- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2-7-598/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02830-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Snežana Raižienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovei advokatei Snežanai Raižienei, atsakovei R. K., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovui Andriui Baranauskui, nedalyvaujant trečiojo asmens (kreditoriaus) „Swedbank“,AB atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei R. K., trečiajam asmeniui (kreditoriui) „Swedbank“,AB, išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui M. K., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. K. prašo nutraukti santuoką, sudarytą 2005 m rugsėjo 23 d. tarp M. K. ir R. K., dėl atsakovės R. K. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; nepilnametės dukters N. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. K.; sutinka teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą mokant po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; prašo padalyti santuokoje įgytą turtą ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 4755 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, sutinka atsakovės naudai sumokėti 5874,76 Lt kompensaciją už panaudotas bendras lėšas jo asmeninei prievolei vykdyti. Prašo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove R. K. susituokė 2005 m. rugsėjo 23 d. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. K.. Su atsakove santykiai pablogėjo po vaiko gimimo. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovas mano, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji labai dažnai be pagrindo priekaištavo, kėlė konfliktus, reiškė nepasitenkinimą ieškovo egzistavimu. Supykusi dažnai naudojo prieš ieškovą psichologinį smurtą ir šantažą, manipuliavo jų dukra. Buvo juntama nepagarba, jo nuomonės nepaisymas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad konflikto metu atsakovė vis grasino susidoroti. Dėl tokio jos elgesio ieškovas 2010-10-04 kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities VPK Jonavos r. Policijos komisariatą. Teismo posėdyje ieškovas patikslino šias aplinkybes ir nurodė, kad dėl santuokos iširimo jie yra abu kalti, nes nesistengė išsaugoti savo santykių. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovas sutinka, kad dukra gyventų kartu su motina, o jis galėtų su ja matytis laiką suderinęs su atsakove pagal nustatytą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas ir vaiko poreikius, bei atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą (priešieškinyje) ieškovas sutinka dukrai teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis - po 400 Lt per mėnesį iki ji sulauks pilnametystės. Santuokoje įgytas turtas: Automobilis RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. laidos. (patikslinta vertė 7360 Lt); namų apyvokos reikmenys, esantys(duomenys neskelbtini), Jonavoje, kurių bendra vertė – 6350 Lt. Viso dalintino santuokoje įgyto turto vertė sudaro 13710 Lt. Ieškovo M. K. asmeninis turtas: ½ dalis buto (unikalus Nr. 7996-1008-5010:0040), esančio (duomenys neskelbtini) (įgyta pagal dovanojimo sutartį) ir butas (unikalus Nr. 4697-3001-2015:0060), esantis (duomenys neskelbtini) (įgytas iki santuokos sudarymo). Ieškovo M. K. asmeninė prievolė kreditoriui „Swedbank“,AB pagal 2005-09-21 kredito sutartį Nr. 05-062321-FA, pagal kurią buvo gauta paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Likusios prievolės dydis - 2726,44 eurų arba 9436,21 Lt. Ieškovas prašo santuokoje įgytą turtą padalyti taip: automobilį RENAULT SCENIC, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) (7360 Lt), palikti atsakovei R. K., o ieškovui priteisti 3680 Lt kompensaciją. Ieškovui priteisti namų apyvokos daiktus už 2100 Lt, o kitus namų apyvokos daiktus palikti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisti 1075 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, iš viso ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 4755 Lt kompensaciją. Ieškinyje nurodyti vaikų daiktai 1700 Lt vertės yra nedalintini ir priskirtini atsakovei, su kuria lieka gyventi vaikai. Ieškovas ir atsakovė yra darbingi, todėl tarpusavio išlaikymas jiems nereikalingas.
Atsakovė savo priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad 2010 m. balandžio mėn. ieškovas išvyko į sanatoriją Druskininkų mieste ir jam grįžus šalių santykiai pašlijo. Ieškovas vengė būti kartu su atsakove, nebendravo, sakė, kad ji nebedomina kaip moteris, nuolat kartojo, kad jis viską apgalvojo ir nusprendė skirtis. Tokie santykiai buvo nuo 2010 m. gegužės iki liepos mėn. Iš ieškovo pusės prasidėjo įvairūs įtarimai, kontrolė, jis dažnai išvykdavo ilgesniam laikui pas tėvus į Elektrėnus. 2010 m. liepos mėn. ieškovui buvo atlikta operacija ir nuo to laiko jie pradėjo dar labiau nesutarti, o nuo 2010 m. rugsėjo mėn. gyvena atskirai, jis paliko šeimą ir šiuo metu gyvena kartu su kita drauge. Toks ieškovo elgesys labai paveikė jų mažametę dukrą, nes ji pradėjo į viską jautriai reaguoti, prabusdavo naktimis ir šaukdavo. Todėl, mano, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo M. K. kaltės. Reikalavimo dalyje nustatyti nepilnametės dukters N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina, ginčo nėra. Prašo priteisti dukters N. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt. Prašo teismo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukra tvarką, kuri nurodyta ieškovo pateiktos sutarties projekte ir patikslinus vaiko grąžinimo laiką - sekmadienio 18 val. Sutinka su ieškovo reikalavimu, kad automobilis RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų paliktas atsakovei R. K., ir kad ieškovo naudai iš jos būtų priteistina 3680 Lt kompensacija. Sutinka su ieškovo siūlomu turto padalijimu, išskyrus televizorių. Televizorius „Samsung“ paliktinas atsakovės nepilnamečiui sūnui A. K., nes jis buvo pirktas iš sutaupytų lėšų, skirtų vaiko išlaikymui iš fondo. Į dalintinų kilnojamųjų daiktų sąrašą turi būti įtraukta dušo kabina, kurios vertė su nusidėvėjimu - 1000 Lt. Ją prašo priteisti ieškovui. Vaikams paliktinų daiktų vertė (įskaitant televizorių) - 2900 Lt. Nesutinka kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo pagal 2005-09-09 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, būtų pripažintas asmeniniu ieškovo turtu. Nes nuo 2004 m. pradžios su ieškovu M. K. gyveno kartu, pas kaip šeima, vedė bendrą ūkį, tvarkė pajamas, pinigines lėšas abu bendrai. 2005 m. liepos mėnesį ji pastojo, apie tai pranešė ieškovui, šalys nutarė įsigyti bendrą būstą, todėl 2005 m. rugpjūčio 31 d. jų abiejų vardu buvo paimta vartojamoji paskola 10000 Lt ir 2005 m. rugpjūčio mėn. ieškovo vardu kreipėsi „Swedbank“ dėl paskolos būstui įsigyti. 2005 m. rugsėjo 6 d. skubos tvarka pateikė pareiškimus Civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos sudarymo. Po to jie kartu išsirinko perkamą būstą, gavo iš banko paskolą jam įsigyti ir butą remontavo iš gautos vartojimo paskolos lėšų. Todėl butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis. Tuo pačiu dalintina ir būsto paskola lygiomis dalimis po 1/2 dalį kiekvienam. Ieškovas mokėdavo banko paskolą iš savo darbo užmokesčio. Vartojamąją paskolą mokėjo iš bendrų lėšų. Mokesčius mokėjo ieškovas iš savo darbo užmokesčio. Vartojamoji paskola jau išmokėta, o negrąžintos būsto paskolos likutis AB „Swedbank“ yra 2726,44 EUR, kurie priteistini šalims lygiomis dalimis. Butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo ir yra šeimos gyvenamoji patalpa, ji laikoma šeimos turtu ir jai taikomas šeimos turto teisinis režimas. Kadangi nepilnametės dukros N. K. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. K., prašo teismo nustatyti, kad atsakovė naudosis uzufrukto teise ½ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančia ieškovui, iki dukra taps pilnametė. Tarpusavio išlaikymo atsakovė nereikalauja.
Ieškovas su priešieškiniu ir atsakovės nurodytomis aplinkybėmis sutinka dalinai. Sutinka dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir jo vertinimą pagal atsakovės pasiūlymą, tik nesutinka dalyje dėl televizoriaus priskyrimo prie vaikų daiktų, jis turi būti įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto sąrašą. Ieškovas visiškai nesutinka kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Su atsakove jie kartu apsigyveno 2004 m. birželio pabaigoje. Iki santuokos sudarymo jie gyveno kartu kaip partneriai ir neplanavo kurti šeimos. Iki santuokos sudarymo ieškovas su atsakove nekūrė bendro gerbūvio, nepirko jokių bendrų daiktų. Visą bendrą turtą jie įsigijo tik po santuokos sudarymo. Santuoka buvo sudarymo priežastis – atsakovės nėštumas, kuris nebuvo planuotas. Atsižvelgiant į tokią santuokos sudarymo priežastį jie sutarė, kad būstą pirks ieškovas asmeniškai ir jis nebus bendras. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jų abiejų bendrai paimta vartojamoji paskola buvo išleista tik namų apyvokos daiktams pirkti. Būsto remontui buvo panaudotos asmeninės ieškovo lėšos, remonto darbus ieškovas atliko pats. Atsakovas sutinka, kad atiduodant paskolą pagal 2005-09-21 kredito sutartį Nr. 05-062321-FA, kuri buvo paimta asmeniniam turtui pirkti, buvo panaudotos ne tik asmeninės ieškovo pajamos, bet ir pajamos priklausančios sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovei turi būti išmokėta kompensacija. Buto pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu buvo pasirašyta 2005-09-09. Ieškovas iš savo asmeninių lėšų pardavėjams sumokėjo buto pirkimo pradinį įnašą 1900 Lt, o likusi suma turėjo būti pervesta pardavėjams, gavus iš banko paskolą. 10455,28 EUR arba 36185,72 Lt paskolą asmeninio turto įsigijimui, ieškovas gavo iki santuokos sudarymo - 2005-09-21. 2010-09-20 dienai paskolos likutis yra 2726,44 EUR arba 9436,21 Lt. Atiduota dalis paskolos – 7728,84 EUR arba 26749,51 Lt sumoje. Dalį paskolos ieškovas padengė iš savo asmeninių lėšų, t.y. 15000 Lt, gautų iš Lietuvos kariuomenės kaip kompensacija už sveikatos sutrikdymą, iš karto juos pervedė kreditoriui AB „Swedbank“ dalies paskolos padengimui. Kita dalis paskolos buvo dengiama iš ieškovo M. K. gaunamų pajamų. Iš ieškovo pajamų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo padengta jo asmeninė paskola 11749,51 Lt sumoje (26749,51 Lt - 15000 Lt). Todėl atsakovei priklauso 5874,76 Lt kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai vienas kitam turi sumokėti kompensacijas, ieškovas sutinka, kad jam priklausanti gauti iš atsakovės kompensacija būtų sumažinta jo turimos sumokėti kompensacijos atsakovei dydžiu. Tokiu atveju ieškovas turi atsakovei sumokėti 1071,76 Lt kompensaciją. Dėl uzufrukto nustatymo ieškovas nesutinka. Atsiliepime ieškovas nurodė, kad toks naudojimasis butu pažeis ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes tai yra vienintelis turimas ieškovo būstas. Nustačius uzufrukto teisę atsakovei gyventi visame bute, ieškovas neteks savo vienintelės gyvenamosios vietos. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyventu jo bute, adresu Lietavos g. 23-62, Jonavoje, kol dukrai sukaks 18 metų, tačiau nesutinka dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovas prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką: kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 20 val. ji praleidžia laiką su ieškovu. Nelyginiais metais Šv. Kalėdas (gruodžio 24-25 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.), Šv. Velykas ir dukros gimtadienį, ieškovas praleidžia su dukra. Ieškovas praleidžia laiką su dukra ieškovo ir jo artimų giminaičių (tėvų, sesers ir dukterėčios) gimtadienių progomis. Iš anksto įspėjęs atsakovę, ieškovas gali pasiimti dukrą į renginius, skirtus vaikams. Kiekvienais metais ieškovas su dukra atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites vasaros atostogų metu, iš anksto apie konkretų atostogų laiką informuodamas atsakovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens „Swedbank“,AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems tinkamai pranešta. Kreditorius „Swedbank“,AB savo atsiliepime nurodė, kad Bankas 2005-09-21 kredito sutartį yra sudaręs tik su ieškovu dar iki ieškovo ir atsakovės santuokos įregistravimo, todėl Bankas nesutinka, kad ši prievolė būtų modifikuota į ieškovo ir atsakovės bendrąją dalinę prievolę. Bankui įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo
įsigytas ir įkeistas Bankui dar iki santuokos įregistravimo, ieškovo sudarytame hipotekos
lakšto 8 punkte ieškovas įsipareigojo neperleisti Bankui įkeisto turto be raštiško Banko
sutikimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis butas buvo iš esmės pagerintas ir yra
pagrindas pagal LR CK 3.90 str. 1 d. pripažinti šį butą bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl šių
priežasčių nesutinka, kad bankui įkeistas minėtas turtas būtų pripažintas bendrąją
jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovei pripažinta ½ dalis šio turto nuosavybės teise. Dėl uzufrukto nustatymo taip pat nesutinka, motyvuodami tuo, kad hipoteka yra daiktinė teisė į nekilnojamąjį turtą. Ši daiktinė teisė priklauso Bankui nuosavybės teise ir prieš Banką, kaip sąžiningą daiktinės teisės įgijėją negali būti panaudotas faktas, kad Turtui yra taikytinas šeimos turto teisinis rėžimas (LR CK 3.84 str. 4 d.). Uzufrukto nustatymas Bankui įkeistam turtui suvaržytų Banko daiktines teises. Mano, kad teismas turėtų išsamiai išsiaiškinti ar nėra jokių kitų galimybių užtikrinti nepilnamečių teises nesuvaržant trečiųjų asmenų konstitucinių teisių, suderinti nepilnamečio interesus į gyvenamąjį būstą ir Banko interesus išlaikyti Bankui įkeistą turtą vertingą ir be papildomų suvaržymų. Šiuo atveju uzufrukto Bankui įkeistam turtui nustatymas praktiškai eliminuoja Banko teisę nukreipti išieškojimą į Bankui įkeistą turtą prieš terminą ir parduoti šį turtą už teisingą kainą.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad jie šiuo metu neturi duomenų apie tai, kad ieškovas M. K. ir atsakovė R. K. netinkamai vykdo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimus nepilnametės dukters N. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Kartu gyvena ir atsakovės nepilnametis sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) M. ir R. K. šeima nėra įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeima gyvena gražiai sutvarkytame M. K. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute. Vaikai yra prižiūrėti, tvarkingai, gražiai aprengti. Vaikams sudarytos visos sąlygos mokymuisi ir poilsiui. Ieškovas M. K. dirba Ruklos kariniame dalinyje. Atsakovė R. K. dirba UAB „Jonsta“ dažytoja. Jos atlyginimas - apie 1200 Lt. Dukra Neda lanko l/d „Saulutė“. R. K. teigimu, ieškovas M. K. dukrą materialiai remia, ją myli, tarp jų yra artimi, glaudūs tarpusavio ryšiai. Neda su tėčiu bendrauti taip pat nori. Pasak R. K., reikalui esant, jai daug padeda netoliese gyventi motina J. S.. N. K. gyvenamoji vieta nustatytina su mama R. K., o iš ieškovo nepilnametei dukrai N. K. priteistinas materialinis išlaikymas. Skyriaus atstovas A.baranauskas teismo posėdyje iš esmės patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes bei pritarė atsakovės reikalavimui, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), būtų laikomas abiejų sutuoktinių bendrąja nuosavybe.
Liudytoja J. K. parodė, kad šalys yra jos dukters krikšto tėvai. K pradžioje gyveno draugiškai, neteko matyti jų konfliktų, todėl buvo staigmena, kad jie skiriasi. Įsigytą butą jie remontavo kartu, apie kreditorius jai nieko nežinoma.
Liudytoja M. B. parodė, kad ji yra atsakovės draugė, šeimą pažįsta seniai, sutuoktiniai gražiai sugyveno, sutarė. Anksčiau jie gyveno kartu pas atsakovės tėvus, o po to nutarė pirkti butą ir gyventi atskirai. Jos nuomone skyrybų iniciatorius buvo ieškovas, tačiau ji nėra girdėjusi jokių patyčių, žeminimų ar užgauliojimų iš abiejų sutuoktinių. Teko girdėti, kad ieškovas šiuo metu gyvena su kita moterimi. Jos žiniomis butą jie remontavo iš bendrų lėšų.
Liudytoja D. G. parodė, kad jos su atsakove buvo bendradarbės ir draugės. Jų šeimos bendravo. Jokių konfliktų tarp sutuoktinių jai neteko matyti. Pradžioje gyveno su atsakovės tėvais, po to planavo bendrą gyvenimą kartu ir nusipirko butą. Butą remontavo abu iš Reginos paimtos paskolos, padėjo Reginos tėvai. Skyrybų priežastis jai nežinoma, nes konfliktų nebuvo.
Liudytojas J. S. parodė, kad atsakovė yra jo dukra. Nežino kuris yra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Santykiai pablogėjo, kai ieškovas grįžo po reabilitacijos, dažnai negrįždavo į namus, o iki tol jų santykiai buvo geri. Iki santuokos šalys gyveno jų namuose, planavo kartu imti paskolą buto pirkimui ir pirkti būstą. Jie su sutuoktine padėjo remontuoti butą, davė lėšų pakeisti vieno kambario langus, pirko statybines medžiagas. Laikė, kad tai abiejų sutuoktinių turtas. Automobilio įsigijimui davė 3000 Lt. Ieškovui palikti šeimą nebuvo priežasties.
