Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl E. L. turto įgijimo apgaule paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl A. B. turto įgijimo apgaule paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl O. Ž. turto įgijimo apgaule paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl S. B. turto įgijimo apgaule paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. spalio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams dvidešimčiai dienų.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos ir bausmė, atlikta pagal 2022 m. spalio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Iš A. J. priteista: E. L. – 1200,00 eurų turtinei žalai atlyginti, A. B. -1300,00 eurų turtinei žalai atlyginti, O. Ž. – 2990,00 eurų turtinei žalai atlyginti, S. B. – 2100,00 eurų turtinei ir 1000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

A. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi, teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1-3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu, A. J. už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu - A. J. skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir apeliantui skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, be kita ko, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties.

10. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų apimtį, pavojingumą, pobūdį ir kaltės formą (padaryti 4 nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai nuosavybei). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), įvertino ir nuteistojo A. J. asmenybę – nusikalto būdamas 11 kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nuo 2015-12-25 nedirba, neturi gyvenamosios vietos.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, darė išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. J. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) padarymą skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę už kiekvieną nusikaltimą nustatant artimą vidurkiams. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais apygardos teismas neturi pagrindo. Apeliantas pabrėžia, kad teismas skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teistumus, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad A. J. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nepadarė, šiuo metu teisiamas 12 kartą, nusikaltimus, už kuriuos A. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas recidyvistu, o tai neabejotinai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, jog A. J. ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apeliantas nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio ir vienareikšmiškai vengia keisti gyvenimo būdą. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą, jog bausmės tikslai A. J. bus pasiekti tik paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tinkamai individualizavo bausmę.

12. Priešingai nei mano apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, A. J. paskirta bausmė nėra per griežta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Apylinkės teismas, įvertinęs apelianto asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, jo padarytų veikų pavojingumą ir jo nenorą keistis, taip pat vienodą kiekį jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė mažesnio dydžio bausmę nei sankcijoje numatytas vidurkis, o bendrindamas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės, už vieną iš nusikaltimų (1 metai), teismas pridėjo tik po minimaliai trukmei artimą laisvės atėmimo dalį kitų bausmių (po 4 mėnesius nuo paskirtų bausmių). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliantui skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai. Ši bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme ir įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos bei bausmė, atlikta pagal 2022 m. spalio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. J. paskirta bausmė - tiek parinkta bausmės rūšis, tiek jos dydis, yra teisinga ir ne per griežta, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės ar/ir manyti, kad apelianto resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

13. Apeliantas prašydamas sušvelninti paskirtą bausmę, savo prašymą motyvuoja tuo, kad jis turi 4 vaikus. Visgi, teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokių duomenų byloje nėra (4 t., b. l. 150-151). Kita vertus, net jei apeliantas su žmona ir augina 4 vaikus, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė jam buvo žinoma ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. vaikų auginimas neeliminuoja nuteistojo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, taip pat nesudaro pagrindo nuteistąjį vertinti kaip mažiau pavojingą ar nelinkusį ateityje daryti nusikalstamų veikų, todėl negali būti vertinamas kaip apsauginis nuteistojo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Apibendrinant išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuota, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė yra proporcinga ir atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat teisingumo principą, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ar neadekvati. Taigi, keisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendį dalyje dėl A. J.paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.