Klaipėdos apygardos teismo nutartis

ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. M. ir jos atstovui advokatui Algirdui Plataunai,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atstovei A. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei R. M., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M. ir biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su 2017-03-23 prašymu kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. M.. Ieškovas prašė skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti įpareigojimą motinai R. M. nesiartinti prie mažametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su laikinąja vaiko globėja M. M., nesiartinti prie M. M. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki tol, kol teismui bus pateiktas ieškinys dėl neterminuoto motinos R. M. valdžios apribojimo nepilnametei dukrai A. M. ir priimtas teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, įpareigojo motiną R. M. nesiartinti prie mažametės dukters A. M., nebendrauti, neieškoti ryšio su laikinąja vaiko globėja M. M., nesiartinti prie M. M. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki kol teismui bus pateiktas ieškinys dėl neterminuoto motinos R. M. valdžios apribojimo nepilnametei dukrai A. M. ir priimtas teismo sprendimas. Nutartyje pažymėta, jog teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Susipažinęs su prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir (ar) kitų psichotropinių medžiagų / vaistų vartojimo, nuo priklausomybių nesigydo, galbūt yra smurtavusi prieš mažametį vaiką, tiksli atsakovės psichikos sveikatos būklė nėra žinoma, o dėl netinkamai įgyvendinamos (neįgyvendinamos) motinos valdžios ieškovas ketina pateikti teismui ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos mažamečio vaiko teisės ir interesai, atsirasti grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) R. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti. Atsakovė nurodo, jog po staigios sutuoktinio A. M. mirties patyrė didelį psichologinį stresą. Pripažįsta, jog dėl to vartojo raminančius vaistus, pavartodavo alkoholio. Tačiau pažymi, jog nepaisant nurodytų aplinkybių niekada dukros A. nebuvo palikusi be priežiūros. Kadangi ji dirba, dukrai samdė auklę. Taip pat nurodo, jog ji gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šiuo metu jaučiasi gerai, todėl gali pati pasirūpinti savo dukra. Apeliantė pažymi, jog ir šiuo metu stengiasi padėti dukters laikinajai globėjai M. M., nuperka maisto produktų, sauskelnių, perveda pinigų. Tvirtina, kad jos ir laikinosios globėjos M. M. tarpusavio santykiai yra geri, jos sutaria, bendrauja, pasikalba apie dukrą. Bendravo jos ir anksčiau. Kai ji pajuto, jog serga depresija, jos anyta M. M. sutiko jai padėti prižiūrėti dukrą, kad ji galėtų vykti į ligoninę. Nurodo, jog ir šiuo metu gydosi psichiatro skirtais vaistais, bendrauja su M. M., rūpinasi dukra, kiek gali. Jai sunku, kai negali matyti savo dukros. M. M. jai taip pat sakė, kad dukra be mamos jaučiasi blogai, nes dukra nuo pat gimimo pripratusi prie mamos. Apeliantės nuomone, netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas gali neigiamai atsiliepti jos ir dukros tarpusavio ryšiui, bendravimui, psichologinei būsenai. Dėl dukros laikinos netekties labai išgyvena. Jei galėtų rūpintis dukra, sutiktų, jog kartu butų ir M. M.. Prašo teismo suteikti galimybę toliau bendrauti su dukra. 2017-04-27 teisme buvo gautas atsakovės R. M. atskirojo skundo papildymas, kuriuo ji prašo leisti jai bendrauti ir matytis su dukra A. M. ir matytis su anyta M. M.. Nurodo, jog nors su anyta M. M. kasdien bendrauja telefonu, tačiau vis tiek blogai jaučiasi ir išgyvena dėl dukros. Ji, kaip mama, nori matyti savo dukrą. Jos viena prie kitos buvo labai prisirišusios. Prieš vaiką nėra buvę jokio smurto. Pripažįsta iš streso ir baimės vartojusi alkoholį, dėl to jaučiasi kalta ir labai gailisi. Pažymi, kad ji yra dirbanti, nuo 2002 m. yra įregistravusi uždarąją akcinę bendrovę „R“, yra jos savininkė ir direktorė, turi geras ir pastovias pajamas, dėl to gali visiškai aprūpinti savo dukrą A. Taip pat ji turi 62,50 kv. m butą. Ji pati suvokė savo problemas, dėl to pati ir paprašė anytos M. M. pagalbos. Vaiko teisių apsaugos tarnybai parašė pasižadėjimą, kad gydysis, pripažino savo problemą. Jai buvo skirtas gydymas, gydėsi dvi savaites. Kai pasijuto geriau, buvo išleista namo. Šiuo metu geria vaistus, jaučiasi gerai, dirba, stengiasi dėl savo dukros, padeda M. M. kiek tik gali, perka maistą, perveda pinigus. 