- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-918-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02830-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ir atsakovės R. K. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-598/2012 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui (kreditoriui) „Swedbank“, AB, išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir pagal atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui M. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. K. ieškinyje nurodė, kad su atsakove R. K. susituokė 2005 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 219). Santuokoje 2006 m. (duomenys neskeltini) gimė dukra N. K.. Su atsakove santykiai pablogėjo po vaiko gimimo. Jau apie pusmetį sutuoktiniai kartu nebegyvena. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji labai dažnai be pagrindo priekaištauja, kelia konfliktus. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovas sutinka, kad dukra gyventų kartu su motina, o jis galėtų su ja matytis be apribojimų iš anksto laiką suderinęs su atsakove. Ieškovas sutinka dukrai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį iki ji sulauks pilnametystės. Geruoju susitarti su atsakove dėl turto dalybų nepavyko. Santuokoje įgytą turtą sudaro: automobilis RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. laidos, kurio vidutinė rinkos vertė – 9 000 Lt, ir 6 350 Lt vertės namų apyvokos reikmenys, esantys bute (duomenys neskelbtini). Dalintino santuokoje įgyto turto vertė sudaro 15 350 Lt. Ieškovo asmeninis turtas susideda iš 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagrindas – 1997 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartis Nr. 2-772, vidutinė rinkos vertė – 30 000 Lt, ir iki santuokos sudarymo pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį įgyto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 38 000 Lt. Ieškovo asmeninė prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB, – kreditas pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. Nr. 05-062321-FA butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Likusios prievolės dydis – 2726,44 eurų arba 9 436,21 Lt. Ieškovas pageidauja, kad automobilis RENAULT SCENIC natūra būtų paliktas atsakovei, nes ji šiuo metu automobiliu ir naudojasi, o ieškovui atsakovė išmokėtų 4500 Lt kompensaciją. Ieškovas pageidauja, kad jam atitektų 2 650 Lt vertės namų apyvokos daiktai virtuvės baldai, prieškambario baldai, minkšti baldai, stalas-knyga, žurnalinis staliukas (medinis), sekcija, dalis trijų dalių „Grafų baldai“ dviejų dalių stumdomų durų spinta, kampinė spinta. Kiti namų apyvokos daiktai turi atitekti atsakovei. Bendra namų apyvokos daiktų vertė yra 6 350 Lt, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso daiktų už 3 175 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui atitenka daiktų už 2 650 Lt, atsakovė jam turi išmokėti 525 Lt kompensaciją. Ieškovui tenkanti dalis sudaro 7 675 Lt, iš kurių 2 650 Lt vertės namų apyvokos daiktai ir 5 025 Lt kompensacija. Remiantis CK 3.120 straipsniu į dalytiną turtą neįtraukiami vaikų daiktai, esantys (duomenys neskelbtini): Jie priskirtini tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovas ir atsakovė yra darbingi, todėl gali save išlaikyti ir tarpusavio išlaikymas jiems nereikalingas. Atsakovė pripažintina kalta dėl santuokos iširimo, todėl teisės į išlaikymą neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovas pageidauja pasilikti K. pavardę. Ieškovas prašė:
- jo ir atsakovės R. K. santuoką, įregistruotą 2005 m. rugsėjo 23 d., nutraukti dėl atsakovės kaltės;
- po santuokos nutraukimo ieškovui palikti K. pavardę;
- nepilnametės dukros N. K., gim. 2006 m. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. K.;
- priteisti iš ieškovo dukrai N. K. išlaikymą po 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki ji sulauks pilnametystės;
- santuokoje įgytą turtą padalinti taip: automobilį RENAULT SCENIC natūra palikti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti 4 500 Lt kompensaciją; ieškovui priteisti virtuvės baldus, prieškambario baldus, minkštus baldai, stalą-knygą, žurnalinį staliuką (medinį), sekciją, dalį trijų dalių „Grafų baldai“ dviejų dalių stumdomų durų spintą, 1 kampinę spintą; priteisti iš atsakovės ieškovui 525 Lt kompensaciją už atsakovei paliktinus didesnės vertės namų apyvokos daiktus;
