Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-09-20 · Civilinė byla Nr. e2-1796-259/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
e2-1796-259/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00174-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1796-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00174-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.8.9.;2.6.18.3.;2.6.18.5.;3.2.3.1.;3.2.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,sekretoriaujant Editai Vazgienei,dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atstovei advokatei I. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl neteisėtai įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės nepagrįstai įgytą 289855,17 Eur sumą bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, jog Kauno mieste atsakovė pagal 1992 m. gegužės 4 d. ir 15 d. statybos rangos sutartis vykdė Nemuno krantinės tvirtinimo darbus, kuriuos (kaip Nemuno krantinės nebaigtą statybą) 1995 m. valstybė perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Nuo 2004 m. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kamesta“ prie minėtų sutarčių sudarinėjo papildomus susitarimus ir toliau vykdė darbus ir plėtė jų apimtis. 2005 sausio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr.44-4-l/RD(l) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos Nemuno kairiojo kranto tvirtinimo“, kuriame sutarta, kad darbai bus vykdomi pagal kasmet pasirašomus susitarimus, kuriuose bus nustatoma konkrečių metų statybos darbų apimtys, terminai, jų apmokėjimo suma, o jei bus susitarta - nurodoma kainų indeksacija, ir kad Užsakovas įsipareigoja sumokėti ne daugiau nei tuose kasmetiniuose susitarimuose numatyta apmokėjimo suma. Pagal 2005 m. sausio 3 d. pasirašytą papildomą susitarimą prie aukščiau minėtų Rangos sutarčių atsakovas pateikė apmokėjimui 2007 m. birželio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 002136 4 783 164,58 Lt sumai. Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė šią sumą apmokėti, todėl kilo teisminis ginčas, kuriame UAB „Kamesta“ prašė priteisti nurodytą sumą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, bei 177 567 Lt palūkanų. Kauno apygardos teismas 2009 sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė visą sumą ir dalį palūkanų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 (7 ieškinio priedas) be kita ko konstatavo, kad pagal šalių 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 5 punktą, sutarties kaina gali būti indeksuojama dėl infliacijos ar pasikeitusių mokesčių ir nustatoma šalių susitarime, kuris pasirašomas kiekvienais metais, nustatant darbų apimtis, terminus ir apmokėjimą. Taigi, kaina pagal sutartį galėjo būti indeksuojama, tačiau nevienašališkai, o tarpusavio susitarimu dėl kurio sudarymo šalys turi apsispręsti kasmet. Sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti nuo sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygas, jei to nenumato įstatymas ar sutartis (CK 6.59 straipsnis) todėl buvo konstatuota, kad bendra mokėtina suma mažinama tokiu dydžiu, kokiu buvo neteisėtai indeksuota. Rangovas darbus, nesant konkretaus rašytinio susitarimo dėl kainos indeksavimo, atliko savo rizika. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra konstatuoti prejudiciniai faktai, turintys tiesioginės reikšmės šiai civilinei bylai.

2005 m. gruodžio 14 d. be konkurso (neskelbiamų derybų būdu kaip papildomiems darbams prie anksčiau teismų nagrinėto 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo ir tokiomis pačiomis sąlygomis) su UAB „Kamesta“ sudaryta rangos sutartis Nr. 2452 dėl darbų, numatytų techniniame projekte „Gatvės nuo Aleksoto tilto transporto mazgo iki Kauno miesto valymo įrenginių tiesyba“ bei pėsčiųjų perėjų įrengimo iš metalinių gofruotų vamzdžių ir Marvelės upelio nukanalizavimo darbų sąmatose, kurių bendra vertė 16,96 mln. Lt (2 ieškinio priedas) (toliau - 2005 m. Rangos sutartis). Šios sutarties (visiškai analogiškai kaip ir 2005 sausio 3 d. sutarties (papildomo susitarimo) Nr. 44-4- l(RD)l) 3 punkte taip pat nustatyta, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktais, sutarties kaina dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių nustatyta tvarka gali būti indeksuojama ir nustatoma šalių susitarime, kuris, nustatant konkrečių metų statybos darbų terminus, apimtis ir jų apmokėjimo sumą, pasirašomas kiekvienais metais, patvirtinus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą. Taigi, vadovaujantis šia sutartine nuostata, kaina galėjo būti perskaičiuojama tik šalių raštu sudarytu susitarimu konkretiems metams ir tai yra vienintelis teisėtas pagrindas skaičiuoti ir mokėti kainą su indeksacija.

