamas Sutarties vykdymas šiuo atveju nėra pagrindas automatiškai pripažinti jos atsakomybės nebuvimą, nes, kaip minėta, kreipdamasi į CPO LT, pareiškėja pati prisiėmė riziką dėl būsimų sandorių ir atitinkamų sąlygų laikymosi.

Taigi, įvertinus Pirkimo dokumentus, faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja, būdama atsakinga už viešojo pirkimo dokumentų rengimą, pertekliniu Kvalifikacijos reikalavimu pažeidė PĮ 59 straipsnio 1 dalį (atitinkamai VPĮ 47 straipsnio 1 dalį ir 7 dalį) ir neužtikrino PĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų proporcingumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principų.

Nustačius viešojo pirkimo procedūrų ir principų pažeidimus, nesant pagrindų laikyti juos mažareikšmiais ar formaliais, yra pagrindas spręsti dėl finansinės pataisos pritaikymo. Pažymėtina, kad finansinės pataisos galėtų būti apskritai netaikomos tik išimtiniais atvejais, kai pažeidimas iš tiesų formalus ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio. Pareiškėja tokių argumentų nepagrindė, o aukščiau aptarti motyvai apskritai paneigia tokius teiginius.

Pažymėtina, kad pareiškėjos padarytam pažeidimui pagrįstai taikytos Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo Gairės.

Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose Gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 2 straipsnio 36 punkte išdėstyta, jog pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ESI fondus (Europos struktūrinius ir investicijų fondus) padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjai pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame nustatyta, kad kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, taikoma 5 proc. pataisos norma. Pažymėtina, kad Agentūra pritaikė pareiškėjai 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. kadangi Projekto apimtyje pagal Pirkimo sutartį patirtos išlaidos sudaro 3 292 Eur, netinkamomis finansuoti išlaidomis Agentūra pripažino 164,60 Eur, kurios turi būti sugrąžintos. Agentūra, skirdama tokią finansinę korekciją, atsižvelgė į tai, jog Pirkimui organizuotame konkurse dalyvavo ir teikė pasiūlymus 13 dalyvių, todėl buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis.

Vertindama pareiškėjai skirtą 5 proc. finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai, sumažinta potencialių tiekėjų dalyvavimo pirkime galimybė, todėl nėra pagrindo padaryto pažeidimo laikyti formaliu, o finansinės korekcijos dydis laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui. Atsakovė įvertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad pirkime buvo užtikrinta minimali konkurencija, todėl, teismo įsitikinimu, pareiškėjai taikyta minimali 5 proc. finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jos padarytiems pažeidimams. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teisėjų kolegija nenustatė.

Teismas, įvertinęs Sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) kontekste, nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad Sprendimas yra aiškus, išsamus, jame nurodyti teisiniai ir faktiniai motyvai, kurie atitinka VAĮ reikalavimus, todėl jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą nėra, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir teismas dėl pareiškėjos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atskirai nepasisako.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.