- nustatyti, kad vaiko daiktai: jaunuolio baldų komplektas, dvigulė tachta, viengulė tachta, kompiuteris „Vectron“, monitorius „Siemens Fujicu“, fotoaparatas „Kodac Easy“, spausdintuvas „HP F4180“, į dalytiną turtą neįtraukiami ir priskirtini tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
Atsakovė R. K. padavė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies. Priešieškinyje teigiama, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. 2010 m. balandžio mėn. ieškovui sugrįžus iš sanatorijos, šalių santykiai pašlijo. Ieškovas vengė būti kartu su atsakove, nebendravo, sakė, kad nebedomina kaip moteris. Iš ieškovo pusės prasidėjo įvairūs įtarimai, kontrolė, jis dažnai išvykdavo ilgesniam laikui pas tėvus į Elektrėnus. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. šalys gyvena atskirai. Atsakovė po santuokos nutraukimo prašo jai palikti K. pavardę, o ieškovui K. pavardę. Dėl reikalavimo nustatyti dukters gyvenamąją vietą ginčo nėra. Ieškovas dirba Krašto apsaugoje, jo pajamos viršija 2 500 Lt, todėl jis gali skirti dukrai 400 Lt kas mėnesį. Kadangi šalys nesutaria dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. ryto iki sekmadienio 18 val. vakaro ieškovo arba dukters gyvenamojoje vietoje; o taip pat turi teisę bendrauti su dukra kas antromis valstybinių švenčių dienomis, per Kalėdas, Naujuosius metus, šv. Velykas. Atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu, kad automobilis RENAULT SCENIC būtų paliktas atsakovei, tačiau 2010 m. lapkričio mėn. automobilis buvo įvertintas 7 360 Lt. Ieškovui iš atsakovės priteistina 1/2 dalis jo vertės, o tai sudaro 3 680 Lt. Iš kilnojamojo turto, nurodyto ieškovo ieškinyje, atsakovė pageidauja gauti kampinę spintą, 2 stumdomų durų spintą, lovą, šaldytuvą „Hansa“, 150 Lt vertės, šaldiklį „Liebher“, skalbimo mašiną, dulkių siurblį, 100 Lt vertės, dujinę viryklę, iš viso už 3 050 Lt. Televizorius „Samsung“ nėra dalintinas, nes paliktinas atsakovės nepilnamečiam sūnui A. K.. Kiti namų apyvokos daiktai turi būti palikti ieškovui. Ieškovas į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą neįtraukė dušo kabinos, kurios vertė 1 000 Lt. Dušo kabiną atsakovė prašo priteisti ieškovui, taip pat jam priteisti 2 dalių spintą, 50 Lt vertės komodą. Bendra dalintinų namų apyvokos daiktų vertė yra 6 150 Lt, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklauso daiktų už 3 075 Lt. Atsakovė sutinkanti, kad į dalintiną turtą nebūtų įtraukiami vaikų daiktai: jaunuolio baldų komplektas „Emi“, dvigulė tachta, viengulė tachta, kompiuteris „Vectron“, monitorius „Siemens Fujicu“, fotoaparatas „Kodak Easy“, spausdintuvas „HP F4180“, televizorius „Samsung“. Visų daiktų vertė – 2 900 Lt. Atsakovė nesutinkanti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo pagal 2005 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurio rinkos vertė yra 41 800 Lt, būtų pripažintas asmeniniu ieškovo turtu, nes nuo 2004 m. pradžios šalys apsigyveno pas atsakovės tėvus, gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė ūkį, pajamas, pinigines lėšas. Šalys neturėjo pakankamai lėšų būstui įsigyti, todėl 2005 m. rugpjūčio 31 d. abiejų šalių vardu buvo paimta 10 000 Lt vartojamoji paskola iš „Swedbank“, AB, suremontuoti nusipirktą butą ir pirkti baldus. 2005 m. rugpjūčio mėn. ieškovo vardu šalys kreipėsi į tą patį banką dėl paskolos būstui įsigyti. 2005 m. rugsėjo 6 d. šalys pateikė pareiškimus dėl santuokos sudarymo. Skubos tvarka santuoką buvo planuojama įregistruoti 2005 m. rugsėjo 23 d. Iki santuokos sudarymo šalys baigė tvarkyti dokumentus būsto paskolai gauti ir ieškojo buto. Šalys išsirinko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutarė su pardavėjais sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kai gaus banko paskolą. Ieškovo vardu iš „Swedbank“, AB, buvo paimta paskola. Butas buvo remontuojamas bendromis lėšomis iš vartojamosios paskolos, šalys jame pradėjo gyventi 2005 m. pabaigoje. Šis butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas lygiomis dalimis. Paskolos bankui buvo mokamos iš bendrų lėšų. Vartojamoji paskola jau išmokėta, o negrąžintos būsto paskolos likutis „Swedbank“, AB, yra 2 726,44 eurų. Bute įsikūrė ieškovas, atsakovė, jos nepilnametis sūnus iš pirmos santuokos A. K. ir vėliau gimusi dukra N.. Kadangi nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, atsakovė turi teisę naudotis uzufrukto teise 1/2 dalimi buto. Atsakovė sutinka, kad ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta ieškovo asmeniniu turtu. Atsakovė prašė:
- nutraukti jos ir ieškovo 2005 m. rugsėjo 23 d. įregistruotą santuoką dėl ieškovo kaltės;
- po santuokos nutraukimo atsakovei palikti K. pavardę, o ieškovui – K. pavardę;
- priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai N. K., gim. 2006 m. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškovo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, kurį uzufrukto teise naudos atsakovė dukros poreikiams tenkinti;
- nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra N. K. tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 9 val. ryto iki sekmadienio 18 val. vakaro ieškovo arba dukters gyvenamojoje vietoje; o taip pat turi teisę bendrauti su dukra kas antromis valstybinių švenčių dienomis, per Kalėdas, Naujus metus, šv. Velykas;
- butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 41 800 Lt, pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti šalims lygiomis dalimis;
- nustatyti, kad atsakovė ½ ieškovo M. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi uzufrukto teise naudosis iki dukra N. K. taps pilnametė;
- padalinti negrąžintą kreditą AB „Swedbank“ pagal 2005 m. rugsėjo 21d. sutartį Nr. 05-062321-FA šalims lygiomis dalimis;
- santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą automobilį „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 360 Lt, priteisti atsakovei, o ieškovui priteisti 3 680 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią automobilio dalį;
- priteisti atsakovei kampinę spintą, 2 durų spintą, lovą, šaldytuvą „Hansa“, šaldiklį „Liebher“, skalbimo mašiną, dulkių siurblį, dujinę viryklę, o ieškovui priteisti komodą, dušo kabiną ir 2 durų spintą. Visą kitą kilnojamąjį turtą palikti ieškovui.
- nustatyti, kad daiktai: jaunuolio baldų komplektas „Emi“, dvigulė tachta, viengulė tachta, kompiuteris „Vectron“, monitorius „Siemens Fujicu“, fotoaparatas „Kodak Easy“, spausdintuvas „HP F4180“ bei televizorius „Samsung“ priklauso vaikams ir nėra dalintini;
- tarpusavio išlaikymo atsakovė nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 2005 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 219, tarp M. K. ir R. K. (K.), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „K.“, moteriai – „K.“.
Šalių nepilnametės dukters N. K., gim. 2006 m. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. K..
Priteisti iš ieškovo M. K. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai N. K., kas mėnesį mokant po 400 Lt, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. sausio 9 d. iki N. K. pilnametystės bei materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 2 165 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2012 m. sausio 9 d., pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise N. K. įstatyminei atstovei – motinai R. K..
Nustatyti ieškovo M. K. bendravimo su nepilnamete dukra N. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. ieškovas M. K. su dukra N. K. bendrauja ir praleidžia kartu laiką:
1.1. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val.;
1.2. nelyginiais kalendoriniais metais per šventes: šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.), šv. Velykas (šventės sekmadienio ir pirmadienio dienomis), N. K. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini));
1.3. ieškovo M. K. gimtadienio proga ir N. K. artimų giminaičių (senelių, brolių ir seserų) gimtadienių progomis, o kitų M. K. artimų giminaičių švenčių progomis – esant abipusiam susitarimui su vaiko motina R. K.;
2. M. K. gali paimti dukrą N. K. į renginius, skirtus vaikams, apie tai pranešęs vaiko motinai R. K. iš anksto;
3. kiekvienais metais M. K. su dukra N. K. praleidžia kartu atostogas ne mažiau kaip dvi savaites vasaros atostogų metu, apie konkretų laiką informavęs vaiko motiną R. K. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.
- ieškovui M. K. priteisti: 400 Lt vertės virtuvės baldus, 200 Lt vertės prieškambario baldus, 400 Lt vertės minkštus baldus (2 foteliai ir skleidžiamas dvivietis fotelis), 100 Lt vertės stalą-knygą, 50 Lt vertės žurnalinį staliuką, 400 Lt vertės sekciją, 500 Lt vertės vieną dviejų stumdomų durų spintą, 50 Lt vertės komodą; iš viso namų apyvokos daiktų už 2 100 Lt;
- atsakovei R. K. priteisti: 600 Lt vertės kampinę spintą, 500 Lt vertės dviejų stumdomų durų spintą, 1 200 Lt vertės lovą, 150 Lt vertės šaldytuvą, 150 Lt vertės šaldiklį „Liebherr“, 150 Lt vertės skalbimo mašiną „Siemens Siwamat 9120“, 100 Lt vertės dulkių siurblį, 200 Lt vertės dujinę viryklę, 1 200 Lt vertės televizorių LCD „Samsung“; iš viso namų apyvokos daiktų už 4 250 Lt;
- automobilį RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 360 Lt vertės, priteisti atsakovei R. K..
Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovo M. K. naudai 4 755 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, o iš ieškovo M. K. priteisti atsakovės R. K. naudai 5 870,89 Lt kompensaciją už panaudotas bendras lėšas jo asmeninės prievolės įvykdymui; taikyti įskaitymą ir iš ieškovo M. K. atsakovės R. K. naudai iš viso priteisti 1 115,89 Lt kompensaciją.
Dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo M. K. asmenine nuosavybe.
Perduoti atsakovei R. K., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, daiktus, skirtus nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: jaunuolio baldų komplektą „Emi“, dvigulę tachtą, viengulę tachtą, kompiuterį „VECTRON“, monitorių „SIEMENS FUJICU 15“, fotoaparatą „KODAK EASY V1003“, spausdintuvą „HP F4180“.
Nustatyti atsakovei R. K., su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra N. K., uzufruktą – teisę naudotis atsakovui M. K. priklausančiu butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), iki N. K. pilnametystės.
Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalių netenkinti.
Šalių ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti šioje byloje nepaskirstytas.
Sprendimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, šiuo metu santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi. Šalių santykiai pasikeitė 2010 m. pavasarį, kai jie pradėjo nesutarti, dingo abipusė pagarba, lojalumas vienas kito atžvilgiu. Abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių nepilnametę dukrą auklėja, ją išlaiko ir prižiūri atsakovė, į tai, kad mergaitės santykiai su motina yra glaudesni ir artimesni, atsižvelgiant į šalių susitarimą, dukros gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina. Ieškovas teismo posėdžio metu sutiko teikti ieškovės prašomą 400 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovė pripažino, kad ieškovas ir po ieškinio teismui padavimo rūpinosi vaiku ir teikė jam išlaikymą, mokėdamas po 250 Lt kas mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo 2010 m. spalio 27 d. iki 2012 m. sausio 9 d. (skaičiuojant pritiesto išlaikymo ir teikto išlaikymo skirtumą po 150 Lt per mėnesį) – iš viso 2 165 Lt. Abi šalys sutiko, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri buvo pasiūlyta ieškovo pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projekto 13 punkte, išskyrus tai, kad atsakovė prašo nustatyti, jog ieškovas praleidžia su dukra laiką kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį ne iki sekmadienio 20 val., o iki sekmadienio 18 val. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.116 str.), ši prezumpcija byloje nėra paneigta, dėl turto vertinimo ginčo tarp sutuoktinių nėra, todėl laikytina, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio bendro turto dalies vertė yra 6 855 Lt. Dėl turto padalijimo ginčo tarp šalių nėra (išskyrus televizorių). Atsakovės paaiškinimu, televizorius buvo įgytas iš sutaupytų lėšų, skirtų atsakovės nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui, todėl šis daiktas turi būti paliktas jos sūnui. Šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais įrodymais, be to, dalintinų daiktų sąraše yra nurodytas tik vienas televizorius, todėl mažai tikėtina, kad jis gali būti laikomas daiktu, skirtu vieno nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl televizorius LCD „Samsung“ laikytinas bendru sutuoktinių turtu. Dušo kabina yra antraeilis daiktas, kuris priklauso pagrindiniam daiktui (butui), jis yra pagrindinio daikto elementas, negalintis būti savarankišku teisinių santykių objektu. Iki santuokos sudarymo ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2005 m. rugsėjo 9 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės ieškovui į nekilnojamąjį daiktą perėjo nuo daikto perdavimo momento – 2005 m. rugsėjo 9 d. Didžioji dalis buto įsigijimo kainos buvo padengta iš ieškovui trečiojo asmens „Swedbank“, AB, suteiktos 10 455,28 EUR dydžio būsto paskolos pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. kredito sutartį Nr.05-062321-FA. Ši paskola nuo jos perdavimo ieškovui momento yra laikytina asmeninėmis ieškovo lėšomis. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo asmeninis turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinio asmeninėmis lėšomis. Kreditorius „Swedbank“, AB, šalims 2005 m. rugpjūčio 31 d. pagal kredito sutartį Nr. 05-057333-VA buvo suteikęs 10 000 Lt dydžio vartojamąją paskolą, kuri grąžinta 2008 m. vasario 8 d. Ieškovas iš dalies paneigė atsakovės nurodytus argumentus, kad ši paskola buvo panaudota įsigyto buto pagerinimui (remontui), jo paaiškinimu – didžioji dalis šios paskolos buvo panaudota buto apstatymui. Net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta aplinkybė, kad visa vartojamoji paskola (10 000 Lt) buvo panaudota buto, kurio vidutinė rinkos vertė buvo apie 38 000 Lt, pagerinimui, jis negali būti laikomas esminiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bute buvo daromas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pertvarkymas, todėl laikytina, kad buto pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis jiems gyvenant santuokoje nebuvo esminis bei nesudaro pagrindo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Iki santuokos sudarymo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas ir atsakovės prašymas padalinti negrąžintą kredito dalį „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. kredito sutartį Nr. 05-062321-FA abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Kreditorius „Swedbank“, AB, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį, nesutinka, kad ieškovo asmeninė prievolė, atsiradusi iki šalių santuokos įregistravimo, būtų modifikuota į bendrą dalinę sutuoktinių prievolę. Kreditoriaus „Swedbank“, AB, duomenimis, 2010 m. rugsėjo 20 d. negrąžintos paskolos likutis buvo 2 726,44 EUR. Ieškovas sutinka, kad atsakovės naudai būtų priteista iš ieškovo ½ dalis santuokos metu grąžintos paskolos pagal kredito sutartį Nr. 05-062321-FA (išeliminavus 15 000 Lt, gautų kaip kompensacija už sveikatos sutrikdymą, kuriais buvo padengta dalis kredito), nurodydamas, kad kreditas iš dalies buvo grąžinamas iš jo gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), kurios laikytinos bendromis pajamomis. Kredito grąžinimas buvo vykdomas iš ieškovo M. K. pajamų, gautų iš darbinės veiklos, t. y. ieškovo asmeninė prievolė buvo vykdoma iš sutuoktinių bendro turto. Ieškovui 2008 m. sausio mėn. buvo priskaičiuota kompensacija už sveikatos sutrikdymą 25 958,40 Lt. Ši suma 2008 m. vasario 8 d. buvo pervesta į ieškovo sąskaitą banke ir buvo įskaityta kaip priešlaikinis paskolos grąžinimas Atsižvelgiant į tai, kad lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, pripažįstamos asmenine to sutuoktinio nuosavybe, todėl laikytina, kad dalis paskolos – 15 000 Lt (arba 4 335,26 EUR), buvo grąžinta iš ieškovo asmeninio turto, o likusi dalis (3 393,58 EUR) buvo grąžinta iš sutuoktinių bendro turto. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 4 755 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, šiuo atveju tenkintinas yra ieškovo prašymas taikyti prievolės įskaitymą – įskaitant atsakovės prievolę sumokėti ieškovui 4 755 Lt kompensaciją ir ieškovo prievolę sumokėti atsakovei 5 870,89 Lt kompensaciją už panaudotas bendras lėšas jo asmeninės prievolės įvykdymui ir iš ieškovo atsakovei priteistina 1 115,89 Lt kompensacija. Atsakovė R. K., su kuria lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, gyvena vienintelėje šeimos (iki santuokos nutraukimo) gyvenamojoje patalpoje – bute (duomenys neskelbtini). Kito gyvenamojo būsto bei santaupų įsigyti naują gyvenamąjį būstą atsakovė neturi. Atsakovės vienintelės pajamos – UAB „Kaminta“ gaunamas darbo užmokestis (priskaitoma apie 1 800 Lt per mėnesį neatskaičius privalomų įmokų), todėl mažai tikėtina, kad gaudama tokio dydžio pajamas, atsakovė turėtų galimybę įsigyti naują būstą ar gauti paskolą jam įsigyti. Ieškovas iš esmės sutinka, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais liktų gyventi jo bute iki šalių nepilnametei dukrai sukaks 18 metų. Suteikiama asmeniui teisė apibrėžtam terminui naudoti svetimą turtą atitinka įstatyme apibrėžtą uzufrukto sąvoką ir jo turinį. Šią dieną kredito likutis yra sąlyginai nedidelis, o byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas taptų nemokiu ir kreditoriui reikėtų nukreipti išieškojimą į turtą. Siekiant užtikrinti prioritetinę nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra, nustatomas uzufruktas – teisė naudotis ieškovui priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki dukros pilnametystės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovo M. K. asmenine nuosavybe ir priimti naują sprendimą – pripažinti butą bendrąją jungtine sutuoktinių R. K. ir M. K. nuosavybe ir jį padalinti lygiomis dalimis po 1/2 dalį, nustatyti atsakovei uzufrukto teise naudotis 1/2 ieškovo buto dalimi iki dukra N. K. taps pilnametė, panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl 5870,89 Lt piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo iš ieškovo ir padalinti negrąžintą kreditą „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. sutartį Nr. 05-062321-FA šalims lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu sudaro pakankamą pagrindą pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo. 2004 m. pradžioje šalys apsigyveno pas atsakovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė ūkį, pajamas, pinigines lėšas, 2005 m. liepos mėnesį atsakovei pastojus, su ieškovu planavo kartu auginti vaiką ir sudaryti santuoką. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. abiejų šalių vardu buvo paimta 10 000 Lt dydžio vartojamoji paskola. Šią paskolą šalys grąžino bankui kartu, mokėdami įmokas ir palūkanas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad 2005 m. rugpjūčio mėn. šalys pradėjo ieškoti galimybės paimti banko paskolą, kad 2005 m. rugsėjo 6 d. pateikė pareiškimą įregistruoti santuoką, kad santuoka įregistruota 2005 m. rugsėjo 23 d., kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2005 m. rugsėjo 9 d. Teismas neįvertino aplinkybės, jog su ieškovu buvo sutarta, kad tik ieškovui vienam paimant paskolą buvo palankesnės paskolos sutarties sąlygos. Šalys butą remontavo bendromis lėšomis iš vartojamosios paskolos, gautos 2005 m. rugpjūčio 31 d., nusipirko baldus. Ieškovas banko paskolą mokėjo iš darbo užmokesčio, o atsakovė savo pajamas skirdavo šeimos poreikiams. Butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šis turtas įgytas abiejų sutuoktinių iš bendrų lėšų ir naudojamas kaip šeimos būstas. Atsakovė sutiko, jog šeimos būstui būtų įregistruotas apsunkinimas – hipoteka. Teismas neįvertino aplinkybės, kad su banku buvo sudaryta tikslinė ginčo butui pirkti kreditavimo sutartis. Tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ieškovo savanaudiškumas ir siekis bet kokiomis aplinkybėmis pasipelnyti šeimos sąskaita. Teismas nepagrįstai netaikė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, nes visos įmokos bankui buvo mokamos šalims esant santuokoje. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 15 000 Lt, kaip dalis gautos ieškovo piniginės kompensacijos už sveikatos sutrikdymą, yra ieškovo asmeninės lėšos. Atsakovė niekada nedavė sutikimo, kad ieškovas dalį paskolos mokėtų asmeninėmis lėšomis ir ta dalimi butas taptų ieškovo asmenine nuosavybe. Šalys faktiškai kūrė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Kadangi nepilnametės dukros N. K. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, atsakovė turi teisę uzufrukto teise naudotis 1/2 dalimi buto, priklausančia ieškovui, iki dukra taps pilnametė. Atsakovė sutinka mokėti „Swedbank“, AB, paskolą pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. sutartį Nr. 05-062321-FA.
Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą nustatant, kad:
ieškovas turi teisę susitikti, bendrauti su savo nepilnamete dukra N. K. atskirai nuo atsakovės dvi darbo dienas per savaitę nuo 9 val. iki 19 val. laisvu nuo pamokų ar užklasinės veiklos metu, informavęs apie tai atsakovę dieną iki numatomo susitikimo, pasiimdamas dukrą nurodytu laiku iš jos gyvenamosios vietos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar kitų vietų, apie tai nedelsiant informuodamas atsakovę, pristatyti vaiką atsakovei iki tos pačios dienos 19 val.;ieškovas M. K. su dukra N. K. bendrauja ir praleidžia kartu laiką:
kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 vai. iki sekmadienio 18 val.;nelyginiais kalendoriniais metais per šventes: šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.), šv. Velykas (šventės sekmadienio ir pirmadienio dienomis), N. K. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini));ieškovo M. K. gimtadienio proga ir N. K. artimų giminaičių (senelių, brolių ir seserų) gimtadienių progomis, o kitų M. K. artimų giminaičių švenčių progomis – esant abipusiam susitarimui su vaiko motina R. K.;M. K. gali paimti dukrą N. K. į renginius, skirtus vaikams, apie tai pranešęs vaiko motinai R. K. iš anksto;kiekvienais metais M. K. su dukra N. K. praleidžia kartu atostogas ne mažiau kaip dvi savaites vasaros atostogų metu, apie konkretų laiką informavęs vaiko motiną R. K. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. Nors apeliantas ir supranta, kad jo ieškinyje nurodytas reikalavimas matytis su dukterimi be apribojimų, iš anksto suderinus laiką su atsakove, nėra pakankamai konkretus, tačiau teismo nustatyta tvarka prieštarauja vaiko interesams, nes neužtikrina nuolatinio vaiko bendravimo ir ryšio su savo tėvu, kuris normaliam vaiko vystymuisi yra būtinas, ypač atsižvelgiant į vaiko, kuriam šiuo metu dar nėra 6 metų, amžių. Teismo nustatyta aplinkybė, kad duktė nenoriai bendrauja su tėvu, negali būti pagrindas jų bendravimui apriboti, juo labiau kad teismas nenustatė priežasties, dėl kurios toks nenoras neva buvo išsakytas. Priešingai, po susitikimų su apeliantu matyti mergaitės liūdesys ir nenoras išsiskirti su tėvu. Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas vadovavosi apelianto išreikšta valia dėl bendravimo su vaiku dažnumo, t. y. noru bendrauti su vaiku, tačiau aiškindamasis šią valią, teismas suklydo, įtakotas paties apelianto padarytos klaidos rengiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą. Pažymėtina, kad sutarties projektą apeliantas rengė ne pats – naudojosi teisininkų paslaugomis. Apeliantas buvo įsitikinęs, kad sutarties projekto 13 punktas suteikia jam teisę matytis su vaiku ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį. Ši apelianto klaida lėmė teismo klaidą aiškinantis apelianto valią. Mergaitei tuoj sukaks šešeri metai, todėl jos amžiaus vaikui būtinas nenutrūkstamas bendravimas su kiekvienu iš tėvų, taip siekiant palaikyti normalų vaiko vystymąsi ir raidą. Apeliantas išreiškė norą su vaiku praleisti didesnę laiko dalį, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigas, ir išlaikyti tinkamą bendravimą su vaiku, jog nebūtų prarastas ryšys su tėvu, o matymasis kartą per dvi savaites šios pareigos neužtikrina. Atsižvelgiant į tai, neskaitant sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas papildomai turėjo sudaryti sąlygas vaikui netrukdomai bendrauti su tėvu bent dvi darbo dienas per savaitę.
