Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-22157-848/2016 pagal pareiškėjų G. V. ir K. V. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo nutarties nevykdymo vykdomosiose bylose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai G. V. ir K. V. pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S. ir AB „Swedbank“, kuriuo prašo skirti antstoliui procesinę nuobaudą – 50,00 Eur už kiekvieną 2016 m. rugpjūčio 12 d. priimtos teismo nutarties, kuria buvo nutarta sustabdyti antstolio R. S. išieškojimo vykdymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymo dieną. Pareiškėjai nurodė, jog antstolis nevykdo teismo priimtos nutarties, nėra sustabdęs vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjams G. V. ir K. V. septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti, kuri Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo palikta nepakeista.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjų G. V. ir K. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S. ir akcinei bendrovei „Swedbank“ laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.Teismas nurodė, kad terminas pareiškimo trūkumams pašalinti suėjo 2016 m. lapkričio 9 d., sprendė, jog pareiškėjai nustatytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjų pareiškimui neatitinkant keliamų reikalavimų ir nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai G. V. ir K. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, jog Kauno apygardos teismui 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi palikus galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą, nebuvo nustatytas papildomas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Tuo tarpu minėta Kauno apygardos teismo nutartis pareiškėjams išsiųsta registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų gauta 2016 m. lapkričio 18 d., tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas pareiškimo trūkumams pašalinti baigėsi 2016 m. lapkričio 9 d.Atsiliepimų į pareiškėjų atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnio). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų G. V. ir K. V. pareiškimas suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S. ir AB „Swedbank“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo nutarties nevykdymo vykdomosiose bylose, laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 115 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą, nurodyta, kad jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, o priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo nutarties nevykdymo vykdomosiose bylose (b. l. 3-4). Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sprendė, kad apeliantų pateiktas pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo nutarties nevykdymo vykdomosiose bylose neatitinka procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl nustatė apeliantams septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti (b. l. 5-6). Apeliantai, nesutikdami su minėta nutartimi, pateikė dėl jos atskirąjį skundą (b. l. 9-10), kuris Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b. l. 16-18) buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti pasibaigė 2016 m. lapkričio 9 d., o apeliantai teismo nustatytų pareiškimo trūkumų pašalinę nėra, pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo nutarties nevykdymo vykdomosiose bylose laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 21).Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjimu atveju apeliantų pareiškimą laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi išsprendęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą bei apeliantų atskirąjį skundą atmatęs, naujo termino 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytiems pareiškimo trūkumams pašalinti nenustatė, nors minėtoje nutartyje nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau buvo pasibaigęs, t. y. septynių dienų terminas skaičiuotas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. Nors apeliantai ir pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties, tačiau nutartyje nustatyto procesinio termino eiga nebuvo sustabdyta (CPK 76 straipsnis). Pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytam terminui trūkumams pašalinti pasibaigus dar iki apeliacinės instancijos teismui 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismui, o taip pat ir pirmosios instancijos teismui nenustačius naujo termino pareiškimo trūkumams pašalinti, apeliantai nežinojo ir jiems negalėjo būti aišku, iki kada jie gali įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį dėl pareiškimo trūkumų šalinimo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti naują terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi, priešingu atveju, apeliantams nebūtų suteikta galimybė tinkamai įvykdyti nutartį, kuria jiems buvo nustatytas terminas pašalinti pareiškimo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nenustačius tokio termino apeliantų padėtis procese tapo neapibrėžta, net jei jie ir pageidavo pašalinti pareiškimo trūkumus, jiems nebuvo aišku ir žinoma, iki kada jie šiuos veiksmus gali atlikti. Be to, pirmosios instancijos teismui nenustačius apeliantams naujo termino trūkumams, nurodytiems 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, pašalinti, yra pažeidžiami proceso ekonomiškumo, koncentracijos, teisės į tinkamą teisminę gynybą principai. Juolab, kad kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas visiškai nepagrįstai laikė, jog terminas pareiškimo trūkumams pašalinti suėjo 2016 m. lapkričio 9 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantai būtų informuoti, jog jiems yra nustatytas papildomas terminas iki 2016 m. lapkričio 9 d. pašalinti pirmosios instancijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantams turėjo būti suteikta teisė pašalinti 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodytus trūkumus pakartotinai nustatant tam terminą, o to nepadarius ir apeliantų pateiktą procesinį dokumentą laikius nepaduotu, nepagrįstai buvo suvaržytos jų teisės į teisminę gynybą ir tinkamą teisminį procesą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, nepagrįstai nenustatė apeliantams naujo termino pareiškimo trūkumams pašalinti, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina ir klausimas dėl teismo nustatytų pareiškimo trūkumų šalinimo perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų šalinimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.