Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-04-10 · Civilinė byla Nr. e2-207-275/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
e2-207-275/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
Danske Bank A
Kategorijos
  • 3.5.20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris e2-207-275/2017
Teisminio proceso numeris 2-55-3-01732-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.3.; 3.2.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja D. K.,sekretoriaujant A. V.,dalyvaujant ieškovės I. R. atstovui pagal pavedimą advokatui K. Ž.,atsakovo antstolio V. M. atstovas adv. K. R. ir adv. padėjėjai D. L.,atsakovės Danske Bank A/S atstovui pagal pavedimą advokatui M. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir Danske Bank A/S dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama pripažinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovės nuosavybėn patalpas, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškiniu nurodoma, kad atsakovė Danske Bank A/S (toliau – ir atsakovė) ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2006 m. birželio 12 d. sudarė kredito sutartį. Šios sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Antstolis V. M. vykdo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutartį dėl 894 800,64 Eur skolos ir kitų sumų išieškojimo atsakovės naudai. Šia nutartimi, be kita ko, numatytas priverstinis ieškovei, kaip įkaito davėjai, priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas. Antstolis 2014 m. balandžio 28 d. patvarkymu nustatė, jog gyvenamųjų patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 251 969,42 Eur, gyvenamųjų patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 165 083,41 Eur. Antstolis 2014 m. gegužės 26 d. paskelbė pirmąsias ieškovei priklausančio turto varžytynes. Ieškovė 2014 m. birželio 26 d. pateikė antstoliui prašymą dėl varžytynių atšaukimo, turto pervertinimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Antstolis netenkino ieškovės prašymo ir pateikė 2014 m. liepos 4 d. patvarkymus dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir turto perdavimo hipotekos kreditoriui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus, iki bus išnagrinėtas ieškovės skundas dėl antstolio 2014 m. liepos 4 d. patvarkymo. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 31 d. gavo antstolio 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą dėl iš pirmųjų varžytynių neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui. Antstolis šiuo patvarkymu, pasibaigus 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, atnaujino vykdymo veiksmus. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 26 d. aktu perdavė atsakovei ginčo turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Ginčo turtas buvo perduotas už mažesnę kainą, negu antstolis turėjo nustatyti, vadovaudamasis proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis turto įkainojimo procedūrą (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Antstolis įkainojo turtą, netgi neapžiūrėjęs paties turto, tai yra neišsiaiškinęs faktinės turto būklės. Be to, antstolis, vertindamas turtą, vadovavosi tik valstybės įmonės Registrų centro nurodoma turto verte, kuri nustatyta, panaudojus masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodą, ir atsakovės nuomone dėl turto kainos. Tiek skolininkei, tiek ir ieškovei nebuvo pasiūlyta pateikti nuomones ar įrodymus dėl turto vertės. Patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 2009 m. birželio 18 d. sudarė 318 582,02 Eur, patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė – 205 630,21 Eur. Tai yra turto vertė 2009 metais buvo gerokai didesnė, negu nustatė antstolis. Nors visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto vertė, palyginus su 2009 metais, yra gerokai padidėjusi. Ieškovė ginčija antstolio 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą, kuriuo atnaujinta vykdomoji byla ir tęsiamas turto perdavimas hipotekos kreditoriui. Ieškovė įrodinėja, kad jos, kaip subsidiarios skolininkės, atžvilgiu atliekami vykdymo veiksmai yra neteisėti ir turi būti nutraukti, iki bus baigti priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės hipoteka įkeisto turto veiksmai. Klausimas yra iškeltas kasacine tvarka (bylos numeris 3K-3-392-313/2016). Jeigu bus patenkintas ieškovės reikalavimas, egzistuos pagrindas teigti, jog išieškojimas iš ieškovės turto vykdomas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atsakovė Danske Bank A/S prašo atmesti ieškinį. Atsikerta, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie antstolio atliktą turto įkainojimą, tačiau nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Ieškovės pateikti duomenys apie preliminarią turto vertę, buvusią 2009 m. birželio 18 d., nepagrindžia, jog tokia turto vertė buvo ir turto pardavimo varžytynėse dieną (2014 m. birželio 27 d.). Antstolis, nustatydamas turto vertę, pagrįstai rėmėsi atsakovės nuomone dėl turto įkainojimo ir valstybės įmonės Registrų centro duomenimis. Ieškovė nutyli, jog ji ir trečiasis asmuo apskundė antstolio 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (bylos numeris 2-29068-934/2014), kurią Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paliko nepakeistą (bylos numeris 2S-787-258/2015), atmetė skundą dėl antstolio veiksmų. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino skundo argumentą dėl tinkamo turto įkainojimo ir konstatavo, jog antstolis, įkainodamas turtą, nepažeidė Civilinio proceso kodekso reikalavimų. Teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės, kurios susijusios su antstolio atliktu turto įkainojimu, turi prejudicinę galią.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (bylos numeris 3K-3-392-313/2016) atmetė ieškovės kasacinį skundą. Todėl ieškovės argumentai dėl imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo (sprendimo 4 punktas) yra nepagrįsti.

