Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-07-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-2573-1027/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-09
Bylos Nr.
e2YT-2573-1027/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00550-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Pareiškėjas
S. S., J. Š.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Janina Umbrasienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2573-1027/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00550-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 9 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. S., pareiškėjų J. Š. ir S. S. atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Š. ir S. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai J. Š. ir S. S. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjų tėvo L. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė pareiškėjų motina L. S., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi palikimą valdyti. Nurodo, kad L. S. santuokos su L. S. metu buvo įgijusi 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po L. S. mirties Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. vasario 29 d. priėmė sprendimą Nr. 53-12732, kuriuo atkūrė jam nuosavybės teises į 1,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), šį sprendimą L. S. gavo 2011 m. sausio 29 d. Pareiškėjų tėvai gyveno atskirai nenutraukę santuokos. L. S. po L. S. mirties į notarų biurą nesikreipė, nes nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tik jos vardu, tačiau po L. S. mirties viena prižiūrėjo šį turtą, naudojo savo asmeniniams tikslams, mokėjo mokesčius, taigi priėmė L. S. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

2. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė atsiliepimus, pareiškimo neginčija, prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad pareiškėjų mama L. S. palikimo nesusitvarkė, nes prieš mirtį ilgai sirgo, tai patvirtina su pareiškimu pateikti duomenys apie jos specialiuosius poreikius. Vaikams apie savo asmeninį gyvenimą nešnekėjo, tėvas šeimą buvo palikęs labai seniai, pareiškėjai buvo įsitikinę, kad tėvai yra išsiskyrę. Prieš bylos nagrinėjimą yra skambinusi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri ją informavo, kad jau buvo ketinam ieškoti žemės sklypo įpėdinių, nes žemė yra neprižiūrima. Jei kas žemę būtų prižiūrėję, Tarnyba būtų žinojusi, pareiškimui ji neprieštarauja. Atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisė L. S. atstatyta jau po jo mirties, o notaras pateikė duomenis, kad po L. S. mirties į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nebuvo kreipęsis.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. S. paaiškino, kad tėvas juo paliko gal 1963 metais ir nuo to laiko nebendravo. Mama nieko jiems nepasakodavo. Prisimena bylą, kai jo sūnus S. S. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą L. S. palikimui priimti, jis pats buvo prieš tai. Žino, kad sūnaus prašymas buvo atmestas. Neturi teisinio išsilavinimo, todėl nelabai ir suprato, kas ten vyksta. Su giminaičiais iš tėvo pusės nebendrauja, nežino, kas ten yra, ar tėvo sesuo, ar kiti giminės. Po tėvo mirties niekas į juos nesikreipė su kokiais nors pareiškimais, reikalavimais dėl tėvo turėto žemės sklypo.

5. Suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nereiškė, procesiniuose dokumentuose išdėstė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Iš bylos medžiagos (2021 m. birželio 10 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1979, J. Š. ir S. S. gimimo liudijimų, L. S. ir L. S. santuokos liudijimo, jų mirties įrašo ir mirties liudijimo) nustatyta, kad pareiškėjai J. Š. ir S. S. yra L. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir L. S., mirusios (duomenys neskelbtini)., vaikai. L. S. ir L. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) L. S. mirties momentu santuoka nebuvo nutraukta, Gyventojų registro pažymos duomenys patvirtina, kad L. S. mirė santuokoje. Gyventojų registro duomenimis, palikėjas kitų vaikų nei pareiškėjai neturėjo.

7. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, L. S. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2-jų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyti 1996 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, bei 2-jų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. rugpjūčio 28 d. mainų sutartimi. Taigi turtas įgytas santuokos su L. S. metu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad turtas buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė. Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių, pareiškimo priedų nustatyta, kad ir po L. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties L. S. pirmais šešiais mėnesiais ir vėliau mokėjo mokesčius už šį turtą, taigi prižiūrėjo tiek savo, tiek L. S. dalį minėtame turte. Vertinant jos valią priimti L. S. palikimą vertintina, kad nors pareiškėjai, L. S. vaikai, manė, kad tėvai yra išsiskyrę ir tėvas sukūrė kitą šeimą, L. S. neabejotinai žinojo, kad nėra išsituokusi su L. S..

8. Po L. S. mirties Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 53-12732 atkūrė nuosavybės teises į 1,69 ha žemės plotą, (duomenys neskelbtini). Teismo išreikalautais duomenimis, Nekilnojamojo turto registre L. S. registruota nuosavybės teisė į šį žemės sklypą. Pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei pareiškėjų atstovės paaiškinimais, pareiškėjams tiksliai nežinoma, kas prižiūrėjo šią žemę, jie tik iš savo velionės motinos L. S. buvo girdėję, kad ją šienaudavo kaimynai ar tolimi giminaičiai.

9. Palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl vertintina, kad L. S., po L. S. mirties prižiūrėjusi ir jo dalį bendrame turte (duomenys neskelbtini), laikoma priėmusia visą L. S. palikimą.

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-49-825/2012 Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi buvo atmestas L. S. anūko S. S. pareiškimas dėl termino L. S. palikimui priimti atnaujinimo motyvuojant tuo, kad palikimą galimai priėmė ir valdė kiti asmenys, L. S. giminaičiai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų kreipęsi į teismą dėl L. S. palikimo priėmimo fakto nustatymo ar termino jo palikimui priimti atnaujinimo. Testamentų registre nėra registruota L. S. palikimo priėmimo fakto ar jo sudarytų testamentų. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po L. S. mirties. Nacionalinė žemės tarnyba teikdama atsiliepimą nenurodė esant kitų asmenų, reiškiančių reikalavimus į žemės sklypą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjai J. Š. ir S. S. yra tiek L. S., tiek L. S. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. L. S. nebuvo pateikusi pareiškimo dėl L. S. palikimo priėmimo, Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro 2021 m. gegužės 21 d. pažyma patvirtina, kad mirus L. S. nebuvo užvesta paveldėjimo bylų, dėl palikimo niekas nesikreipė. Po L. S. mirties pareiškimu notarui jos palikimą priėmė pareiškėjai - L. S. ir L. S. vaikai.

12. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. S. priėmė sutuoktinio L. S. palikimą po jo mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

13. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad L. S. po L. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, nustatytinas juridinę reikšmę pareiškėjų paveldėjimo teisei įforminti turintis faktas, kad L. S. priėmė L. S. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.13 5.51 straipsniai, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė