Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014 m rugsėjo 15d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovei G. V.,atsakovei G. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal G. V. ieškinį G. B.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

2011 m. lapkričio 24 d. ji ir Atsakovė buvo sutarę pasirašyti preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau to padaryti nepavyko, nes su Atsakove nepavyko susitarti dėl buto vertinimo bei kitais klausimais. 2011 m. lapkričio 16 d. banko pavedimu į Atsakovės sąskaitą jos pervesti 2000 Lt turėjo būti įskaityti kaip avanso pagal preliminariąją sutartį dalis. Susitikimo metu atsakovei pareiškus pageidavimą,kad būtų pilnai užtikrintas jai 5000 Lt garantas dėl ketinimų pirkti butą,tai žentas atsakovei dar įteikęs 3000 Lt grynais,kur pokalbio metu atsakovei su kažkuo pasitarus telefonu atsakovė gražino atgal šiuos pinigus ir toliau netęsdama derybų pasišalino iš derybų neinformuodama,ar dar galimos tolesnės derybos.2011 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu grazinao@gmail.com kreipusis į Atsakovę, prašydama grąžinti avansu jai pervestus 2000 Lt. Susirašinėjimas su Atsakove dėl pinigų grąžinimo arba dėl buto pardavimo vyko iki 2012 m. sausio 3 d., tačiau, nepavykus pasirašyti minėto buto pirkimo - pardavimo sutarties, pinigai jai taip ir nebuvo grąžinti. Vėliau sužinojusi, kad preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Atsakovė su V. I. (dabar - V. S.) pasirašė dar 2011 m. lapkričio 24 d., o 2011 m. gruodžio 19 d. buvo pasirašyta ir pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Iš tokių atsakovės veiksmų supratusi,kad atsakovė žadėdama jiems parduoti butą tarėsi su kitais pirkėjais,nors buvo galutinai nenurodžiusi ,kad jai (ieškovei )buto neparduos ir buvo negrąžinusi sumokėtų 2000 Lt.Tokius ieškovės veiksmus palaikiusi sukčiavimu ir su pareiškimu kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo,kur 2012-04-05 Vilniaus apylinkės prokuratūroje pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-209-12 pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo. 2012-12-07 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą remiantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. 2012-12-27 parašiusi pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, tačiau 2013-01-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras priėmė sprendimą atmesti prašymą, motyvuodamas tuo, kad prokuroras priėmė teisingą sprendimą.2013-02-01 kreipusis į aukštesnįjį prokurorą prašydama tyrimą atnaujinti, bet prašymas buvo atmestas.2013-02-01 kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą atnaujinti ikiteisminį tyrimą bei pareikšti įtarimus G. B. dėl sukčiavimo, tačiau 2013-08-07 nutartimi mano skundas buvo atmestas.Kreipusis į Vilniaus apygardos teismą prašydama dar kartą atidžiai peržiūrėti bylą, bet 2013-04-15 skundas buvo atmestas, siūlant problemą spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Jos kreipimosi su ieškiniu į teismą tikslas yra apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Bet kurio ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės, t. y. ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas -aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (causa petendi; causa materialis; causa actionis). Šio ieškinio 1-ojoje dalyje nurodytos aplinkybės sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Be faktinio ieškinio pagrindo, yra skiriamas ir juridinis ieškinio pagrindas, t. y. konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies „Kitais pagrindais atsirandančios prievolės" XX skyriaus normų (CK 6.237-6.242 straipsniai). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Šioje byloje aš, veikdama savo interesais ir rizika, teisėtai pervedžiau Atsakovei (skolininkei) 2000 Lt nesant konkretaus įstatymo ar prievolės (pirkimo - pardavimo sutartį su Atsakove tikėjausi pasirašyti ateityje), o Atsakovė šias lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti, todėl ji, po to, kai pirkimo-pardavimo sutartis tarp manęs ir jos nebuvo pasirašyta, kaip be pagrindo įgijęs turtą asmuo, privalo šiuos pinigus man grąžinti bei mokėti 5%metines palūkanas nuo to momento kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis) (nagrinėjamu atveju tai laikytina kreipimosi j teismą diena).

Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tai spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis.