2007 m. liepos mėn., nesant pasirašytų susitarimų, kuriuose būtų nustatyta 2007 metų statybos darbų apimtys, terminai, jų apmokėjimo suma, UAB „Kamesta“ pateikė du (duomenys neskelbtini) g. rekonstrukcijos Kaune (nuo Aleksoto tilto transporto mazgo iki Kauno miesto vandenvalos įmonės) atliktų darbų aktus (5 ieškinio priedas), kuriuose nurodė, kad prie 2005 m gruodžio 14 d. sutarties Nr. 2452 esančiose lokalinėse sąmatose nustatyta darbų kaina indeksuojama (padidinama 1,303 koeficientu, kuris gautas iš Statistikos departamento pateiktos informacijos apie statybų kainų indeksą 2007 m. gegužės mėn. lyginant su 2004 m. liepos mėn., nors sutartis Nr. 2452 po neskelbiamų derybų sudaryta 2005 m. gruodžio mėn.). Dėl to priimtų darbų kaina neteisėtai buvo padidinta nuo 1 534 919, 42 Lt iki 2 000 000 Lt (465080,58 Lt suma) ir nuo 1 809 646,25 Lt iki 2 345 377,59 Lt (535731,34 Lt suma), t. y. bendra sutarties kaina atsakovo neteisėtai vienašališkai buvo padidinta 1 000 811,92 Lt arba 289 855,17 Eur. Vėliau pasirašytuose 2007 m. rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452(4) - 2 000 000 Lt sumai ir 2007 m. rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452(5) - 2 345 377,59 Lt sumai dėl tų pačių darbų šalys susitarė minėtiems darbams 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 2452 kainos nedidinti (neindeksuoti) (4 ieškinio priedas). Dar daugiau, UAB „Kamesta“ be jokio pagrindo naudojo statybų kainų indeksą ir lygino jį su 2004 m. liepos mėn., kai 2005 m. Rangos sutartis pasirašyta tik 2005 gruodžio 14 d. Nepaisant to, UAB „Kamesta“ pateikė 2007 m liepos 31 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. KAM 002238 ir KAM 002239 (5 priedas), kurias Kauno miesto savivaldybės administracija apmokėjo 2007 rugpjūčio 16 d. pavedimu Nr. 2676 ir 2007 rugsėjo 12 d. pavedimu Nr. 3036 (6 ieškinio priedas). Tokiu būdu atsakovui buvo sumokėta už tai, ko nei sutarties, nei įstatymo nuostatos nenumatė ir dėl ko jis nepagrįstai praturtėjo.

Ieškinyje teigiama, jog prejudiciniai faktai jau yra nustatyti 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010, kurioje buvo nagrinėjami tokie patys neteisėti atsakovės veiksmai vykdant pirminę visiškai analogiškų sąlygų sutartį, o šiuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai atlikti vykdant analogiškų sąlygų sutartį papildomiems darbams prie minėtos pirminės sutarties. Todėl, neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi esant nustatytiems prejudiciams faktams, Kauno miesto savivaldybės administracija reikalauja atlyginti nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo įgytas sumas.

Ieškinio teisinis pagrindas

2005 m. Rangos sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad vadovaujantis Viešnių pirkimų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktais, sutarties kaina dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčiu nustatyta tvarka gali būti indeksuojama ir nustatoma šaliu susitarime, kuris, nustatant konkrečių metų statybos darbų terminus, apimtis ir jų apmokėjimo sumą, pasirašomas kiekvienais metais, patvirtinus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą. Taigi, šalys susitarė, kad kiekvienais metais bus pasirašomas atskiras susitarimas, kuriame bus nustatyta konkrečių metų statybos darbų terminai, apimtis ir jų apmokėjimo suma bei indeksavimas, jei dėl jo šalys susitaria. Pagal minėtos Sutarties 5 punktą, užsakovas (Kauno miesto savivaldybės administracija) įsipareigojo sumokėti rangovui neviršydamas tų metų susitarime nustatytos darbų apmokėjimo sumos. Taigi, minimoje sutartyje šalys susitarė, kad LR CK 6.681 straipsnyje nurodyta užsakovo užduotis atlikti statybos darbus privalo būti įforminta šalių nustatyta tvarka - kasmet pasirašant susitarimus ir nustatant konkrečių metų statybos darbų terminus, apimtis, jų apmokėjimo sumą bei indeksavimo tvarką. Tačiau, pateikdama atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras UAB „Kamesta“ vienašališkai atliktų darbų kainą indeksavo 1,303 ir 1,088 karto, ko pasėkoje ją neteisėtai padidino 1 000 811,92 Lt arba 289 855,17 Eur, nesilaikydama sutartyje nustatytos tvarkos. Dar daugiau, ši indeksacija nebuvo numatyta ir jau vėliau pasirašytuose susitarimuose prie 2005 m. Rangos sutarties 2007 m rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452(4) - 2 000 000 Lt sumai ir 2007 m. rugsėjo 19 d. Nr. 2452 (5) - 2 345 377,59 Lt sumai. Juose numatyta, kad šalys, vykdydamos 2005 m. Rangos sutarties 3 punkto įsipareigojimus, susitaria nustatyti darbų apimtis 2007 m. ir kainos neindeksuoti.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, jog vėliau sudarytas 2008 m. gegužės 8 d. susitarimas Nr. 200-2- 2452(7) (7 ieškinio priedas) aiškiai įrodo, kaip 2005 m. Rangos sutarties kaina buvo indeksuojama, kai dėl to šalys susitardavo, todėl laikytina, kad ginčijamuose 2007 metų liepos mėn. atliktų darbų aktuose kaina indeksuota nepagrįstai, nes tikroji šalių valia buvo aiškiai nurodyta 2005 Rangos sutartyje ir jau po 2007 m. liepos mėn. atliktų darbų aktų pasirašytuose 2007 m rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452(4) ir 2007 m. rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452 (5). Kainos už juose nurodytas darbų apimtis tais laikotarpiais šalys sutarė neindeksuoti, o Rangovas, pateikęs apmokėti už atliktus darbus kainą, ją vienašališkai indeksavęs, veikė pažeisdamas Sutarties nuostatas, akivaizdžiai siekdamas nepagrįstų pajamų. Sutarties kainos indeksavimas ir kasmetinio susitarimo sudarymas, kaip tai numatyta 2005 m. Rangos sutarties 3 punkte, yra šalių suderintos laisvos valios išraiška, o ne prievolė (LR CK 1.63 straipsnio 6 dalis). LR CK 6.59 straipsnyje numatyta, kad sutarties šalis negali vienašališkai atsisakyti nuo sutarties ar keisti jos vykdymo sąlygas, jei to nenumato įstatymas ar sutartis, todėl bendra sumokėta suma turi būti mažinama tokiu dydžiu, kokiu buvo neteisėtai indeksuota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant 2005 m. Rangos sutartyje ir ginčo susitarimuose numatyto kainų indeksavimo, toks vienašališkas ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytų atliktų darbų vertės indeksavimas statybos sąnaudų kainų indeksu ir dar lyginant jį su 2004 m. liepos mėn. indeksu, kai sutartis sudaryta tik 2005 m. gruodžio-14 d., yra laikytinas neteisėtu. Tai analogiškoje situacijoje yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio aukščiau minėtoje nutartyje nustatyti faktai turi būti laikomi prejudiciniais šioje byloje.

Pažymėtina ir tai, kad 2008 m. gegužės 8 d. susitarime Nr. 200-2-2452(7) (7 ieškinio priedas), kai šalys jau susitarė likusių darbų kainą indeksuoti, nes tuo metu buvo pats statybos kainų pikas („kainų burbulas“, sprogęs 2009 m. pradžioje), ji buvo indeksuojama, pritaikant kelių ir gatvių statybos sąnaudų kainų indeksą - 1,246, t. y. daug mažesnį, nei atsakovas vienašališkai indeksavo 2007 metais. Akcentuojama ir tai, kad 2008 m. gegužės 8 d. susitarime Nr. 200-2-2452(7) (7 ieškinio priedas) nustatyta indeksuota bendra 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 2452 kaina sudaro 18 493 155,17 Lt ir iš ko ji susideda, tačiau dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas virš šios kainos yra sumokėjęs 1 000 811,92 Lt arba 289 855,17 Eur daugiau.

Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų Kauno miesto savivaldybė neteko 289 855,17 Eur biudžeto lėšų. UAB „Kamesta“ neteisėtai įgytų lėšų dydis apskaičiuotas iš neteisėtai indeksuotų sumų, atėmus sumas už faktiškai atliktus darbus - šis skirtumas turi būti grąžintas Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo 2007 m. liepos mėn. pažymoje (3 ieškinio priedas) nurodoma, kad atlikta darbų už 1 534 919,42 Lt, pritaikius 1,303 statybos sąnaudų kainų indeksą - bendra suma apmokėjimui yra 2 000 000 Lt, taigi 2007 m. liepos mėn. pažymoje (3 ieškinio priedas) kaina buvo neteisėtai padidinta 465 080,58 Lt. 2007 m. liepos mėn. buvo pateikta dar viena pažyma (3 priedas, 2 lapas), kurioje analogiškai nurodoma, kad atlikta darbų už 1755657,29 Lt, 42808,96 Lt, 11180 Lt - viso už 1809646,25 Lt, bendra suma apmokėjimui su atitinkamai 1,303 ir 1,088 kainų indeksu yra 2345377,59 Lt, taigi kaina buvo neteisėtai padidinta 535 731,34 Lt. Viso pagal abi pažymas atliktų statybos darbų kaina buvo padidinta 1 000 811,92 Lt arba 289 855,17 Eur (465080,58 Lt + 535731,34 Lt). LR CK 6.237- 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (LR CK 6.242 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo jog 2005 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB ,,Kamesta" sudarė sutartį Nr. 2452 dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos tarp Aleksoto tilto transporto mazgo ir Kauno miesto valymo įrenginių papildomų darbų (numatytų techniniame projekte ,,Gatvės nuo Aleksoto tilto iki Kauno miesto valymo įrenginių tiesyba" bei pėsčiųjų perėjų įrengimo iš metalinių gofruotų vamzdžių ir (duomenys neskelbtini) upelio nukanalizavimo darbų sąmatose). Minimos Sutarties 2.1. punkte buvo numatyta bendra sutarties kaina - 16 963 939 Lt įskaitant pridėtinės vertės mokestį (PVM), o 3 punkte buvo numatyta, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 p., sutarties kaina dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių gali būti indeksuojama ir nustatoma šalių susitarime.

Pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką, rangovas atlikdavo statybos darbus anksčiau, ir tik po to ieškovė parengdavo ir pasirašydavo susitarimus dėl statybos darbų kainos. Todėl ir šiuo atveju, 2007 m. liepos mėnesį buvo pateiktos ieškovei pasirašyti pažymos už jau atliktus statybos darbus, kurių kaina dar nebuvo patvirtinta šalių atskiru susitarimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Kamesta" pagal 2005 m gruodžio 14 d. sutarties Nr. 2452 3 punkto nuostatas galėjo reikalauti ir statybos kainos indeksavimo, atliktų darbų ir išlaidų pažymose įrašė statybos darbų kainą ir pritaikytą statybos sąnaudų kainų indeksą. Vėliau, jau po statybos darbų atlikimo, ieškovė paruošė susitarimus, kuriuose įrašė UAB ,,Kamesta" atliktų darbų pažymose nurodytas statybos darbų kainas su pritaikytu indeksu. 2007 m. rugpjūčio 8 d. susitarimą Nr. 2452 (4), kuriame numatyta 2 000 000 Lt bendra darbų kaina ir 2007-09-19 susitarimą Nr. 2452 (5), kuriame numatyta 2 345 377,59 Lt bendra darbų kaina. Vadinasi šiais susitarimais ieškovė patvirtino statybos darbų kainas su pritaikytais statybos sąnaudų kainų indeksais.

Atkreiptinas dėmesys, jog sąlyga dėl indeksavimo taikymo buvo nustatyta 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 2452 3 punkte, numatant, kad ,,sutarties kaina dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių nustatyta tvarka gali būti indeksuojama ir nustatoma šalių susitarime, kuris nustatant konkrečių metų statybos darbų terminus, apimtis ir jų apmokėjimo sumą, pasirašomas kiekvienais metais". Tiek 2007 rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452 (4), tiek 2007 rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452 (5) yra nurodoma, kad susitarimai sudaryti vykdant Sutarties 3 punktą, t. y. nuostatą, numatančią indeksavimo taikymą, todėl jie savaime laikytini susitarimais dėl indeksavimo taikymo. Jeigu minimais susitarimais šalys nebūtų susitarusios dėl indekso taikymo, iš viso nebūtų reikalinga susitarimais daryti nuorodos į Sutarties 3 punktą, kuris ir numatė indeksavimo taikymą. Vadinasi minimi susitarimai ir yra susitarimai dėl indeksavimo taikymo. Akivaizdu, kad abiejose minimuose susitarimuose numatydamos, kad susitarimus sudaro būtent 3 punkto vykdymui, šalys susitarė, kad darbų kaina yra kaina su pritaikytu indeksu. Kaip minėta 2007 metų liepos mėnesio Atliktų darbų pažymose atskirai buvo nurodyta darbų kaina be indekso ir indeksuota darbų kaina: pagal pirmą aktą: darbų kaina yra 1 534 919,42 Lt; indeksuota darbų kaina yra 2 000 000 Lt; pagal antrą aktą darbų kaina 1 809 646,25 Lt (1 755 657,29 Lt + 42 808,96 Lt+11 180 ,00 Lt) Lt; indeksuota darbų kaina yra 2 345 377,59 (2 287 621,44+46 576,15 Lt +11 180,00 Lt). Kaip matyti, 2007 m. rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452 (4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452 (5) nurodytos darbų kainos sutampa su atliktų darbų pažymose nurodytomis indeksuotomis darbų kainomis. Todėl, pasirašydama susitarimus, ieškovė negalėjo nesuprasti, kad susitarimuose nurodytos kainos yra su nustatytu indeksu. Priešingu atveju, t. y. jeigu šalys nebūtų susitarusios dėl indeksavimo taikymo, susitarimuose ir būtų nurodžiusios neindeksuotą darbų kainą, kuri buvo aiški ir žinoma pagal atliktų darbų pažymas.

