Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui I. M. ir jo atstovei advokatei Ilonai Šaltei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui R. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. M. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

4. Centras akcentavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, Užsienietis buvo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 60 parų arešto bausme, ir 2025 m. rugsėjo 5 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, sulaikytas iki 2025 m. gruodžio 5 d. Centras nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. pradėta readmisijos procedūra dėl užsieniečio grįžimo dokumento gavimo.

5. Centras pažymėjo, jog Užsienietis 2025 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

6. Centras nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. spalio 3 d. sprendimu, Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. gruodžio 5 d., tačiau jis 2025 m. spalio 4 d. savavališkai pasišalino iš Centro, todėl Migracijos departamentas 2025 m. spalio 7 d. nutraukė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kadangi jis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo praėjus 72 valandoms.

7. Centras pažymėjo, jog Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2025 m. spalio 7 d. pateikė išvadą, kurioje pripažinta, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

8. Centras akcentavo, jog Užsienietis 2025 m. spalio 8 d. buvo sulaikytas Policijos departamento pareigūnų Vilniaus mieste, kadangi būdamas neblaivus trikdė viešąją tvarką, buvo nustatyta, kad jis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir su savimi neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl 2025 m. spalio 9 d. buvo perduotas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnams ir sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimu, Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2025 m. gruodžio 5 d.

12. Centras pažymėjo, jog Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu, nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

13. Centras nurodė, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2026 m. kovo 2 d. sprendimu, Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.

14. Centras teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, įvykdė nusikaltimą, pagal Policijos departamento išvadą yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, jis gali sutrukdyti įvykdyti jo atžvilgiu priimtus sprendimus, pasislėpti ir kelti nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti ir prašė jį sulaikyti.

II.

19. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiui paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, jis du kartus savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, todėl pritaikius jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju, jis sieks palikti laikino apgyvendinimo vietą ir tokiu būdu išvengti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje įvykdymo.

20. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui nebuvo veiksmingas, siekiant Įstatyme nustatytų tikslų ir viešosios tvarkos užtikrinimo bei efektyvios užsieniečių kontrolės, jis yra pabėgęs ne tik iš laikinojo apgyvendinimo vietos, bet ir gydymo įstaigos, į kurią buvo atvežtas dėl sveikatos būklės, sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ypatingos aplinkybės taikyti pažeidžiamo asmens sulaikymą. Akcentavo, jog sulaikymo metu Užsieniečiui bus užtikrinti specialieji poreikiai, be kita ko, aktualios informacijos, kurioje nurodoma taikytina ir prieinama pagalba, teikimas, apgyvendinimas atskirai nuo kitų nepažeidžiamų asmenų, saugi apgyvendinimo aplinka, psichologinių konsultacijų teikimas ir medicininė priežiūra, todėl sulaikymo taikymas atitiks užsieniečio interesus ir Teikimą tenkino.

III.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 4 d. sprendimą ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikinojo apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, arba apgyvendinti jį laikinojo apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

22. Užsienietis nurodo, kad kontroliuoti jo judėjimą, užtektų jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl sulaikymo taikymas jo atžvilgiu yra neproporcingas siekiamiems tikslams pasiekti ir nėra būtinas.

24. Užsienietis teigia, jog vien fakto, kad jis savavališkai pasišalino iš laikinojo apgyvendinimo vietos nepakanka, kad jam būtų taikoma viena griežčiausių laisvės apribojimo priemonių, turi būti įvertintos visos faktinės aplinkybės ir skiriama kiek įmanoma švelnesnė, teisės aktų nustatyta, priemonė.

25. Užsienietis akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.

26. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Centras, pakartodamas aktualias faktines Užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, jog užsienietis sistemingai ir sąmoningai vengia vykdyti jam nustatytus teisinius įpareigojimus. Jis neįvykdė VSAT 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo į kilmės šalį, ir pasislėpė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre 3 mėnesiams, tačiau 2021 m. lapkričio 19 d. savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos išlaužęs langą, 2025 m. rugsėjo 5 d. sulaikius ir apgyvendinus užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūroje, jis 2025 m. spalio 4 d. savavališkai pasišalino ir negrįžo, o 2025 m. spalio 8 d. vėl sulaikius bei apgyvendinus, jis gavęs leidimą trumpam išvykti iš apgyvendinimo vietos, dar kartą pasišalino 2025 m. gruodžio 22 d. ir 2026 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas.