2011 m. pavasarį ji buvo nusprendusi parduoti butą (duomenys neskelbtini), nes norėjusi pirkti sodybą. Tai norėjusi padaryti kuo greičiau, nes jau buvo pasirašyta preliminari sodybos pirkimo-pardavimo sutartis. Butą pardavinėjusi per nekilnojamojo turto agentūrą "Geseras" .Staiga su vyru turėjusi išvykti į Vokietiją, nes vyras gavo ten pelningo darbo pasiūlymą. 2011 m. lapkritį agentas informavo, kad yra buto pirkėjas ir tai buvo ieškovė, kuri įtikinamai nurodė, kad buto pirkimas tikrai įvyks,ji gaus pinigus, įtikinamai nurodė, kad jos finansinės galimybės leidžia pirkti butą, jai pagal gaunamas pajamas bus suteiktas paskola. Buvo užsiminta apie turto įvertinimą, tai buvo rašyta jai el. paštu 2011-11-25 d. Buvusi įsitikinusi dėl buto pardavimo, pasamdžiusi auklę vaikui Vokietijoje ir 2011-11-22 d. 9 val. trims dienoms atvykusi į Lietuvą. Su bankais buvo išsiaiškinusi, kad paskolos suteikimui turi būti atliktas turto vertinimas. Būdama pardavėja-turto savininkė turėjusi gauti garantą dėl buto pardavimo,bei sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tikslu turėjusi atiduoti savo turto dokumentus, kad jie būtų panaudoti konkrečiam tikslui, turto vertinimo atlikimui, ir būtų nustatytas laikas pagrindinės sutarties pasirašymui, atsiskaitymui už perkamą butą. Prieš atskrisdama į Vilnių agentui E. J. aiškiai nurodžiusi savo poziciją, kad reikia pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nurodžiusi, kad turi būti sumokėtas 5000 Lt avansas, kuris, žinoma, turėjo būti įskaitytas į parduodamo buto kainą, kadangi jai kilęs įtarimas, ar iš viso ieškovė galės butą pirkti, jai buvo kažkokie trukdymai dėl paskolos gavimo, nors prieš atskrendant į Lietuvą, ieškovės žentas garantavo, kad paskola bus sutvarkyta, liks tik pasirašyti sutartį pas notarą. Atskridusi 2011 m. lapkričio 22 d. turėjusi iš karto, lapkričio 23 d., susitikti su ieškove, tačiau ji vengė susitikimo ir perkėlė jį į lapkričio 24 d. Susitikimo metu paaiškėjo, kad ieškovė buto pirkimo derybų nevykdo, banke nesilankė, supratusi, kad ieškovė nenori su ja pasirašyti preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties. Paaiškėjo, kad ieškovė yra nesąžininga pirkėja, ieškanti kažkokių tai priekabių, kad nebūtų sudaryta sutartis, nors pagal jų susirašinėjimą ji buvo užtikrinusi, kad pirks butą, pasirašys sutartį. Ji vykdžiusi susitarimą, butas buvo pirkėjos apžiūrėtas, matėsi, kad jai patiko butas, tiko jo kaina, tačiau kaip šalis pirkėja buvo nesąžininga, neatskleidė savo galimybių pirkti butą, netgi nepateikė pažymos iš banko, ketinančio suteikti paskolą, kuris būtų nurodęs, kad paskolą suteikia ieškovei G. V., bet reikalingas buto įvertinimas ar kitos sąlygos. Matyti, kad ieškovei bankai paskolą galėjo suteikti jos netenkinančiomis sąlygomis, kurių ji negalėjo įvykdyti. Tačiau ją(atsakovę) ieškovė įtraukė į derybas dėl buto pirkimo, garantavo jai raštu, kad pirks butą, dėl ko turėjusi netgi skristi iš Vokietijos, patyrusi nuostolius, kelionės išlaidas, auklės samdymo vaikui išlaidas buvo sugaištas jos laikas.

Pagal LR CK 6.165 str. 4 d. jei preliminarią sutartį šalys atsisako pasirašyti nepagrįstai, jos turi atlyginti patirtus nuostolius, o ne grąžinti avansą. Ji sąžiningai vykdžiusi buto pardavimo derybas, butas buvo apžiūrėtas, nurodyta kaina, kuri buvo sutarta iš anksto. Ji turėjusi gauti garantą, kad butas bus perkamas, tuo labiau, kad visi susirašinėjimai su ieškove įtikino, kad butas bus perkamas, buvo iškviesta atvykti pasirašyti sutartį, bet atvykus ieškovė slapstėsi, vengė pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Pati ieškovė žinojo, kad ji negalės įvykdyti reikalavimų pagrindinei sutarčiai pasirašyti, nes ji negavo paskolos iš banko ir nesiekė jos gavimo. Ieškovė buvo prasitarusi, kad buto pirkimui turi tik 15 proc. kainos.Dėl ieškovės nesąžiningumo patyrusi 1 500 Lt nuostolių (kelionės išlaidos, vaiko priežiūra, sugaištas laikas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės G. V. 2011-11-16 AB SEB banke atlikto vietinio mokėjimo nurodymo(b.l.7)matyti,kad ji pervedė G. B. 2000 Lt,kaip rankpinigius už butą (duomenys neskelbtini),tarpininkaujant UAB „Geseras“atstovui E. J..