Todėl vėliau, t. y. po to, kai 2007 m. liepos mėnesį, ieškovė priėmė UAB ,,Kamesta" atliktus statybos darbus ir pasirašė atliktų darbų pažymas, parengdamas susitarimus ir juose numatydamas tas pačias kainas, kurios buvo įrašytos į atliktų darbų pažymas, kaip kainos su pritaikytu indeksu, ieškovė patvirtino, kad pritaria indekso taikymui ir susitaria dėl jo. Todėl 2007 rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452 (4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452 (5) nurodyta bendra statybos kaina reiškia kainą su pritaikytu indeksu. Juo labiau, kad ir susitarimai sudaryti būtent Sutarties 3 punkto, numatančio indekso taikymą, vykdymui. Vadinasi, vien tai, kad minimuose susitarimuose atskirai neišskirta neindeksuotų darbų kaina ir indeksuotų darbų kaina, arba taikytinas indeksas, nereiškia, kad šalys susitarė netaikyti indekso, kaip bando interpretuoti Ieškovas.

Ieškovė nepagrįstai remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi, civ. byloje Nr. 3K-3-406/2010. Nors minimoje byloje ir buvo sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už statybos darbus, kuriuos atliko UAB ,,Kamesta" pagal tą pačią 2005 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 2452, tačiau bylos ratio decidendi yra visiškai skirtingos. Išnagrinėtoje byloje UAB ,,Kamesta" prašė priteisti iš ieškovės apmokėjimą už statybos darbus pagal 2007 m. birželio mėnesio atliktų darbų pažymas bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas - faktūras, kai iš viso nebuvo tarp šalių pasirašyti jokie susitariamai dėl statybos darbų kainos. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje, po atliktų darbų pažymų surašymo, ieškovė pasirašė susitarimus, kuriuose įrašė atliktų darbų pažymose nurodytas indeksuotas statybos darbų kainas. Tai, kad nagrinėjamos ir 2010 spalio 25 d. Kasacinio teismo išnagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi, patvirtina ir šio teismo nustatytos aplinkybės. Kasacinis teismas, spręsdamas apmokėjimo už 2007 m. birželio mėnesį priimtus darbus klausimą konstatavo, kad ,,1992 m. gegužės 15 d. prasidėjusių šalių statybos rangos sutartinių santykių objektas yra (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos ir Nemuno kairiojo kranto krantinės tvirtinimo darbai. 2007 m. bei vėliau atlikti darbai buvo atliekami kaip sudėtinė viso statybų projekto dalis. Ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 2007 m. atliktus statybos darbus be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo. Tokia šalių tarpusavio santykių praktika niekuo nesiskyrė nuo įprastinės darbų atlikimo ir apmokėjimo praktikos, išskyrus tai, kad šiuo atveju nebuvo pasirašytas specialus rašytinis susitarimas dėl darbų atlikimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nors specialaus rašytinio susitarimo dėl 2007 m. atliktinų darbų ir nėra, bet esant bendro pobūdžio ir galiojančioms 1992 m. sudarytoms rangos sutartims, kuriose nurodomas sutarties dalykas susijęs su 2007 m. atliktais darbais, bei atsižvelgiant į šalių elgesį po sutarties sudarymo, darytina išvada, kad tikrieji šalių ketinimai buvo pastatyti ir eksploatuoti visą statybos objektą, į jo statybą įtraukiant ir darbus, už kuriuos apmokėjimas yra ginčijamas šioje byloje''.