Antstolis V. M. prašo nutraukti bylą arba atmesti ieškinį. Atsikerta, jog ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės skundžia antstolio veiksmus, susijusius su turto įkainojimu ir turto perdavimu atsakovei. Ieškovė jau buvo apskundusi šiuos antstolio veiksmus. Teismų procesiniais sprendimais, kurie yra įsiteisėję, buvo atmesti ieškovės skundai dėl antstolio veiksmų. Šiais procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Be to, ieškovė savo ieškiniui pagrįsti nenurodo naujų faktinių aplinkybių. Ieškinys yra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, kuriais buvo grindžiami skundai dėl antstolio veiksmų. Todėl egzistuoja pagrindas šiai civilinei bylai nutraukti.

Antstolis įkainojo turtą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis, kurios reglamentuoja turto įkainojimo procedūrą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis netinkamai nustatė turto vertę. Ieškovės pateikti 2009 m. birželio 22 d. preliminarūs turto rinkos vertės nustatymo aktai neturi juridinės galios. Antstolis, tiek skelbdamas pirmąsias varžytynes, tiek siūlydamas atsakovei perimti neparduotą turtą, tiek perduodamas turtą, neturėjo duomenų apie galimą kitokią, negu buvo nustatyta, turto rinkos kainą. Ieškovė nebuvo pateikusi antstoliui savo nuomonės dėl turto vertės. Be to, ieškovė nepareiškė ir prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Todėl antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertės.Ieškovės argumentus dėl Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatyto pagrindo turto perdavimo aktui negaliojančiu pripažinti buvimo (sprendimo 4 punktas) paneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

10 . Nustatyta, kad atsakovas- antstolis 2014 m. gegužės 26 d. paskelbė pirmąsias ieškovei priklausančio turto varžytynes. Ieškovė 2014 m. birželio 26 d. pateikė antstoliui prašymą dėl varžytynių atšaukimo, turto pervertinimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Antstolis netenkino ieškovės prašymo ir pateikė 2014 m. liepos 4 d. patvarkymus dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir turto perdavimo hipotekos kreditoriui, skolininkei apskundus antstolio veiksmus, jų teisėtumas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29068-934/2014 atsisakė tenkinti ieškovės I. R. ir skolininko UAB „Palangos nekilnojamas turtas“ skundus, konstatuodamas, kad įkaito davėjai priklausantis turtas buvo įkainotas tinkamai.

11. Ieškovė teismui buvo apskundusi 2014 m. liepos 4 d. antstolio patvarkymą atsisakyti tenkinti įkaito davėjos ( ieškovės šioje byloje ) 2014 m. birželio 27 d. prašymą atšaukti varžytynes, sustabdyti vykdomąją bylą ir pervertinti turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-34837-871/2014 buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 1 d. skundas dėl antstolio 2014 m. liepos 4 d. patvarkymo atsisakyti tenkinti įkaito davėjos 2014 m. birželio 27 d. prašymą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu „Dėl iš pirmųjų varžytynių neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui“ informavo skolininkę, įkaito davėją ir kreditorių, kad pasibaigus laikinajai apsaugos priemonei vykdymo veiksmai yra tęsiami, pasiūlė kreditoriui sumokėti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas ir informavo apie turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo terminus, šio akto pasirašymo pasekmes ir reikšmę (CPK 702 straipsnio 3 dalis). Ieškovė kasaciniu skundu skundė nutartis, kuriomis buvo atmesti jos prašymai antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016 kasacinio skundo argumentai pripažinti nepagrįstais, nutartys paliktos nepakeistos. Kadangi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino ieškovės skundo argumentus dėl tinkamo turto įkainojimo ir konstatavo, jog antstolis, įkainodamas turtą, nepažeidė Civilinio proceso kodekso reikalavimų, teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės, kurios susijusios su antstolio atliktu turto įkainojimu, turi prejudicinę galią, todėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu antstoliui ir atsakovui – išieškotojui „Danske Bank A/S“,

nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiomis teismų nutartimi, t.y. aplinkybių, kad antstolis ieškovės įkeisto turto varžytynes vykdė pagal įstatymų reikalavimus ir pagrįstai priėmė patvarkymą perduoti turtą hipotekos kreditoriui.

12. Antstolis įkainojo turtą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis, kurios reglamentuoja turto įkainojimo procedūrą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis netinkamai nustatė turto vertę. Ieškovės pateikti 2009 m. birželio 22 d. preliminarūs turto rinkos vertės nustatymo aktai negali būti pagrindu daryti išvadai, kad turtas buvo įkainotas netinkamai. Antstolis, tiek skelbdamas pirmąsias varžytynes, tiek siūlydamas atsakovei perimti neparduotą turtą, tiek perduodamas turtą, neturėjo duomenų apie galimą kitokią, negu buvo nustatyta, turto rinkos kainą. Ieškovė nurodė, jog ginčo turtas buvo perduotas už mažesnę kainą, negu antstolis turėjo nustatyti, vadovaudamasis proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis turto įkainojimo procedūrą (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau šioje teisės normoje yra nurodyta, jog kaina turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o ieškovė nenurodė, kokias šių straipsnių nuostatas pažeidė antstolis ir dėl to turtas buvo įkainotas netinkamai. Turto įkainojimą reglamentuojantis CPK 681 straipsnis numato, kad antstolis skiria ekspertizę tuo atveju, jie skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tai, kad antstolis įkainojo turtą, kaip teigia ieškovė, galimai netgi neapžiūrėjęs paties turto, tai yra neišsiaiškinęs faktinės turto būklės, nereiškia, kad dėl to jam turėjo kilti abejonių turto verte. Tai, kad antstolis , vertindamas turtą, vadovavosi valstybės įmonės Registrų centro nurodoma turto verte, kuri nustatyta panaudojus masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodą, reiškia, kad jis turėjo pakankamai pagrįstą kriterijų dėl turto rinkos vertės. Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo pasiūlyta pateikti nuomonės ar įrodymų dėl turto vertės, tačiau tokios pareigos antstoliui nenumato proceso kodekso normos, skolininkė, žinodama apie jos atžvilgiu priimtą ir vykdomą išieškojimą, turi pareigą pati imtis priemonių, kad turto vertė būti nustatyta kuo labiau atitinkančia turto rinkos vertei. Ieškovė nurodė, kad turto vertė 2009 metais buvo gerokai didesnė, negu nustatė antstolis, kad visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto vertė, palyginus su 2009 metais, yra gerokai padidėjusi, tačiau priimto sprendimo vykdymo operatyvumas reikalauja, kad vykdymo proceso normos būtų nustatytos ir aiškinamos taip, kad pirmiausia būtų užtikrinti išieškotojo interesai, todėl skolininko siekis, kad būtų vilkinamas vykdymo procesas, laiku nesinaudojama proceso jam suteiktomis teisėmis, negali būti toleruojamas. Tai, kad iki šiol ieškovės žinioje yra turtas, kurį nuspręsta perduoti išieškotojui, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė savo veiksmais trukdo įsiteisėjusių sprendimų vykdymui.

13. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio – 2671 Eur mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus ieškinį, ši suma priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą. Be to, ieškovė turi sumokėti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jos sudaro 8,60 Eur. Bendra priteistina suma – 2679,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. R. ( a/k (duomenys neskelbtini) 2679,60 Eur į valstybės biudžetą.

Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja D. K.