Liudytoja J. S. parodė, kad ji yra atsakovės mama. Jie su vyru padėjo vaikams, kurie gyveno jų namuose. Kadangi Regina laukėsi kūdikio, abu planavo pirkti butą. Paskolą ėmė ieškovas, nes trims asmenims nebūtų paskolos davę. Jie su sutuoktiniu prisidėjo prie būsto remonto, daiktų pirkimo. Apie pablogėjusius šalių santykius jai papasakojo anūkai. Anūkės sveikata pablogėjo, lankosi pas nervų gydytoją. Anūkė nors mylėjo tėvą, bet dabar jau pati nenori su juo bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.
Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatoma, kad ieškovas M. K. ir atsakovė R. K. (K) susituokė 2005 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 219 (santuokos liudijimas AA Nr.153173; b.l 7). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini). gimė dukra N. K., kuri yra nepilnametė. Kartu šeimoje gyveno ir atsakovės R. K. nepilnametis sūnus A. K. gim. 1997 m. Abiejų šalių paaiškinimu nustatyta, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, šiuo metu santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi .
Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad jo santuoka su atsakove iširo dėl atsakovės kaltės, ji dažnai be pagrindo jam priekaištavo, kėlė konfliktus, reiškė nepagarbą jo atžvilgiu, nepaisė jo nuomonės. Supykusi dažnai naudojo prieš ieškovą psichologinį smurtą ir šantažą, manipuliavo jų dukra. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad faktiškai šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų nemokėjimo bendrauti, išklausyti ir suprasti vienas kitą. Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis nustojo rūpintis bendrais šeimos reikalais, kol gyveno kartu dažnai išvykdavo iš namų, o 2010 m. rudenį visai paliko šeimą ir daugiau negu metus laiko šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio.
Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).
Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK 3.60 str. 3 d.). Nė viena iš šių įstatyme nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, šioje byloje nėra įrodyta. Ieškovas daugiau negu vienerius metus negyvena su atsakove, tačiau kaip patvirtino pati atsakovė ir nurodė byloje esantys liudytojai, ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra, ja rūpinasi, šalių bendravimas nėra nutrūkęs, tolės nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas visiškai nesirūpina šeima.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Šalių paaiškinimais ir liudytojų J. K., M. B., D. G., J. S. parodymais nustatoma, kad iki 2010 m. šalių santykiai iš esmės buvo geri, jų tarpusavio konfliktai draugų ar artimųjų tarpe nebuvo pastebėti. Šalių santykiai pasikeitė 2010 m. pavasarį, kai jie pradėjo nesutarti, dingo abipusė pagarba, lojalumas vienas kito atžvilgiu. Ieškovui palikus šeimą ir išėjus iš namų, sutuoktiniai nustojo rūpintis bendrais šeimos reikalais ir vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė jam grasino, dėl ko jis kreipėsi į policijos pareigūnus (1 t. b.l. 28), nėra patvirtintos kitais įrodymais. Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartimi sutuoktiniams buvo nustatytas šešių mėnesių terminas susitaikyti (1 t. b.l. 117), tačiau šalys nesusitaikė ir byla buvo atnaujinta ieškovo prašymu.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, nerėmė moraliai. Sutuoktiniai nemato galimybių tęsti santuokinio gyvenimo ir reiškia vienas kitam emocinio pobūdžio kaltinimus, kurie neįrodomi objektyviais įrodymais ar dokumentais, todėl teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina (CK 3.27, 3.28 straipsniai, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys, 3.61 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo.
Šalims gyvenant santuokoje gimė dukra N. K. gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė (1 t. b.l. 14). Šioje byloje tarp šalių iš esmės neliko ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Šalys susitarė, kad vaiko, kuriam šiuo metu yra sukakę penkeri metai, gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina atsakove R. K.. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių nepilnametę dukrą auklėja, ją išlaiko ir prižiūri atsakovė R. K., į tai, kad mergaitės santykiai su motina yra glaudesni ir artimesni, negu su ieškovu, atsižvelgiant į šalių susitarimą, nepilnametės N. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatytina su jos motina R. K..
Atsakovė savo priešieškinyje reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters naudai materialinį išlaikymą po 400 Lt mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2010-10-27) iki vaiko pilnametystės. Ieškovas savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu sutiko teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio (kuris šiuo metu yra 800 Lt) išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t. b.l. 29, 65, 109-112) ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra dirbantys asmenys ir gauna su darbo santykiais susijusias pastovias pajamas, atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitiks vaiko interesus ir užtikrins būtinus jo poreikius, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į šalių sutikimą, iš ieškovo M. K. yra priteistinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai N. K. gim. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo sprendimo teisme priėmimo (2012-01-09) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), atsakovė prašo, kad išlaikymas būtų priteistas nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Atsakovė pripažino, kad ieškovas ir po ieškinio teismui padavimo rūpinosi nepilnamečiu vaiku ir teikė jam išlaikymą, mokėdamas po 250 Lt kas mėnesį, todėl iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo 2010 m. spalio 27 d. iki 2012 m. sausio 9 d. (skaičiuojant pritiesto išlaikymo ir teikto išlaikymo skirtumą po 150 Lt per mėnesį) – iš viso 2165 Lt.