Atsakovė R. K. apsiliepime į apelianto M. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina nepilnametės dukros teises ir interesus. Teismas nustatė bendravimo tvarką tokią, kokios pageidavo pats apeliantas. Skundžiamu teismo sprendimu apelianto teisės nėra pažeidžiamos, jam užtikrinta teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Apeliantas pageidauja tik papildyti bendravimo tvarką su dukra vienu punktu. Jis pageidauja susitikti su nepilnamete dukra papildomai dar dvi darbo dienas per savaitę. Apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka pirmame punkte yra visiškai nekonkreti ir neaišku, kaip ją vykdyti. Pagal šią bendravimo tvarką būtų sudaromos atsakovei kliūtys tinkamai auklėti dukrą ir ją kontroliuoti. Tokia tvarka kaip tik prieštarautų vaiko interesams, nes bet kada ir iš bet kur paimant dukrą, kuomet dukra lankytų mokyklą, būtų neužtikrinamas tinkamas pasirengimas pamokoms, dukros režimas būtų sutrukdytas, prašoma papildyti bendravimo tvarka tik labiau blaškytų dukrą.
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepime į apelianto M. K. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad bankui įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovo įsigytas ir įkeistas bankui dar iki santuokos įregistravimo, ieškovo sudarytame hipotekos lakšto 8 punkte ieškovas įsipareigojo neperleisti bankui įkeisto turto be raštiško banko sutikimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šis turtas buvo iš esmės pagerintas, ir yra pagrindas pripažinti šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl šių priežasčių bankas nesutinka, kad turtas būtų pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Uzufrukto nustatymas įkeistam turtui suvaržytų banko daiktines teises. Bankas nesutinka, kad prievolė būtų modifikuota į ieškovo ir atsakovės bendrąją dalinę prievolę.
Ieškovas M. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad buto pirkimo-pardavimo, vartojimo kredito ir kreditavimo sutartys sudarytos ieškovo asmeniškai, o atsakovė jas sudarant nedalyvavo. Tai patvirtina, jog ieškovas siekė, jog turtas taptų ne bendrąja jungtine, o jo asmenine nuosavybe. To paties siekė ir atsakovė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodyta prezumpcija negali būti taikoma turtui, įsigytam iki santuokos sudarymo. Atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis vadovaudamasi ji ieškovo iš Lietuvos kariuomenės gautą 25 958,40 Lt kompensaciją už sveikatos sutrikdymą laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesant jokių atsakovės motyvų, ieškovas vadovaujasi įstatymo norma, pripažįstančia tokias pajamas asmeniniu turtu, o kitų papildomų argumentų, nežinodamas atsakovės motyvų, neturi galimybės pateikti. Jokie teisės aktai neįpareigoja sutuoktinių prieš naudojant savo asmeninį turtą gauti kito sutuoktinio sutikimo. Tiek prievolės pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį, tiek pagal kreditavimo sutartį yra asmeninės ieškovo prievolės, ir visa, kas įgyta jų pagrindu, taip pat laikoma ieškovo asmenine nuosavybe. 2005 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo ir atsakovės vardu paimtas 10 000 Lt dydžio vartojimo kreditas baldams bei buitinei technikai įsigyti. Tik nedidelė jo dalis buvo skirta remontuoti būstą. Šis kreditas buvo grąžintas kartu mokant įmokas ir palūkanas. Atsakovė neįrodė, jog savo lėšomis iš esmės pagerino asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausantį turtą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.
Nustatyta, kad ieškovas M. K. ir atsakovė R. K. susituokė 2005 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 219) (santuokos liudijimas, 1 t., b. l. 7). Šalių santuokoje 2006 m. (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. K. (gimimo liudijimas, 1 t., b. l. 14). Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai priteisimo, bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir santuokinio turto padalijimo.
Atsakovė apeliaciniu skundu apskundė apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė jos priešieškinio dalį pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti šalims lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas apeliaciniu skundu apskundė apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prašydamas nustatyti, kad ieškovas papildomai turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra atskirai nuo atsakovės dvi darbo dienas per savaitę nuo 9 val. iki 19 val. laisvu nuo pamokų ar užklasinės veiklos metu.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2004 metais šalys apsigyveno pas atsakovės tėvus (duomenys neskelbtini), gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė ūkį, pajamas, pinigines lėšas, su ieškovu planavo kartu auginti vaiką ir sudaryti santuoką. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 2005 m. rugpjūčio 31 d. abiejų šalių vardu buvo paimta 10 000 Lt dydžio vartojamoji paskola, 2005 m. rugsėjo 6 d. šalys pateikė pareiškimą įregistruoti santuoką, santuoka įregistruota 2005 m. rugsėjo 23 d., kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2005 m. rugsėjo 9 d. Atsakovės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad šalys butą remontavo bendromis lėšomis iš vartojamosios paskolos, gautos 2005 m. rugpjūčio 31 d., butą suremontavo iki Naujųjų metų. Atsakovė teigė, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita.
Kaip minėta, šalių santuoka buvo įregistruota 2005 m. rugsėjo 23 d., (1 t., b. l. 7), ginčo buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2005 m. rugsėjo 9 d. (1 t., b. l. 156–158), tą pačią dieną buvo pasirašytas buto perdavimo-priėmimo aktas (1 t., b. l. 159). Buto perdavimo-priėmimo akte konstatuota, kad butas perduotas pirkėjui 2005 m. rugsėjo 9 d. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Taigi ieškovas asmeninės nuosavybės teise butą įgijo 2005 m. rugsėjo 9 d., tai yra iki santuokos su atsakove įregistravimo. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė apylinkės teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad butas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, kad buvo daromas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar pan. Nesant tokių duomenų, pripažinti butą bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybe nėra teisino pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, jog CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija negali būti taikoma iki santuokos įgytam turtui. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog šalys buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu gyveno kartu ir buvo padavusios prašymus įregistruoti santuoką ir kt., nesudaro pagrindo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegijai pripažįstant, jog ginčo butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nėra pagrindo tenkinti kitų apeliacinio skundo reikalavimų (nustatyti atsakovei uzufrukto teise naudotis 1/2 ieškovo buto dalimi iki dukra N. K. taps pilnametė, panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 5 870,89 Lt piniginės kompensacijos ir padalinti kreditoriui „Swedbank“, AB, negrąžintą kreditą lygiomis dalimis). Teismo sprendimo dalies dėl kito turto padalijimo atsakovė neapskundė.
Ieškovas M. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas vadovavosi apelianto išreikštu noru bendrauti su vaiku, tačiau teismas suklydo, įtakotas paties apelianto padarytos klaidos rengiant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektą. Apeliantas teigė, kad matydamasis su dukra kartą per dvi savaites, negalės tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigų. Apelianto manymu, teismas papildomai turėjo sudaryti sąlygas vaikui netrukdomai bendrauti su tėvu bent dvi darbo dienas per savaitę.
CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažįsta, jog skundžiamu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su dukra tvarka nėra maksimali. Apeliantas turi teisę su dukra praleisti daugiau laiko, nei nustatyta skundžiamame teismo sprendime, tačiau teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliaciniame skunde pasiūlyta papildomo bendravimo su vaiku darbo dienomis tvarka negali būti nustatyta. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokiomis konkrečiomis dienomis gali ir nori paimti dukrą, todėl patenkinus tokį ieškovo reikalavimą, atsirastų neapibrėžtumas tėvo ir motinos bendravimo su vaiku santykiuose. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagristai pažymėjo, kad apelianto prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, todėl nebūtų aišku, kaip ją vykdyti. Atsakovė atsiliepime pagrįstai nurodė, kad tokia nekonkreti tvarka galėtų sutrikdyti dukros režimą, o tai prieštarautų jos interesams,
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Ieškovui nenurodžius konkretaus bendravimo darbo dienomis laiko (konkrečių dienų), šis klausimas galėtų būti sprendžiamas abiejų tėvų tarpusavio susitarimu (CPK 3.165 straipsnio 3 dalis).
Kitų Jonavos apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo dalių šalys apeliacine tvarka neapskundė, jos nėra apeliacijos objektas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, o Jonavos apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (2 t., b. l. 94). Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, jis turėjo teisę visus savo argumentus išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Jonavos apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.