28. Centro vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis iš apgyvendinimo vietos ir gydymo įstaigos savavališkai pasišalino tris kartus, taikant švelnesnes alternatyvias priemones sulaikymui, išlieka reali bei didelė pasislėpimo rizika. Užsienietis prašymą Migracijos departamentui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikė tik tada, kai suvokė, jog bus pradėta jo faktinio išsiuntimo procedūra, todėl jis piktnaudžiauja procedūromis, siekiant vilkinti procesus ir išvengti išsiuntimo į kilmės šalį.

29. Centras akcentuoja, jog siekiant tinkamai išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir objektyviai įvertinti nurodytus motyvus, būtina užtikrinti jo buvimą vietoje. Suteikus jam teisę laisvai judėti yra rizika, kad jis vėl pasišalins ir slapstysis, todėl sulaikymas yra proporcinga ir efektyvi priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, tenkinus Centro teikimą, Užsieniečiui paskirtas sulaikymas Centre iki 2026 m. birželio 2 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo arba apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pažymi, kad Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

34. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, iš jų – kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

35. Bylos duomenimis, Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko dar 2019 m. gruodžio mėn., tačiau prašymą suteikti prieglobstį, būdamas sulaikytas, pateikė tik 2025 m. rugsėjo 26 d., Centrui 2025 m. rugsėjo 9 d. pradėjus readmisijos procedūrą dėl Užsieniečio grįžimo dokumento gavimo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams Švenčionyse 2025 m. spalio 3 d. sprendimu jam paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. gruodžio 5 d., Užsienietis 2025 m. spalio 4 d. savavališkai pasišalino iš Centro, dėl ko jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas Migracijos departamento 2025 m. spalio 7 d. sprendimu buvo nutrauktas. Policijos departamentas 2025 m. spalio 7 d. pateikė išvadą, kuria, įvertinus duomenis apie Užsieniečio padarytas nusikalstamas veikas (Užsienietis dviem teismo procesiniais sprendimais pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 281¹ str. 1 d.) ir administracinius nusižengimus (2020 m.-2025 m. padarė 40 nusižengimų), Užsienietis yra pripažintas Lietuvos Respublikoje keliančių grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Užsienietį, kuris, būdamas neblaivus trikdė viešąją tvarką, sulaikius policijos pareigūnams, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams 2025 m. spalio 10 d. sprendimu nusprendus sulaikyti VSAT iki 2025 m. gruodžio 5 d., jo (Užsieniečio) prieglobsčio prašymo nagrinėjimas Migracijos departamento sprendimu buvo atnaujintas. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu Užsieniečiui, kuris vėl įgijo prieglobsčio prašytojo statusą, 2025 m. spalio 10 d. sprendimu skirta priemonė – sulaikymas – palikta nepakeista. Užsieniečiui, kuris 2025 m. lapkričio 26 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą dėl sveikatos būklės, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gruodžio 3 d. sprendimu taikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. kovo 5 d., Užsienietis 2025 m. gruodžio 19 d. savavališkai pasišalino iš Centro. Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis VSAT pareigūnų sulaikytas 2026 m. kovo 2 d.

36. Aptartos faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina Užsieniečio sulaikymo pagrindų, numatytų Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, buvimą, t. y. kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas atidėti ir sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, taip pat kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai.

37. Vertinant, ar Užsieniečiui, pripažintam pažeidžiamu asmeniu, teisėtai ir pagrįstai skirta griežčiausia jo judėjimo laisvę ribojanti priemonė, primintina, kad pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti, tačiau tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamo asmens interesus (Įstatymo 114 str. 4 d.)

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Užsienietis nuolat nevykdo jam teismo sprendimais paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių, pagrįstai sprendė, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik taikius sulaikymą, kadangi švelnesnės jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės nėra veiksmingos, neužtikrina nei kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti skirtos viešosios tvarkos, kuriai Užsienietis, kaip matyti iš nuolat daromų teisės aktų nuostatas pažeidžiančių veikų, nėra linkęs ar geba paklusti. Tuo tarpu alternatyvios sulaikymui priemonės yra skiriamos esant Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, iš jų – kai asmuo nekelia grėsmės viešajai tvarkai, ko šiuo atveju nėra pagrindo manyti. Taip pat, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, suėmimas iš esmės atitinka ir Užsieniečio interesus: sulaikymo metu jam turi būti užtikrinti specialieji poreikiai, t. y. saugi apgyvendinimo aplinka, psichologinių konsultacijų teikimas, medicininė priežiūra.

39. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ribojimo priemonės taikymo Užsieniečiui klausimą, nepaisant to, kad Užsienietis priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei, priėjo pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančiomis priemonėmis, dėl ko sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų. Užsieniečio apeliaciniame skunde, teismo posėdyje jo ir jo atstovės išsakyti argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir priemonės parinkimo teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.