2017-07-12 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas atsakovės R. M. papildomas prašymas, kuriuo ji prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį pakeisti – panaikinti šioje nutartyje nurodytus apribojimus – nesiartinti prie dukters, nebendrauti su ja, neieškoti ryšio su laikinąja globėja. Atsakovė nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko, mano, kad vaikas iš jos buvo atimtas be pakankamo pagrindo. Jos nuomone, M. M. sieks vaiką išvežti į užsienį, kadangi ji Lietuvoje negyvena. Mano, jog negalima vaiko perduoti M. M., kadangi pastaroji nesugebėjo tinkamai išauklėti savo sūnaus (apeliantės vyro), be to, yra 69 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, kiek jai žinoma, vartoja stiprius raminančius vaistus, yra rusakalbė, o jos dukra yra lietuvių tautybės. Sprendimas laikinai apriboti jos, kaip motinos, teises, buvo priimtas remiantis 2017-03-12 įvykiu, ji buvo apkaltinta vartojusi smurtą prieš vaiką, tačiau Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. balandžio 20 d. nutarimu byla buvo nutraukta nesurinkus duomenų, pagrindžiančių jos kaltę. Minėtame nutarime pripažinta, jog visiškai nėra jokių duomenų, kad ji būtų piktnaudžiavusi vaiko teisėmis, kad vaiką būtų palikusi be priežiūros ir panašiai. Pateikia pažymą, kuri patvirtina, jog, nepaisant jos sveikatos problemų, ji gali prižiūrėti savo mažametę dukrą. Ji dirba, turi verslą, yra materialiai apsirūpinusi, vaiko priežiūrai samdė patyrusią auklę. Paėmus vaiką iš jos, ji nenustojo juo rūpintis, siunčia M. M. pinigus vaiko išlaikymui, vaiko poreikiams tenkinti reikalingus siuntinius. Atsakovė nurodo, jog nebendraujant silpnėja jos ir vaiko psichologiniai, emociniai, socialiniai ryšiai, ji labai išgyvena dėl to, kas nutiko. Nemano, kad yra tokia pavojinga, jog negalėtų matytis su vaiku, artintis prie vaiko gyvenamosios vietos, trumpai su vaiku pabendrauti, ieškoti ryšio su laikinąja vaiko globėja. Mano, jog nėra pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nori įrodyti, kad vaikas gali saugiai gyventi su savo mama. Atsiliepimų į atskirąjį skundą raštu teismui nepateikta.Atsakovė R. M. ir jos atstovas advokatas Juozapas Surblys bylos nagrinėjimo metu atskirąjį skundą palaikė, patvirtino išdėstytas aplinkybes, prašė jį tenkinti, panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį ir teismo nuožiūra nustatyti atsakovės R. M. bendravimo su vaiku tvarką. Teismo posėdžio metu atsakovė R. M. nurodė, jog prašo leisti jai bendrauti ir matytis su dukra, sutinka, kad joms bendraujant dalyvautų socialinis darbuotojas.Ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. S. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog ieškovas nepasitiki atsakove R. M., tačiau, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sutinka, kad atsakovė galėtų matytis su dukra, dalyvaujant socialiniams darbuotojams ir laikinajai globėjai. Trečiasis asmuo M. M. ir jos atstovas advokatas Algirdas Platauna bylos nagrinėjimo metu sutiko su atsakovės R. M. prašymu leisti jai matytis ir bendrauti su vaiku dalyvaujant socialiniam darbuotojui, jeigu tai nekenktų vaiko interesams, jo sveikatai, psichologinei būsenai.Trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro įgaliotoji atstovė A. D. bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad atsakovė R. M., dalyvaujant specialistams, bendrautų su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nutarta atsakovės R. M. atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – R. M. įpareigojimo nesiartinti prie mažametės dukters A. M., nebendrauti, neieškoti ryšio su laikinąja vaiko globėja M. M., nesiartinti prie M. M. gyvenamosios vietos, iki teismui bus pateiktas ieškinys dėl neterminuoto motinos R. M. valdžios apribojimo nepilnametei dukrai A. M. ir priimtas teismo sprendimas, – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-03-12, apie 17.25 val., į Klaipėdos vaikų ligoninę buvo pristatyta mažametė A. M., gim. (duomenys neskelbtini), su sumušta galva. Mergaitę pristatė greitosios medicinos pagalbos medikai iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), šiuo adresu atvykę policijos pareigūnų kvietimu, kurie minėtu adresu atvyko gavę pranešimą apie neprižiūrimą vaiką. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas R. M. dėl nežymaus mažametės A. M. sveikatos sutrikdymo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. AD1-689 A. M. nuo 2017-03-14 nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta senelė M. M.. Remdamasis tuo, jog atsakovė R. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir (ar) kitų psichotropinių vaistų / medžiagų, vengia gydytis, nesugeba pasirūpinti dukters saugumu namuose ir galbūt smurtavo prieš mažametę dukrą, be jokio pagrindo kelia konfliktus matant mažametei dukrai, yra linkusi į agresyvų elgesį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su 2017-03-23 prašymu kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi tenkino ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo R. M. nesiartinti prie mažametės dukters A. M., nebendrauti, neieškoti ryšio su laikinąja vaiko globėja M. M., nesiartinti prie M. M. gyvenamosios vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki kol teismui bus pateiktas ieškinys dėl neterminuoto motinos R. M. valdžios apribojimo nepilnametei dukrai A. M. ir priimtas teismo sprendimas. Ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinis ieškinys dėl neterminuoto motinos R. M. valdžios ribojimo, nuolatinio globėjo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo teismui pateiktas 2017-04-12. Apeliantė R. M. atskirajame skunde (bei skunde ir prašyme, kuriais papildytas atskirasis skundas) nurodo, jog ji nėra tokia pavojinga, kad negalėtų matytis su vaiku, trumpai su vaiku pabendrauti, ieškoti ryšio su laikinąja vaiko globėja, todėl šiuo atveju netikslinga taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, nes jų taikymas gali neigiamai atsiliepti jos ir dukros tarpusavio ryšiui, bendravimui, psichologinei būsenai ateityje. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat nepagrįstai ir neproporcingai varžomos tėvų teisės. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai. Kasacinis teismas nurodo, jog šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.Byloje nėra duomenų, kad atsakovė R. M. būtų smurtavusi prieš savo mažametę dukrą A. M.. Ikiteisminis tyrimas R. M. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. balandžio 20 d. nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. M. kaltę (1 t., b. l. 91–96). Posėdžio metu apklausti liudytojai V. ir P. E. nurodė, jog niekada nėra matę, kad atsakovė muštų savo dukrą, priešingai, nurodė, kad ją labai myli, ja rūpinasi. Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovė R. M. gydosi, ji gulėjo VšĮ K., po išrašymo iš ligoninės vartoja vaistus, periodiškai lankosi pas gydytojus UAB „N.“ klinikoje (1 t., b. l. 15–16, 51, 82, 160, 193). Gydytojos R. K. teigimu, R. M. gali pati tvarkytis ir prižiūrėti savo mažametę dukrą (1 t., b. l. 82). Taigi, atsakovė R. M. supranta, jog turi sveikatos problemų, jų neneigia ir bando su specialistų pagalba jas išspręsti. Tai rodo atsakovės R. M. pastangas pasitaisyti, ji siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, gyventi taip, kad savo elgesiu nekenktų ir nedarytų žalos savo vaiko teisėms ir interesams. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tiek ieškovo atstovė, tiek tretieji asmenys pripažino, kad atsakovė R. M., dalyvaujant socialiniams darbuotojams bei laikinajai globėjai, vis dėlto gali bendrauti su savo dukra A. M., atsakovės bendravimas su dukra pastarajai nepadarys žalos, mažamečio vaiko teisės ir interesai nebus pažeisti. Negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens teisės bendrauti su savo vaiku, taip pat vaiko teisės bendrauti su tėvais. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės visiškai apribojo atsakovės teisę bendrauti su savo mažamete dukra, nors byloje nėra tokią būtinybę pagrindžiančių neginčijamų įrodymų. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir (ar) kitų psichotropinių medžiagų / vaistų vartojimo, nuo priklausomybių nesigydo, galbūt yra smurtavusi prieš mažametį vaiką, tiksli atsakovės psichikos sveikatos būklė nėra žinoma, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos mažamečio vaiko teisės ir interesai, atsirasti grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai. Tačiau pripažinti tokią teismo išvadą pagrįsta ir teisėta nėra jokio pagrindo, kadangi ji padaryta neišnagrinėjus sprendžiamo klausimo iš esmės, neišklausius atsakovės R. M. bei trečiojo asmens laikinosios globėjos M. M. nuomonės šiuo klausimu. Tokia teismo nutartis, kurioje nėra atskleista sprendžiamo klausimo esmė, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius civiliniu ieškiniu dėl neterminuoto motinos R. M. valdžios ribojimo, nuolatinio globėjo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo neprašo uždrausti atsakovei R. M. matytis su dukra. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškiniu ieškovas neprašo uždrausti atsakovei R. M. bendrauti su dukra A. M.. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymą. Tačiau iš to, kas aptarta, matyti, jog ieškovas pateiktame ieškinyje reikalavimo uždrausti atsakovei R. M. bendrauti su dukra A. M. teismui neteikė, todėl iš esmės nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą R. M. nesiartinti prie mažametės dukters A. M. ir nebendrauti.Vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė. CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios konkrečiu atveju yra būtinos siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir motinos bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis tėvams yra svarbus, kad tėvai jam yra prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo ypatingą dėmesį skirti nepilnamečio vaiko interesams ir priimti jam tinkamiausią sprendimą, kuris nedarytų žalos mažamečiam vaikui, jo psichinei ir emocinei raidai. Nei ieškovo atstovė, nei tretieji asmenys neprieštarauja, kad atsakovė R. M. bendrautų su mažamete dukra, kad būtų nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tačiau išspręsti šį klausimą iš esmės ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi būtina iki galo išsiaiškinti šalių valią dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nagrinėjamu atveju nėra parinktas nei bendravimo laikas, nei bendravimo vieta. Taip pat neišspręstas klausimas, kokie specialistai turėtų dalyvauti, kad būtų užtikrintas mažamečio vaiko emocinis saugumas susitikimų metu, kiek laiko specialistas turėtų dalyvauti vaikui ir mamai bendraujant, kur galėtų vykti susitikimai. Nurodytoms aplinkybėms nustatyti byla iš esmės turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. To padaryti apeliacinės instancijos teismas negali dar ir dėl to, kad tai prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai būtų nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, ir, jeigu nustatyta tvarka jų netenkintų, pažeistų jų teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atskirojo skundo nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovo atstovė, tiek tretieji asmenys išreiškė poziciją, jog atsakovė R. M. su dukra galėtų bendrauti dalyvaujant socialiniams darbuotojams. Atsakovė tam neprieštaravo, ji suvokia, jog turi problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo, todėl sutinka, kad bendravimas su mažamete dukra vyktų specialistams padedant. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-1696, 5.1, 6.26, 6.31, 7.14 punktus, Vaiko teisių apsaugos skyrius, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir funkcijas, teises bei pareigas, be kita ko, privalo užtikrinti vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, konsultuoti tėvus, globėjus ir kitus asmenis vaikų teisių apsaugos klausimais, teikti tėvams informaciją apie vaiką, negyvenantį kartu su jais, įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku arba atsisakyti įpareigoti tėvus tai daryti, jei toks bendravimas prieštarautų vaiko interesams. Šioje situacijoje mažametės A. M. laikinoji globėja M. M. atitinka minėtuose nuostatuose įtvirtintą tėvų sąvoką. Nesant duomenų, kad atsakovės R. M. bendravimas su mažamete dukra prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė R. M. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau deda pastangas, kad pasitaisytų, pakeistų savo elgesį, ir besąlygiškai siekia išlaikyti socialinius bei emocinius ryšius su savo mažamete vos 1 metų 10 mėnesių dukra, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turi tarpininkauti, kad būtų sudarytos sąlygos R. M. bendrauti su jos dukra A. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius bendru sutarimu su atsakove R. M. bei trečiuoju asmeniu M. M. turėtų spręsti klausimą dėl atsakovės R. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarkos nustatymo, neinicijuojant teisminio proceso. Tuo atveju, jei bendru sutarimu išspręsti šio klausimo nepavyktų, šalys turės teisę kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Remiantis tuo, kas aptarta, atsakovės R. M. atskirasis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis naikintina, ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei R. M. išnagrinėtinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – prašymas atmestinas. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigotinas spręsti klausimą dėl atsakovės R. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarkos nustatymo. Kadangi atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, dėl kitų atsakovės atskirajame skunde (bei jo papildymuose) išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, jie šioje situacijoje tampa neaktualūs, įtakos teismo sprendimui neturi.Taip pat pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės:

atmesti ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei R. M..

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių spręsti klausimą dėl atsakovės R. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarkos nustatymo.