Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-272-114-2013

Teisėjas: Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00493-2012-0

2013 m. kovo 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Audriui Meilučiui, gynėjoms advokatėms Rasai Kalkauskienei ir Alvydai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. P. ir T. Š. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 245 str., 8 MGL (1040 Lt) bauda; T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 245 str., 6 MGL (780 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. 17 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, susitiko ir bendravo su V. Š. ir R. Š., t.y. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nes pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjo Arūno Bacevičiaus 2012 m. gegužės 3 d. nutartį T. Š. paskirtas teismo įpareigojimas 4 (keturiems) mėnesiams nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis ar kitokiomis priemonėmis su V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir su R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini).

T. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. 17 d. apie 13.10 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, susitiko ir bendravo su V. Š. ir R. Š., t.y. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, nes pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjos Jūratės Lukšienės 2012 m. gegužės 29 d. nutartį T. P. paskirtas teismo įpareigojimas 6 (šešiems) mėnesiams nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis ar kitokiomis priemonėmis su V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir su R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini).

Nuteistieji T. P. ir T. Š. apeliaciniais skundais prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistieji teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus jų patikimumo, pakankamumo aspektais, nepašalino prieštaravimų bei netinkamai surašė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas LR BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei susiklosčiusią teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas juos kaltu pagal LR BK 245 straipsnį, rėmėsi išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes prieš keletą metų tarp T. Š. ir kriminalinės policijos viršininko A. D. įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į tarpusavio grumtynes. Nuo to laiko nuolat vyksta konfliktai tarp jų ir keleto Jurbarko kriminalinės policijos pareigūnų, kurie, pasinaudodami tarnybine padėtimi visais būdais siekia jiems pakenkti. Skundžiamame nuosprendyje nenurodoma, nei kokie ir kam priklausantys automobiliai stovėjo kelių metrų atstumu, nei kokie asmenys stovėjo šalia jų. Nuteistieji nurodo, kad byloje esančiame policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše matosi tik šalia V. Š. priklausančio automobilio stovintys R. Š. ir V. Š., tačiau nei T. Š., nei T. P. įraše užfiksuota nėra. R. ir V. Š. teismui paaiškino, jog tuo metu buvo atvykę išpilti šiukšles į konteinerį. Jų parodymai paneigti nebuvo. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė duomenimis, kurie nėra patvirtinti jokiais neginčijamais įrodymais. Byloje esantis įvykio metu darytas vaizdo įrašas tik patvirtina, jog jie nebendravome su V. ir R. Š., nes priešingu atveju neabejotinai būtų buvę užfiksuoti vaizdo įraše. Teismo išvados pagrįstos tik prielaidomis ir bylos baigtimi suinteresuotų policijos pareigūnų parodymais, nesant kitų įrodymų. Visas abejones ir nepašalintus prieštaravimus teismas vertino jų nenaudai, nors turėjo elgtis priešingai, be to, neištyrė ir nevertino visų jų nekaltumą patvirtinančių įrodymų, todėl pažeidė nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, gynėjos prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų T. Š. ir T. P. apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. LR BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje vertino visetą byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvada, kad T. Š. ir T. P. padarė LR BK 245 str. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrįsta.

Nors T. P. ir T. Š. neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kaltę patvirtina nuoseklūs liudytojų policijos pareigūnų R. D., K. K. parodymai, filmuota medžiaga. Liudytojų R. D. ir K. K. parodymai neprieštarauja vieni kitiems, juos patvirtina tarnybinis pranešimas, filmuota medžiaga. Tad apeliantų teiginiai, kad policijos pareigūnai juos apkalba, yra nepagrįsti. Kelia abejonių ne liudytojų R. D. ir K. K. parodymai, o apeliantų teiginiai, kad automobiliams BMW, kuriuo važinėja T. Š., ir VW Passat, kuriuo važinėja V. Š., stovint per keletą metrų, iš jų išlipę asmenys vienas kito nematė ir nebendravo. Be to, tokiu atveju, jei jie nebendravo, nesuprantama, kodėl pamačius atvažiuojančius policijos pareigūnus, staiga T. Š. išvažiavo automobiliu BMW, Š. – automobiliu VW Passat, o T. P. bėgo į mišką. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų K. K. ir R. D. parodymais, kad T. P. ir T. Š. bendravo su asmenimis, su kuriais jie buvo įpareigoti nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis ar kitokiomis priemonėmis. Visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad T. P. ir T. Š. padarė BK 245 str. numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų T. Š. ir T. P. apeliacinius skundus atmesti.