Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui I. F.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovės O. A. ieškinio reikalavimą dėl 5000 Lt priteisimo iš atsakovo I. F..

Byloje nustatyta, kad ieškovė O. A. ir atsakovas I. F. 2008-04-05 žodžiu susitarė, jog atsakovas pagamins ir pastatys ieškovės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tinklinę tvorą. Atsakovas, 2008-04-05 išmatavęs sklypo perimetrą, nustatė, kad bus reikalinga 130 m tinklinės tvoros. Atsakovas 2008-04-05 paėmė iš ieškovės 5000 Lt, kad pagamintų 130 m tinklinės tvoros (b. l. 4-5). Ieškovė atsisakė nuo sudarytos sutarties ir pareikalavo atsakovo grąžinti jai sumokėtus 5000 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji atsisakė atsakovo teikiamų paslaugų dėl to, jog išmatavusi sklypo perimetrą nustatė, kad sklypo perimetras yra 93 m, o ne 130 m, kaip nurodė atsakovas, todėl suabejojo atsakovo patikimumu, sutiko sumokėti atsakovui už nupirktas medžiagas pagal pirkimo čekius. Po to ieškovė atsisakė sumokėti už medžiagas, nes atsakovo turimos medžiagos, reikalingos tvoros gamybai, neatitiko susitarimo, t. y. metalinės atramos buvo 2,5 m, o ne 2 m, metalinių atramų buvo 45 vnt., o ne 31 vnt., be to, atsakovas neturėjo šių prekių įsigijimo dokumentų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis susitarė su ieškove, jog už 8000 Lt įsigis statybines medžiagas, pagamins ir sumontuos tvorą, statybinės medžiagos buvo įgytos ir tvora buvo pagaminta jau 2008-04-08, atvykus 2008-04-10 pas ieškovę tam, kad būtų sumontuota tvora, ieškovė pareiškė, kad atsisako gaminio. Atsakovas taip pat nurodė, kad tvoros pagaminimui metalinių vamzdžių, vielos įsigijimui išleido 1700 Lt, tvoros metalinių stulpelių paruošimas, dažymas, pjovimas vertintinas 5300 Lt, 5360,90 Lt jis sumokėjo už patalpų, kuriose buvo saugojamos statybinės medžiagos, nuomą (b. l. 12). Atsakovas byloje yra nurodęs, kad keletą metų dirba pagal verslo liudijimą, veiklos kodas pagal klasifikatorių: statybinių stalių ir dailidžių metalo dirbinių gamyba, įrankių, spynų ir vyrių gamyba, montavimas. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės ir sudarytas sandoris su ieškove tvirtina, kad atsakovas verčiasi ūkine-komercine veikla ir sandorį su ieškove sudarė kaip verslininkas, profesionalas. Nacionalinėje teisėje verslas suprantamas kaip juridinio ar fizinio asmens veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 4 d.). Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta CK 2.4 str. 2 d. nustatant, kad verslininkas – tai fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine–komercine veikla.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau byloje pateikti įrodymai tvirtina, kad šalys sudarė vartojimo rangos sutartį. CK 6.672 str. 1 d. nustatyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 str. nustatytos taisyklės (CK 6.672 str.). Toks vartojimo rangos sutarčių teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos, jei ji atitinka šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2009). Kadangi šioje byloje užsakovė (ieškovė) yra fizinis asmuo, ieškovės užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti ieškovės (jos šeimos) buitinius poreikius, o rangovas (atsakovas) yra verslininkas, todėl tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis dėl tinklinės tvoros pagaminimo ir pastatymo kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Dėl to šioje byloje taikytinos CK 6.672 – 6.678 str. nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangos santykius. Be to, vartojimo rangos santykiams taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 str. 3 d.). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Poreikis apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus lemia tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Rangovas, sudaręs vartojimo rangos sutartį, atlikdamas užsakovo (vartotojo) užsakytą darbą privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų vartotojo interesus. Įstatymų normos, susijusios su vartotojo teisėmis ir pareigomis, nustato vartotojo interesų prioritetą, nes turi būti veikiama vartotojo naudai. Prievolėms, atsirandančioms iš vartojimo sutarčių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo pateikti užsakovui visą informaciją apie siūlomus ir atliekamus darbus, kad vartotojas sudarytų sutartį dėl darbo, kuris pagal savo savybes atitiktų tai, ką vartotojas turėjo omenyje (CK 6.674 str.). Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Būtina informacija laikytini duomenys apie esmines darbų savybes, ypatumus, kainą, atsiskaitymų tvarką ir kt., teisinga informacija yra tokie realią tikrovę atitinkantys duomenys, kurie nurodomi pačioje sutartyje, kituose dokumentuose, ar žodine forma. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas, sudarydamas su ieškove vartojimo rangos sutartį ir ją vykdymas, nesilaikė aukščiau nurodytų normų. Kaip nustatyta aukščiau, šioje byloje rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jis teisingai išmatavo reikalingos tvoros ilgį, aptarė su ieškove metalinių atramų skaičių, jų aukštį, išaiškino, kaip tai bus gaminama tvora (kokia technologija), kokia bus konkreti medžiagų ir darbų kaina. Atsakovas šioje byloje turėjo pareigą įrodyti, kad jis suteikė būtiną ir teisingą informaciją ieškovei apie siūlomą darbą, jų rūšį, kainą. Kadangi atsakovas nepateikė tokių įrodymų, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog buvo reikalinga: 130 m tinklinės tvoros, 45 metalinės atramos, kurių aukštis 2,50 m. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu ji sutarė, jog atsakovas pastatys 1,6 m aukščio tvorą, atsakovo bendradarbis žingsniais išmatavęs sklypą pasakė, kad tvoros ilgis yra 130 m (b. l. 54). Atsakovas neginčija, jog sklypą išmatavo ir jo perimetrą, t. y. 130 m, nustatė jis. Ieškovė teigia, jog išmatavusi sklypą pati nustatė, kad jo perimetras yra 93 m, todėl kitą dieną ji paskambino atsakovui, kad jis kol kas nieko nedarytų (b. l. 63). Šias aplinkybes patvirtino liudytoja S. A., kuri taip pat patvirtino, kad sutartį su atsakovu nutarė nutraukti dėl to, kad atsakovo nurodytas tvoros ilgis neatitiko ieškovės išmatuotam ilgiui (b. l. 55). Atsakovas teigia, jog jis sklypą su V. S. (S.) išmatavo metru, nesiūlė statyti tvoros aukštesnės nei 1,6 m, sklypas buvo 130 m, buvo sutarta, kad bus 3 varteliai, aukštis – 1,5 m, bendra kaina – 8000 Lt. Ieškovė jam paskambino 2008-04-07, jis pasakė, kad kuoleliai jau pagaminti, ruošėsi pirkti tinklą tvorai. Kuoleliai buvo 2,5 m, metras į žemę, o 1,5 m išorėje. Kuoleliai buvo gruntuoti ruda spalva, 2008-04-08 tvora buvo paruošta. Nurodė, kad 1700 Lt išleido medžiagoms, darbas - 3200 Lt, medžiagas saugo patalpose, už kurias moka nuomą (b. l. 64-65). Atsakovo paaiškinimai nepagrįsti įrodymais, todėl teigti, kad atsakovas suteikė pakankamą ir tikslią informaciją, kuri buvo reikalinga ieškovei, kad jis teisingai atliko matavimus, todėl darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį (CK 6.674 str. 2 d.). Be to, vartotojas bet kada iki darbo rezultato paėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui (CK 6.673 str. 2 d.).