Abi šalys sutiko, kad būtų nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri buvo pasiūlyta ieškovo pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projekto (1 t. b.l. 147) 13 punkte, išskyrus tai, kad atsakovė prašo nustatyti, jog ieškovas praleidžia su dukra laiką kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį ne iki sekmadienio 20 val., o iki sekmadienio 18 val. Teismas sutinka su atsakovės nurodytais motyvais, kad vaikas į namus turėtų grįžti iki sekmadienio 18 val., nes turėtų pakakti laiko mažamečiui vaikui pailsėti ir jį paruošti kitai dienai į darželį. Ieškovas su atsakovės pasiūlytu patikslinimu iš esmės sutinka. Todėl atsižvelgiant į šalių susitarimą ir išreikštą bendrą valią yra nustatytina tokia ieškovo M. K. bendravimo su vaiku tvarka:
1. ieškovas M. K. su dukra N. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ir praleidžia kartu laiką:
1.1. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val.;
1.2. nelyginiais kalendoriniais metais per šventes: Šv.Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas (šventės sekmadienio ir pirmadienio dienomis), N. K. gimtadienio dieną (balandžio 24 d.);
1.3. ieškovo M. K. gimtadienio proga ir N. K. artimų giminaičių (senelių, brolių ir seserų) gimtadienių progomis, o kitų M. K. artimų giminaičių švenčių progomis - esant abipusiam susitarimui su vaiko motina R. K. ir N. K.;
2. M. K. gali paimti dukrą N. K. į renginius, skirtus vaikams, apie tai pranešdamas vaiko motinai R. K. iš anksto;
3. kiekvienais metais M. K. su dukra N. K. praleidžia kartu atostogas ne mažiau kaip dvi savaites vasaros atostogų metu, apie konkretų laiką informuodamas vaiko motiną R. K. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.
Pažymėtina, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais šiuo atveju yra nustatytas atsižvelgiant į LR CK 3.135 straipsnio ir 3. 172 straipsnio nuostatas.
Atsakovės paaiškinimu bei liudytojos J. S. parodymais nustatoma, kad šalių nepilnametė dukra N. K. ne visada noriai bendrauja su tėvu, todėl atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo teises, numatytas LR Konstitucijos 21 ir 22 straipsniuose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 10, 23 ir 24 straipsniuose, bei Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 12 ir 13 straipsniuose, kuriuose yra garantuojama vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais bei teisė į asmeninį gyvenimą, šalims yra išaiškintina, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus ir negali būti panaudota prieš vaiko valią.
Dėl santuokoje įgyto turo padalijimo.
Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t. b.l. 13) yra nustatyta, kad sutuoktiniai K gyvendami santuokoje įgijo automobilį RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. laidos. (patikslinta vertė 7360 Lt) bei namų apyvokos daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): virtuvinius baldus - 400 Lt, prieškambario baldus - 200 Lt, minkštus baldus (2 foteliai ir skleidžiamas dvivietis fotelis) - 400 Lt, stalą – knygą -100 Lt, žurnalinį staliuką - 50 Lt, sekciją - 400 Lt, televizorių LCD „Samsung“ -1200 Lt, šaldytuvą „Hansa“ -150 Lt, šaldiklį „Liebherr“ - 150 Lt, skalbimo mašiną „Siemens Siwamat 9120“ - 150 Lt, dvigulę lovę - 1200 Lt (patikslinta vertė), komodą - 50 Lt, trijų dalių „Grafų baldai“ spintas (dvi dviejų stumdomų durų spintos (po 500 Lt), viena kampinė spinta (600 Lt)) - 1600 Lt, dulkių siurblį „Arnika“ -100 Lt, dujinę viryklę – 200 Lt (papildyta po priešieškinio reikalavimo). Namų apyvokos daiktų bendra vertė – 6350 Lt, o viso dalintino santuokoje įgyto turto vertė, nustatyta transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenimis (1 t. b.l. 51-63) bei šalių bendru sutarimu -13710 Lt.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.116 str.), ši prezumcija byloje nėra paneigta, dėl turto vertinimo ginčo tarp sutuoktinių nėra, todėl laikytina, kad po santuokos nutraukimo kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio bendro turto dalies vertė yra 6855 Lt. Iš esmės dėl nurodyto turto padalijimo ginčo tarp šalių nėra (išskyrus televizorių). Atsakovė R. K. nesutinka, kad į dalintino turto balansą būtų įtrauktas santuokoje įgytas televizorius LCD „Samsung“, kurį šalys įvertino 1200 Lt. Atsakovė nurodė, kad šis televizorius turi būti įtrauktas į daiktų, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, sąrašą. Atsakovės paaiškinimu, televizorius buvo įgytas iš sutaupytų lėšų, skirtų atsakovės nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui, todėl šis daiktas turi būti paliktas jos sūnui. Teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais įrodymais, be to dalintinų daiktų sąraše yra nurodytas tik vienas televizorius, todėl mažai tikėtina, kad vienintelis šeimos televizorius gali būti laikomas daiktu, skirtu vieno nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Šiuo atveju atsakovės argumentai yra laikytini nepagrįstais, todėl atmestini ir televizorius LCD „Samsung“ yra laikytinas bendru sutuoktinių turtu.
Atsakovė R. K. savo priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad į dalintino turto sąrašą turi būti įtraukta dušo kabina kurios vertė su nusidėvėjimu - 1000 Lt. Teismas konstatuoja, kad dušo kabina yra antraeilis daiktas, kuris priklauso pagrindiniam daiktui (butui), jis yra pagrindinio daikto elementas, negalintis būti savarankišku teisinių santykių objektu, nes antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.). Todėl dušo kabina negali būti savarankišku nuosavybės teisės objektu dalintinu šioje byloje ir ji negali būti įtraukta į dalintinų daiktų sąrašą.
Atsižvelgiant į šalių išreikštą valią, sutuoktinių susitarimą, santuokoje įgytas turtas yra padalintinas taip:
- ieškovui M. K. priteistina: virtuviniai baldai- 400 Lt, prieškambario baldai - 200 Lt, minkšti baldai (2 foteliai ir skleidžiamas dvivietis fotelis) - 400 Lt, stalas-knyga -100 Lt, žurnalinis staliukas - 50 Lt, sekcija - 400 Lt, viena dviejų stumdomų durų spinta – 500 Lt, komoda – 50 Lt, iš viso namų apyvokos daiktų už 2100 Lt;
- atsakovei R. K. priteistina: kampinė spinta - 600 Lt, dviejų stumdomų durų spinta - 500 Lt, lova - 1200 Lt, šaldytuvas „Hansa“ -150 Lt, šaldiklis „Liebherr“ - 150 Lt, skalbimo mašina „Siemens Siwamat 9120“ - 150 Lt, dulkių siurblys - 100 Lt, dujinė viryklė - 200 Lt, televizorius LCD „Samsung“ – 1200 Lt, iš viso namų apyvokos daiktų už 4250 Lt;
- šalių sutarimu santuokoje įgytas automobilis RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7360 Lt vertės, priteistinas atsakovei R. K..
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei R. K. tenka turtas, kurio bendra vertė 11610 Lt, siekiant nenukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, bei atsižvelgiant į LR CK 3.117 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 4755 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (11610 Lt – 6855 Lt = 4755 Lt).
Ieškinyje nurodyti kiti daiktai (jaunuolio baldų komplektas „Emi“ -350 Lt, dvigulė tachta -400 Lt, viengulė tachta -300 Lt, kompiuteris „VECTRON“- 200 Lt, monitorius „SIEMENS FUJICU 15“ -100 Lt, fotoaparatas „KODAK EASY V1003“ - 200 Lt, spausdintuvas „HP F4180“- 150 Lt), šalių sutarimu yra nedalintini, nes jie yra skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.120 str.). Šie daiktai perduotini R. K., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neišieškant kompensacijos.
Dėl turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos priteisimo.
Sutuoktinių įgytas turtas iki santuokos sudarymo yra pripažįstamas sutuoktinių asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1p.). Byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis (1 t. b.l. 10, 11) bei 2005-09-09 buto pirkimo sutartimi (1 t. b.l. 156) nustatyta, kad iki santuokos sudarymo (2005-09-23) ieškovas prikimo-pardavimo sutarties pagrindu 2005 m. rugsėjo 9 d. įsigijo butą (unikalus Nr. 4697-3001-2015:0060), esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės ieškovui į nekilnojamąjį daiktą perėjo nuo daikto perdavimo momento - 2005 m. rugsėjo 9 d. (1 t. b.l. 159; CK 6.393 str. 4 d.). Didžioji dalis buto įsigijimo kainos buvo padengta iš ieškovui trečiojo asmens „Swedbank“,AB suteiktos 10455,28 EUR dydžio būsto paskolos pagal 2005-09-21 kredito sutartį Nr.05-062321-FA (1 t. b.l. 17-27). Ši paskola nuo jos perdavimo ieškovui momento yra laikytina asmeninėmis ieškovo lėšomis.
Atsakovė R. K. prašo pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Atsakovė nurodė, kad jie su ieškovu kartu gyveno nuo 2004 m. kaip šeima, planavo kartu bendrą gyvenimą, abu ėmė vartojamąją paskolą, o atsakovei 2005 m. pastojus, jie nusprendė įsigyti bendrą gyvenamąjį būstą, abu rinkosi butą, o jį įsigijus, kartu remontavo ir apstatė iš bendrai gautos vartojimo paskolos lėšų. Šiame bute atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo padalinti ir negrąžintą kreditą „Swedbank“,AB pagal 2005-09-21 kredito sutartį Nr.05-062321-FA abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½ dalį.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. ; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Šiuo atveju byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovo asmeninis turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinio asmeninėmis lėšomis. Kreditorius „Swedbank“,AB M. K. ir R. K. (tuo metu Kašinskienei) 2005 m. rugpjūčio 31 d. pagal kredito sutartį Nr. 05-057333-VA buvo suteikęs 10000 Lt dydžio vartojamąją paskolą, kuri grąžinta 2008-02-08 (1 t. b.l.15). Ieškovas M. K. iš dalies paneigė atsakovės nurodytus argumentus, kad ši paskola buvo panaudota įsigyto buto pagerinimui (remontui), jo paaiškinimu – didžioji dalis šios paskolos buvo panaudota buto apstatymui, t.y. baldams kt. buities daiktams (kurie yra įtraukti į dalintinų daiktų sąrašą) įsigyti, o kita dalis lėšų - buto remontui (medžiagų įsigijimui). Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų įrodyta aplinkybė, kad visa vartojamoji paskola (10000 Lt) buvo panaudota buto, kurio vidutinė rinkos vertė (atsižvelgiant į banko suteikto kredito ir turto rinkos vertės santykį; 1 t. b.l. 19) buvo apie 38000 Lt, pagerinimui, jis negali būti laikomas esminiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bute buvo daromas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pertvarkymas, todėl laikytina, kad buto pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis jiems gyvenant santuokoje nebuvo esminis bei nesudaro pagrindo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškovo M. K. iki santuokos sudarymo įgytas butas (unikalus Nr. 4697-3001-2015:0060), esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas ieškovo asmenine nuosavybe.
Atsižvelgiant į tai netenkintinas ir atsakovės prašymas padalinti negrąžintą kredito dalį „Swedbank“,AB pagal 2005-09-21 kredito sutartį Nr.05-062321-FA abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis po ½ dalį. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.) ir kitos įstatyme nustatytos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju kreditorius „Swedbank“,AB, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį, nesutinka, kad ieškovo asmeninė prievolė, atsiradusi iki šalių santuokos įregistravimo, būtų modifikuota į bendrą dalinę sutuoktinių prievolę (1 t. b.l. 98). Teismas sutikdamas su trečiojo asmens (kreditoriaus) nurodytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju nepripažinus turto (kuris yra įkeistas kreditoriui „Swedbank“,AB) bendrąja jungtine nuosavybe, bei kreditoriui nesutikus keisti sutarties sąlygas įtraukiant papildomą sandorio šalį, nėra pagrindo pripažinti ieškovo asmeninę prievolę kreditoriui „Swedbank“,AB bendra daline sutuoktinių prievole. Priešieškinio reikalavimas šioje dalyje netenkintinas.
Kaip buvo minėta 2005 m. rugsėjo 21 d. kredito sutartimi Nr. 05-062321-FA (1 t. b.l. 17-27) ieškovui M. K. buvo suteiktas 10455,28 EUR kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui, o kaip prievolės užtikrinimo priemonė – įkeistas įsigytas butas. Kreditoriaus „Swedbank“,AB duomenimis (1 t. b.l. 16) 2010-09-20 negrąžintos paskolos likutis buvo 2726,44 EUR.
