Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-195-383/2013

Teisėjas Saulius Mikšys Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00421-2012-1

2013 m. vasario 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajam G. K., nuteistajam R. J., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jam skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu nepilnametė J. B. pripažinta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012 m. liepos 16 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) mieste, pėsčiųjų take, jungiančiame (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) gatve, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas G. K., tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, dešiniame žande – lūpų kampe, pečiuose, apatinio žandikaulio abiejų pusių 2 kandžių defektus – nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei dešimt dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. ir nukentėjusiojo G. K. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo R. J. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Nuteistasis skunde prašo jam paskirtą bausmę švelninti, o nukentėjusysis skunde teigia, kad R. J. turėjo būti paskirta griežtesnė bausmė.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę R. J., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. J. teistas, teistumas neišnykęs, baustas už administracinius teisės pažeidimus, nedirba. Kadangi naują nusikaltimą R. J. padarė esant neišnykusiam teistumui, jis laikytinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti R. J., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. R. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė žemesnė nei bausmės vidurkis, ji nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai nepriteisė jam padarytos turtinės žalos. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. priklausantis telefonas jam buvo grąžintas ir, atsiimdamas telefoną, G. K. jokių pretenzijų neturėjo (b. l. 14). Pažymėtina, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį bet kuriuo proceso metu, ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje jis pareikštas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje civilinio ieškinio klausimas nenagrinėtas, todėl ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti klausimo dėl turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo.

Nukentėjusysis skunde taip pat prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn liudytojus, kurie, jo manymu, teismo posėdyje davė melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo šį nukentėjusiojo prašymą tenkinti, kadangi ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; arba prokruorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d.). Pažymėtina, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras (Lietuvos Respublikos BPK 164 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi procesinio pagrindo įpareigoti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną pradėti ikiteisminį tyrimą ar pareikšti įtarimus konkretiems asmenims.

Nukentėjusiojo skunde išreikštas prašymas panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitam teismui taip pat negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte detalizuota, kokiu pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Šie pagrindai yra trys: 1) jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; 2) jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; arba 3) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, nė vieno iš šių pagrindų nenustatė. Kokiu pagrindu apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme, nenurodė ir šį prašymą apeliaciniame skunde pateikęs nukentėjusysis, todėl jo prašymas yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. J. ir nukentėjusiojo G. K. apeliacinius skundus atmesti.