Be to, skirtingai nei išnagrinėtoje byloje, nagrinėjamoje byloje ieškovė geranoriškai apmokėjo už statybos darbus kainą su pritaikytu indeksu. Apmokėjimo už statybos darbus indeksuotą kainą faktas taip pat patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog šalys buvo susitarusios dėl indekso taikymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vertinant sutarties sąlygas yra svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-269/2011). Todėl ieškovė 2007 rugsėjo 12 d. sumokėdama indeksuotą kainą, atliko veiksmus atitinkančius tikrąją šalių valią - sumokėti statybos darbų kainą su pritaikytu indeksu. Tai dar kartą patvirtina, kad 2007 rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452 (4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452 (5) įrašyta sąlyga dėl bendros statybos darbų kainos, reiškia, kad šalys susitarė dėl statybos darbų kainos su pritaikytu indeksu.

Net ir tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 2007 rugpjūčio 2 d. susitarimo Nr. 2452 (4) ir 2007 m rugsėjo 19 d. susitarimo Nr. 2452 (5) sąlygas, kaip ir įprastai, parengė ieškovė, ir į tai, kad susitarimai buvo parengti vykdant sutarties sąlygą, numatančią statybos darbų indeksavimą, atitinkamai, kad juose nurodytos darbų kainos buvo tokios, kaip ir nurodytos indeksuotos darbų kainos atliktų darbų pažymose, nesudaro pagrindo abejonei, kad susitarimuose yra numatytos būtent indeksuotos darbų kainos. Susitarimų sudarymo aplinkybės ir šalių elgesys, tiek juos sudarant, tiek po to, apmokant indeksuotą darbų kainą, tiek neprotingas - beveik 10 metų delsimas pareikšti pretenzijas dėl darbų indeksavimo, patvirtina, kad ieškovės teiginiai, jog susitarimuose nurodytos statybos darbų kainos yra numatytos be indekso, neatitinka ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis) ir vertintini tik kaip jo siekis neteisėtai pasipelnyti.

Kad ieškovė yra nesąžininga teisinių santykių dalyvė patvirtina ir jau minėtoje 2010 spalio 25 d. Kasacinio teismo nutartyje nurodytas ieškovės elgesio vertinimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymą apmokėti už 2007 m. birželio mėnesį priimtus darbus, argumentuojant tuo, kad darbai atlikti savavališkai, nes nebuvo sudarytas susitarimas, Kasacinis teismas vertino, kaip nesąžiningą siekimą išvengti apmokėjimo už statybos darbus. Nagrinėjamoje byloje, nors ir buvo po darbų atlikimo sudaryti susitarimai dėl jų atlikimo, tačiau ieškovė po beveik 10 metų pradėjo nesąžiningai ginčyti susitarimų turinį, siekdamas įgyti iš bendrovės ,,Kamesta" nepagrįstos naudos.

Ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu, kurį reglamentuoja CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus normos (CK 6.237–6.242 straipsniai). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). Dėl šios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2012-03-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.). Todėl nepagrįsto praturtėjimo instituto normos yra skirtos suinteresuotų asmenų teisėms ginti tokiose situacijose, kai skolininkas jų sąskaita jau įgijo (gavo) turtą ar praturtėjo, t. y. faktiškai turtą valdo, tačiau nėra turto įgijimą (turėjimą) legalizuojančio teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-916/2016). Nagrinėjamu atveju, statybos sąnaudų sumos pagal pritaikytą indeksą buvo sumokėtos šalių sudarytų susitarimų pagrindu, todėl, siekdama prisiteisti pagal sutartis sumokėtas pinigų sumas, ieškovė, turėtų remtis ne nepagrįsto praturtėjimo, o sandorių negaliojimo institutu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai kildinami iš komercinio sandorio - Rangos sutarties, ieškovė įpareigotina sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį už pareikštą turtinį reikalavimą, o to nepadarius, vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 7 p. ir 2 d. ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Ieškinys atmestinas.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nustatyta, jog 2005 m. gruodžio 14 d. Kauno savivaldybės administracija su UAB „Kamesta“ sudarė rangos sutartį Nr. 2452 dėl darbų, numatytų techniniame projekte „Gatvės nuo Aleksoto tilto transporto mazgo iki Kauno miesto valymo įrenginių tiesyba“ bei pėsčiųjų perėjų įrengimo iš metalinių gofruotų vamzdžių ir (duomenys neskelbtini) upelio nukanalizavimo, atlikimo, kurių bendra vertė 16,96 mln. Lt (el. b. l. 29-32). 2007 m. liepos mėnesį ieškovė surašė du atliktų darbų aktus (pažymas), kuriuose nurodoma, kad nuo metų pradžios ieškovė atliko darbų, kurių bendra vertė pirmajame akte yra 2000000 Lt (el. b. l. 36), o antrame akte yra 2 345 377,59 Lt (el. b. l. 37). 2017 m. liepos 31 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei dvi PVM sąskaitas faktūras KAM 002238 - 2000000 Lt sumai ir KAM 002239 - 2345377,50 Lt sumai (el. b. l. 41, 42). Ieškovė ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Susitarimą Nr. 2452(4) (el. b. l. 39), kuriame šalys susitarė, jog, vykdydamos 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 3 punkto (II dalies trečio punkto-teismo pastaba) įsipareigojimus, susitaria nustatyti darbų apimtis 2007 metams (iš 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 2452 bendros sutarties kainos) už 2000000 Lt. Ieškovė ir atsakovė 2007 rugsėjo 19 d. sudarė Susitarimą Nr. 2452(5), kuriame šalys susitarė, jog vykdydamos 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 3 punkto (II dalies trečio punkto-teismo pastaba) įsipareigojimus, susitaria nustatyti darbų apimtis 2007 metams (iš 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 2452 bendros sutarties kainos) už 2345377,59 Lt (el. b. l. 40). Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovės pateiktas sąskaitas apmokėjo 2007 rugpjūčio 16 d. pavedimu Nr. 2676 ir 2007 rugsėjo 12 d. pavedimu Nr. 3036 (6 ieškinio priedas, el. b. l. 38).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės ir atsakovės 2005 m. gruodžio 14 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 2452 II dalies trečio punkto įgyvendinimo, taip pat dėl bylos šalių 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudaryto susitarimo Nr. 2452(4) ir 2007 rugsėjo 19 d. sudaryto susitarimo Nr. 2452(5) vertinimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad šalys nesudarė papildomų susitarimų kad pasinaudoti 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 2452 II dalies trečiame punkte numatyta teise indeksuoti atliktų darbų kainą dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių. Ieškovė teigė, jog atsakovė vienašališkai surašytuose atliktų darbų aktuose indeksavo atliktų darbų kainą, dėl ko be teisinio pagrindo ieškovė sumokėjo atsakovei 289 855,17 Eur sumą, kurią prašė teismo priteisti iš atsakovės. Atsakovė teigė, kad šalys 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarytu susitarimu Nr. 2452(4) ir 2007 rugsėjo 19 d. sudarytu susitarimu Nr. 2452(5) susitarė taikyti 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties Nr. 2452 II dalies trečiame punkte įtvirtintą teisę ir galimybę indeksuoti atliktų darbų kainą, šių susitarimų ieškovė neginčijo, todėl jie galioja ir sukėlė teisines pasekmes.

Teismas pažymi, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad 2005 m. gruodžio 14 d. Kauno savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ sudaryta rangos sutartis Nr. 2452 buvo sudaryta, šalių patvirtinta, vykdoma, šalių susitarimu ar kita tvarka sutartis nebuvo pakeista. Rangos sutarties II dalies trečiame punkte (el. b. l 29, 30) šalys įtvirtino galimybę atskiru susitarimu dėl infliacijos ir dėl pasikeitusių mokesčių indeksuoti atliktų darbų kainą.

Teismo vertinimu sutarties šalys šia teise pasinaudojo, sudarę 2007 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą Nr. 2452(4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarimą Nr. 2452(5). Susitarimų tekste aiškiai išreikšta valia pagal 2005 m. gruodžio 14 d. rangos sutarties II dalies trečio punkto nuostatas nustatyti darbų apimtis 2007 metams, darbų atlikimo terminus ir darbų apmokėjimo sumą. Kad šalys susitarė indeksuoti atliktų darbų kainas, įrodo ir atliktų darbų aktų (pažymų) turinys (el. b. l. 36, 37), kuriuose nurodyta darbų kaina be indekso, taikomas indeksas ir galutinė indeksuota darbų kaina: pagal pirmą aktą: darbų kaina yra 1 534 919,42 Lt; indeksuota darbų kaina yra 2 000 000 Lt; pagal antrą aktą darbų kaina yra 1 809 646,25 Lt (1 755 657,29 Lt + 42 808,96 Lt+11 180 ,00 Lt) Lt; indeksuota darbų kaina yra 2 345 377,59 (2 287 621,44+46 576,15 Lt +11 180,00 Lt). Minėtus atliktų darbų aktus (pažymas) ieškovės atstovai pasirašė, nustatyta tvarka pastabų prieštaravimų atsakovei nereiškė. Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė sumokėjo atsakovei pagal šalių suderintas Rangos sutarties, papildomų Susitarimų sąlygas nustatytą pinigų sumą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog 2017 m. liepos mėnesio atliktų darbų akte (el. b. l. 36) yra įrašytas prie taikomo kainų indekso ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. šalių sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2452(4). Teismo vertinimu, nėra ta svarbi paaiškėjusi faktinė aplinkybė, jog atliktų darbų aktai (pažymos) apie atliktų darbų apimtis ir kainas datuojami 2007 m. liepos mėnesio data, o papildomi susitarimai yra surašyti 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2007 rugsėjo 19 d. Surinktų įrodymų visuma ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad šalys tarėsi dėl atliekamų darbų kainos indeksavimo, sudarė susitarimus indeksuoti atliktų darbų kainą ir tokį susitarimą įgyvendino. Nurodomų motyvų pagrindu teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovė vienašališkai indeksavo atliktų darbų kainas ir be jokio pagrindo gavo iš ieškovės 289 855,17 Eur sumą, todėl ieškinį atmeta kaip nepagrįstą (CPK 178 str.).

Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 nustatė prejudicinius faktus, turinčius tiesioginės reikšmės šiai civilinei bylai. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; kt.). Nors ieškovės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2010 ir buvo sprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už statybos darbus, kuriuos atliko UAB ,,Kamesta" pagal tą pačią 2005 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 2452, tačiau šios bylos ratio decidendi yra visiškai skirtingos. Išnagrinėtoje byloje UAB ,,Kamesta" prašė priteisti iš ieškovės apmokėjimą už statybos darbus pagal 2007 m. birželio mėnesio atliktų darbų pažymas bei jų pagrindu išrašytas sąskaitas - faktūras, kai iš viso nebuvo tarp šalių pasirašyti jokie susitariamai dėl statybos darbų kainos. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje, po atliktų darbų aktų (pažymų) surašymo, ieškovė pasirašė du susitarimus, kuriuose įrašė atliktų darbų pažymose nurodytas indeksuotas statybos darbų kainas. Be to, skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, nagrinėjamoje byloje ieškovė geranoriškai apmokėjo už statybos darbus kainą su pritaikytu indeksu. Apmokėjimo už statybos darbus indeksuotą kainą faktas taip pat patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog šalys buvo susitarusios dėl indekso taikymo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vertinant sutarties sąlygas yra svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-269/2011). Todėl ieškovė, 2007 rugsėjo 12 d. sumokėdama indeksuotą kainą, atliko veiksmus atitinkančius tikrąją šalių valią - sumokėti statybos darbų kainą su pritaikytu indeksu. Tai dar kartą patvirtina, kad 2007 rugpjūčio 2 d. susitarime Nr. 2452 (4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarime Nr. 2452 (5) įrašyta sąlyga dėl bendros statybos darbų kainos, reiškia, kad šalys susitarė dėl statybos darbų kainos su pritaikytu indeksu.

Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą grindžia nepagrįsto praturtėjimo institutu, kurį reglamentuoja CK šeštosios knygos antros dalies XX skyriaus normos (CK 6.237–6.242 straipsniai). Teismas sutinka su atsakovės atsikirtimuose į ieškinį teiginiais, jog nepagrįsto praturtėjimo instituto normos yra skirtos suinteresuotų asmenų teisėms ginti tokiose situacijose, kai skolininkas jų sąskaita jau įgijo (gavo) turtą ar praturtėjo, t. y. faktiškai turtą valdo, tačiau nėra turto įgijimą (turėjimą) legalizuojančio teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-916/2016). Nagrinėjamu atveju pinigų sumos pagal šalių suderintas kainas ir susitarimais pritaikytą kainų indeksą ieškovės buvo sumokėtos, todėl, siekdama prisiteisti pagal sutartis sumokėtas pinigų sumas, ieškovė, turėtų remtis ne nepagrįsto praturtėjimo, o sandorių negaliojimo institutu. Ieškovei neginčijant 2005 m. gruodžio 14 d. Rangos sutarties II dalies trečio punkto nuostatų, sudarytų 2007 rugpjūčio 2 d. susitarimo Nr. 2452 (4) ir 2007 rugsėjo 19 d. susitarimo Nr. 2452 (5) sąlygų, ieškovės prašymas ginti jos turtines teises CK 6.237–6.242 straipsniuose nurodomais pagrindais atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė byloje turėjo 1887,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (popierinės bylos l. 84-88). Šias išlaidas atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Prašymas tenkintinas, nes ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad valstybė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinius dėl lėšų išieškojimo, todėl atmetus ieškovės ieškinį, valstybei žyminis mokestis nepriteisiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (į. k. 259805810) iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188764867) 1887,60 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Arvydas Žibas