Iš 2012-12-07 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l.19-27)matyti,kad atlikus ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta G. B. veiksmuose sukčiavimo ,numatyto LR BK 182 str.1d.,požymių dėl buto nepardavimo G. V..Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta,kad 2011-11-24 buvo sudaryta sutartis tarp būsimo pardavėjo G. B. ir būsimo pirkėjo V. I. (dabar S.)dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo,o 2011-12-19 notariškai sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi tarp G. B. ir V. I. (dabar S.) butas buvo parduotas.

LR CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

Iš surinktų įrodymų matyti,kad ieškovė siekė sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį su atsakove,tam užtikrinti ji net neturėdama jokių atsakovės garantijų dėl buto pardavimo, pervedė 2000 Lt kaip garantą,kad atsakovė iš Vokietijos atvyktų į derybas dėl buto pardavimo ,bei ieškovė 2011-11-24 susitiko deryboms su atsakove,kur aiškinosi visas aplinkybes dėl buto įsigijimo,buto vertės nustatymo ir banko paskolos gavimo,derybų metu atsakovei buvo perduota likusi 3000 Lt suma atsakovės reikalauto garanto.Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti,kad derybų metu ji siekė išsaiškinti visus rūpimus klausimus dėl preliminarios sutarties sudarymo siekdama apsaugoti savo interesus,jog butas bus nupirktas teisingai ir be jokių problemų,kadangi atsakovės butas buvo įkeistas bankui.Atsakovė pripažino,kad jos butui vykdant derybas su ieškove 2011-11-24 galiojo įkeitimas bankui. Tokiu būdu matyti,kad ieškovė siekė išsiaiškinti su atsakove visus su buto pirkimo –pardavimo sutarties sudarymu kylančius klausimus ir šiuo atveju nėra įstatyminių pagrindų ieškovės veiksmus laikyti nesąžiningais atsakovės atžvilgiu. Gi atsakovės veiksmai rodo priešingai,kad jai nebuvo aktualu butą parduoti būtent tik ieškovei,kur pati atsakovė pripažįsta,kad jai buvo svarbu per 3 dienas išspręsti buto pardavimo klausimą.Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta,kad atsakovė 2011-11-24 sudaryta preliminariąja sutartimi sutarė butą parduoti V. I. (dabar S.),kas rodo,kad atsakovė iš karto vedė derybas su dviems galimais jos buto pirkėjais.Atsakovė ginčydama ieškinį nurodė,kad ji ieškovės pervestą sumą užskaičiusi kaip nuostolių atlyginimą dėl turėtų kelionės išlaidų ir kitų išlaidų,susijusių su kelione iš Vokietijos.Tačiau šiuo atveju ieškovės ir atsakovės 2011-11-24 derybinis susitikimas buvo pirmas,atsakovė 2011 m lapkričio 22-24 d.laikotarpiu neturėjo jokių faktinių galimybių iš karto parduoti buto,kadangi jai buvo reikalinga gauti teismo leidimą parduoti butą, kaip šeimos turtą,gauti banko,kuriam buvo įkeistas jos butas,sutikimą parduoti butą,atlikti kitus pasiruošimo veiksmus buto pardavimui,nes ir galutinis buto pardavimas pirkėjai V. I. (dabar S.)buvo parduotas tik 2011-12-19.Tokiu būdu matyti,kad atsakovei vedant pirmines derybas su ieškove dėl buto pardavimo sąlygų ir preliminarios buto pirkimo sutarties sudarymo ir pasirašius preliminariąją sutartį ieškovė būtų turėjusi pakankamai laiko iki 2011 m gruodžio 19d.atlikti visus veiksmus dėl kredito buto pirkimui gavimo ir pirkimo pardavimo sutarties sudarymo.Šiuo gi nagrinėjamu atveju šalims nesutarus dėl buto pirkimo ,bei nepasirašius preliminarios buto pirkimo sutarties ,atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei 2000 Lt,kadangi atsakovė šiuos pinigus buvo gavusi be pagrindo,bei nesant šalių sudarytos preliminarios buto pirkimo sutarties ir ieškovei neįvykdžius preliminarios buto pirkuimo-pardavimo sutarties atsakovė neturėjo įstatyminio pagrindo taikyti sankciją ieškovei ir užskaityti šiuos pinigus kaip preliminarios sutarties neįvykdymą,kur tokiu atveju gautųsi,kad ieškovė turėjo finansuoti atsakovės atvykimą į Vilnių ir buto pardavimą V. I. (dabar S.),kas aiškiai prieštarautų LR CK 1.5 str.nustatytiems teisingumo ,protingumo ir sąžiningumo principams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-06 nutartimi 3K-P-382/2006 nurodė,kad „ Civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasirašo įvairius ikisutartinius dokumentus. Tokių dokumentų teisinė reikšmė gali būti skirtinga. Kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius šalių įsipareigojimus, taigi tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų protokolas, ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme.

Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma.

Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas).<....> Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Minėta, kad preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Dėl to bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, savaime yra teisingas. Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Žinoma, pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, minėta, preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Analizuojant galimas teisines situacijas, galima daryti išvadą, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti:

pirma, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo. Pavyzdžiui, sutartyje šalys nustato baudas už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir nurodo, kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavėjui kaip bauda;

antra, atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys sutartyje nustato, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys ar vengs sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės grąžinti gautą sumą ir sumokėti tokio paties dydžio netesybas (baudą);

trečia, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių (angl. liquidated damages) atlyginimas. Pavyzdžiui, šalys preliminariojoje sutartyje susitaria, kad pirkėjo perduodama suma, jam atsisakius ar vengiant sudaryti sutartį, liks pardavėjui kaip nuostolių kompensacija;

ketvirta, atskaitos taškas apskaičiuojant nurodytus šalių sutartus nuostolius, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys nustato, kad pardavėjui atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės sumokėti pirkėjui sumą, lygią dvigubai gautai sumai, ir ši suma šalių susitarimu laikoma pirkėjo nuostoliais.

Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią, todėl galimi atvejai, kai šalių susitarimas, įvertinant pagal sutartį perduodamus pinigus, prieštaraus imperatyvams. Pavyzdžiui, abiem sutarties šalims teigiant, kad perduoti pinigai buvo rankpinigiai ir reikalaujant įstatymo nustatytų pasekmių (CK 6.100 straipsnis). Tokiu atveju teismui tektų kvalifikuoti įvardytą rankpinigiais mokėjimą kaip grąžintiną avansą arba kaip preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti gautą sumą ir pan., jeigu iš šalių susitarimo matyti, kad preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties užtikrinimo. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr.3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje P. V. v. A. T., Nr. 3K-3-868/2002, kt.).

Aptartais atvejais šalys numato galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir siekia jų išvengti, taigi perduoti pagal preliminariąją sutartį pinigai atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir gali būti laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nes CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų, išskyrus CK 6.98 straipsnyje nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Ž. S. v. H. Ch., Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001, Nr. 3K-3-998/2001, kt.).

Tuo atveju, jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Minėta, kad toks susitarimas nėra draudžiamas, nepaisant preliminariosios sutarties sampratos siaurąja jos reikšme. Taigi tokiu atveju perduodamą sumą galima laikyti avansu. Tačiau bet kuriuo atveju nereikia sureikšminti vartojamos terminijos, nes avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų. Taigi avanso sąvoka gali būti vartojama ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo, ir preliminariojoje sutartyse.

Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, susiduriama su problema, kokiu teisiniu pagrindu galima reikalauti juos grąžinti. Minėta, kad pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. S. Š., J. Š., UAB „Helenos kolekcija“ir kt., Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje J. P. v. G. J., V. J., Nr. 3K-3-124/2006).“

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D. , bylos Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

Šalių teisiniai santykiai atitinka CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepagrįstą praturtėjimą, nes egzistuoja visos teisinės sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti: atsakovė gavo ieškovės turtą, nesant tam jokio teisinio pagrindo; neįrodyta, kad tarp šalių buvo sudaryta kokios nors rūšies sutartis, todėl nėra kitų civilinių teisių gynimo būdų ieškovės teisėms apginti.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2011-11-16 atliko 2000 Lt sumos bankinį mokėjimo pavedimą į atsakovės banko sąskaitą (b. l. 7). Mokėjimo pavedime kaip mokėjimo paskirtis buvo nurodyta „rankpinigiai“, nors tarp šalių nėra ginčo, kad tarp jų nebuvo sudaryta tiek preliminari ,tiek buto pirkimo pardavimo sutartis . Pagal LR CK 6.237 str. nuostatas nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.). Minėtų sąlygų buvimas sudaro teisinį pagrindą tarp šalių- ieškovės G. V. ir atsakovės G. B. kilusius civilinius teisinius santykius šioje byloje kvalifikuoti kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą. Atsakovė nepateikė priešieškinio ir nereikalavo priteisti jos nurodomus patirtus nuostolius dėl jos atvykimo 2011m lapkričio 22-25 dienomis į Vilnių,nors atsakovė nurodo, kad dėl laiku nesudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dėl ieškovės kaltės ji patyrusi 1500 Lt dydžio nuostolius.

Ieškovės pateiktu 2014-03-04 mokėjimo nurodymu patvirtinamas ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl 72 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 6.37 str.2d.,6.210 str.1d., CPK 259-260,265,270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš G. B. a.k(duomenys neskelbtini) G. V. a.k(duomenys neskelbtini) 2000(du tūkstančius) litų (579,24 eurus),5(penkis)procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos-nuo bylos iškėlimo teisme dienos-2014-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72(septyniasdešimt du) litus(20,85 eurų)turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.