Ieškovė O. A., nurodė, kad ji nutraukusi su atsakovu sutartį sutiko paimti iš atsakovo nupirktas medžiagas, reikalingas tvorai pagaminti ir sumokėti už tai pagal atsakovo pateiktus mokėjimo dokumentus, tačiau atsakovas tokių dokumentų nepateikė. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jis 2008-04-07 jau buvo pagaminęs kuoliukus reikalingus ieškovės užsakymui, tačiau ieškovės užsakymui įvykdyti jis nepirko kuoliukų, nes buvo kitas užsakymas ir jis turėjo kuolelius, kuriuos buvo pirkęs kitam užsakymui (b. l. 64). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad jis su atsakovu I. F. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) matuoti ieškovės sklypo, jis išmatavo sklypą, pamatavę sklypą grįžo į Grigiškes, atsakovas I. F. paėmė avansą, tik grįžę pradėjo kuoliukus ruošti, paėmus juos iš kito užsakymo, o pirmadienį nupirko kuoliukus tam kitam užsakymui (b. l. 55). Atsakovas byloje apie kitus vykdomus užsakymus įrodymų nepateikė, iš ieškovės sumokėtų pinigų nepirko kuoliukų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad 1700 Lt atsakovas išleido mežiagoms pirkti, 3200 Lt už darbą. Be to, atsakovas byloje neįrodė, kad jo turimų kuoliukų aukštis ir kiekis atitiko sutarties sąlygas.

Atsakovas I. F. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik ieškovės pateiktus įrodymus, tačiau nieko nepasisakė dėl jo pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, esminių aplinkybių dėl galimos ieškovės nusikalstamos veikos, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir dėl jų pasisakė sprendime. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokius nuostolius patyrė atsakovas dėl to, kad ieškovė su juo nutraukė sudarytą žodinę sutartį, t. y. atsakovo pateikti statybinių medžiagų įgijimą patvirtinantys dokumentai (2008-04-09 PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad atsakovas iš UAB „Eurokopa“ pirko 23 vnt. stačiakampių vamzdžių, 300 m plieninės vielos, 2 vnt. lakštų, už prekes buvo sumokėta 1703,46 Lt) (b. l. 46, 47) yra vėlesnės datos nei buvo vykdytas ieškovės užsakymas, pats atsakovas pripažino, jog šitos medžiagos ieškovės užsakymui panaudoto nebuvo; patalpų nuomos sutartys (b. l. 39-45) bei patalpų nuomos mokėjimo kvitai (b. l. 14-25) patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovas nuomojo patalpą bei mokėjo nuomos mokesčius, bet paties atsakovo paaiškinimai apie tai, jog jis turi verslo liudijimą, jo veikla yra statybinių stalių ir dailidžių metalo gamyba, įrankių, spynų ir vyrių montavimas, suteikia teismui pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas nuomojo patalpas ir mokėjo nuomos mokesčius veiklai pagal verslo liudijimą vykdyti, o ne vien ieškovės užsakymui statybinių medžiagų paruošimo bei saugojimo darbams. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad patalpas išsinuomojo vien dėl to, kad laikytų su ieškovės užsakymu susijusius gaminius. Be to, atsakovas byloje nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. ieškovei iš atsakovo priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Ieškovė O. A. už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, t. y. atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas, advokatui M. Paukštei sumokėjo 1000 Lt (b. l. 48). Ieškovės prašymas priteisti 1000 Lt už advokato pagalbą tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Lt už advokato pagalbą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, į tai, kad pirmosios instancijos teisme dalyvavo tas pats advokatas, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. A. iš atsakovo I. F. 500 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo I. F. 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.