Ieškovas sutinka, kad atsakovės naudai būtų priteista iš ieškovo ½ dalis santuokos metu grąžintos paskolos pagal kredito sutartį Nr. 05-062321-FA (išeliminavus 15000 Lt, gautų kaip kompensacija už sveikatos sutrikdymą, kuriomis buvo padengta dalis kredito), nurodydamas, kad kreditas iš dalies buvo grąžinamas iš jo gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), kurios laikytinos bendromis pajamomis.
Kreditoriaus pateiktais duomenimis (1 t. b.l. 16) nustatoma, kad ieškovui buvo suteikta 10455,28 EUR dydžio paskola, 2008-03-12 buvo padarytas priešlaikinis paskolos grąžinimas 4335,26 EUR, o 2010-09-20 paskolos likutis buvo 2726,44 EUR, t.y. iki kreipimosi į teismą dienos buvo grąžinta 7728,84 EUR.
CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita) pripažįstama bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Ieškovo ir atsakovės paaiškinimais nustatoma, kad banko kredito grąžinimas buvo vykdomas iš ieškovo M. K. pajamų, gautų iš darbinės veiklos, t.y. ieškovo asmeninė prievolė buvo vykdoma iš sutuoktinių bendro turto. Lietuvos Kariuomenės 2010-10-04 pažyma Nr.PD-2519 (1 t. b.l. 80) nustatoma, kad ieškovui 2008 m. sausio mėn. buvo priskaičiuota kompensacija už sveikatos sutrikdymą 25958,40 Lt. Ši suma 2008-02-08 buvo pervesta į ieškovo sąskaitą banke (1 t. b.l. 82), o 2008-03-12 dalis šių lėšų – 15000 Lt, buvo įskaityta, kaip priešlaikinis paskolos grąžinimas, kuriuos bankas konvertavo pagal kursą 1:3,46 į 4335,26 EUR (1 t. b.l. 81). Atsižvelgiant į tai, kad lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, pripažįstamos asmenine to sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.), todėl laikytina, kad dalis paskolos - 15000 Lt (arba 4335,26 EUR), buvo grąžinta iš ieškovo asmeninio turto, o likusi dalis – 3393,58 EUR (11741,79 Lt; 7728,84 EUR - 4335,26 EUR = 3393,58 EUR), buvo grąžinta iš sutuoktinių bendro turto.
CK 3.110 str. 1 d. nustato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis, todėl ieškovo prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir atsakovei priteistina iš ieškovo kredito grąžinimui pagal sutartį Nr. 05-062321-FA panaudotų bendrų lėšų ½ dalis – 1696,79 EUR arba 5870,89 Lt (pagal banko taikytą valiutos kursą 1 EUR:3,46 Lt).
Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina 4755 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę bendro turto dalį, šiuo atveju tenkintinas yra ieškovo prašymas taikyti prievolės įskaitymą (CK 6.130 str., 6.131 str.) – įskaitant atsakovės prievolę sumokėti ieškovui 4755 Lt kompensaciją į ieškovo prievolę sumokėti atsakovei 5870,89 Lt kompensaciją už panaudotas bendras lėšas jo asmeninės prievolės įvykdymui ir iš ieškovo M. K. atsakovės R. K. naudai priteistina 1115,89 Lt kompensacija.
Dėl uzufrukto nustatymo.
Atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti jai uzufrukto teisę naudotis ½ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančia ieškovui, iki dukra taps pilnametė. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyventų jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol šalių dukrai sukaks 18 metų, tačiau nesutinka dėl uzufrukto nustatymo. Tretysis asmuo (kreditorius) „Swedbank“,AB su atsakovės prašymu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad uzufrukto nustatymas bankui įkeistam turtui suvaržytų banko daiktines teises ir šiuo atveju uzufrukto nustatymas eliminuoja banko teisę nukreipti išieškojimą į bankui įkeistą turtą prieš terminą ir parduoti šį turtą už teisingą kainą.
LR Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normose (4, 6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, LR CK yra nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas. pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Taigi CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), nurodyta teismo teisė, nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui.
Teismas iš dalies sutinka su atsakovo ir kreditoriaus nurodytais motyvais, kad uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, tam tikru nuosavybės teisės ribojimu. Todėl spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, ar vaiko interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais, ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovė R. K., su kuria lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, gyvena vienintelėje šeimos (iki santuokos nutraukimo) gyvenamojoje patalpoje - bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 66). Kito gyvenamojo būsto bei santaupų įsigyti naują gyvenamąjį būstą atsakovė neturi. Atsakovės vienintelės pajamos –UAB „Kaminta“ gaunamas darbo užmokestis (priskaitoma apie 1800 Lt per mėnesį neatskaičius privalomų įmokų), todėl mažai tikėtina, kad gaudama tokio dydžio pajamas, atsakovė turėtų galimybę įsigyti naują būstą ar gauti paskolą jo įsigijimui.
Ieškovas tinkamai nepaaiškino, kodėl jis nesutinka su uzufrukto jo asmeniniam turtui nustatymu, nors iš esmės jis sutinka, kad atsakovė kartu su nepilnamečiais vaikais liktų gyventi jo bute iki šalių nepilnametei dukrai sukaks 18 metų, nes suteikiama asmeniui teisė apibrėžtam terminui naudoti svetimą turtą, atitinka įstatyme (CK 4.141 str. 1 d.) apibrėžtą uzufrukto sąvoką ir jo turinį. Šiuo atveju pažymėtina, kad leidimas gyventi apibrėžtą laikotarpį gyvenamojoje patalpoje turi turėti savo teisinį pagrindą ir tokiu pagrindu šiuo atveju įstatymas numato būtent uzufrukto nustatymą. Priešingu atveju būtų pažeista Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, 13 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tėvo pareiga užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą.
Derinant prioritetinę nepilnamečio vaiko teisę į būstą ir banko teisę į išduotos paskolos užtikrinimą turtu, pažymėtina, kad nustatytas uzufruktas nevaržo banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nors dėl suvaržymo uzufruktu ir mažiau palankiomis sąlygomis. Be to kreditorius sudarydamas sandorius, kurie yra užtikrinami gyvenamųjų patalpų įkeitimu, turi įvertinti tą aplinkybę, kad bet kuri įkeista bankui gyvenamoji patalpa po sandorio sudarymo kitai sandorio šaliai sudarius santuoką ir šeimoje gimus vaikams, gali tapti šeimos turtu neatsižvelgiant į kreditoriaus interesus ir jo daiktines teises nekilnojamojo daikto atžvilgiu (CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). Šiuo atveju tam tikri suvaržymai, kurie buvo šalims gyvenant santuokoje (šeimos turto teisinis rėžimas) ir po santuokos nutraukimo nustačius uzufruktą iš esmės nesikeičia, todėl kreditoriaus prieštaravimai yra atmetami kaip nepagrįsti. Be to šiai dienai kredito likutis yra sąlyginai nedidelis, o byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas taptų nemokiu ir kreditorius reikėtų nukreipti išieškojimą į turtą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti prioritetinę nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsakovei R. K., su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra N. K., nustatomas uzufruktas – teisė naudotis atsakovui M. K. priklausančiu butu (unikalus Nr. 4697-3001-2015:0060), esančiu (duomenys neskelbtini), iki N. K. pilnametystės.
Šalys nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo sutuoktiniui ar turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str.).
Ieškovo ir atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė „K“ , ieškovei - „K“.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti dalinai, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos nepaskirstytos, taip pat ir valstybės išlaidos, turėtos už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atsakovei R. K., pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-10-22 sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-10-T-2895-3558 ir vėlesnius sprendimus..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Santuoką, įregistruotą 2005 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 219, tarp M. K. gim. (duomenys neskelbtini) Trakų r., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K) gim. (duomenys neskelbtini) Prienų r., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę “K“, moteriai – „K“.
Šalių nepilnametės dukters N. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai N. K. gim. (duomenys neskerlbtini), kas mėnesį mokant po 400 Lt (keturis šimtus litų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. sausio 9 d. iki N. K. pilnametystės, bei materialinio išlaikymo įsiskolinimą – 2165,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis litus) už laikotarpį nuo 2010-10-27 iki 2012-01-09, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise N. K. įstatyminiam atstovui – motinai R. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti ieškovo M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra N. K. gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. ieškovas M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) su dukra N. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ir praleidžia kartu laiką:
1.1. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val.;
1.2. nelyginiais kalendoriniais metais per šventes: Šv.Kalėdas (gruodžio 24-26 d.), Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), Šv. Velykas (šventės sekmadienio ir pirmadienio dienomis), N. K. gimtadienio dieną (balandžio 24 d.);
1.3. ieškovo M. K. gimtadienio proga ir N. K. artimų giminaičių (senelių, brolių ir seserų) gimtadienių progomis, o kitų M. K. artimų giminaičių švenčių progomis - esant abipusiam susitarimui su vaiko motina R. K.;
2. M. K. gali paimti dukrą N. K. į renginius, skirtus vaikams, apie tai pranešdamas vaiko motinai R. K. iš anksto;
3. kiekvienais metais M. K. su dukra N. K. praleidžia kartu atostogas ne mažiau kaip dvi savaites vasaros atostogų metu, apie konkretų laiką informuodamas vaiko motiną R. K. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios.
- ieškovui M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti: virtuvinius baldus - 400 Lt, prieškambario baldus - 200 Lt, minkštus baldus (2 foteliai ir skleidžiamas dvivietis fotelis) - 400 Lt, stalą-knygą -100 Lt, žurnalinį staliuką - 50 Lt, sekciją - 400 Lt, vieną dviejų stumdomų durų spintą – 500 Lt, komodą – 50 Lt, iš viso namų apyvokos daiktų už 2100 Lt;
- atsakovei R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti: kampinę spintą - 600 Lt, dviejų stumdomų durų spintą - 500 Lt, lovą - 1200 Lt, šaldytuvą „Hansa“ -150 Lt, šaldiklį „Liebherr“ - 150 Lt, skalbimo mašiną „Siemens Siwamat 9120“ - 150 Lt, dulkių siurblį - 100 Lt, dujinę viryklę - 200 Lt, televizorių LCD „Samsung“ – 1200 Lt, iš viso namų apyvokos daiktų už 4250 Lt;
- automobilį RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7360 Lt vertės, priteisti atsakovei R. K. a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. K. a.k.. (duomenys neskelbtini) naudai 4755,00 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt penkis litus) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį, o iš ieškovo M. K. a.k.. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovės R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5870,89 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt litų 89 centus) kompensaciją už panaudotas bendras lėšas jo asmeninės prievolės įvykdymui; taikyti įskaitymą ir iš ieškovo M. K. a.k.. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš viso priteisti 1115,89 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika litų 89 centus) kompensaciją.
Dviejų kambarių butą (unikalus Nr.4697-3001-2015:0060), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovo M. K. a.k.. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Perduoti atsakovei R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, daiktus, skirtus nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: jaunuolio baldų komplektą „Emi“ -350 Lt, dvigulę tachtą - 400 Lt, viengulę tachtą -300 Lt, kompiuterį „VECTRON“- 200 Lt, monitorių „SIEMENS FUJICU 15“ -100 Lt, fotoaparatą „KODAK EASY V1003“ - 200 Lt, spausdintuvą „HP F4180“- 150 Lt.
Nustatyti atsakovei R. K., su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra N. K., uzufruktą – teisę naudotis atsakovui M. K. priklausančiu butu (unikalus Nr. 4697-3001-2015:0060), esančiu(duomenys neskelbtini), iki N. K. pilnametystės.
Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkinti.
Šalių ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas palikti šioje byloje nepaskirstytas.
Sprendimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.