Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-353-163/2016, pagal pareiškėjo M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „MKR“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. R. teismo prašė: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti priverstinį nekilnojamojo turto, t. y. ½ dalies nebaigto statyti gyvenamojo namo su garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo procesą, įrašant viešame registre draudimą perleisti šį turtą; 2) uždrausti O. K. bankroto administratoriui M. M. imtis bet kokių veiksmų ar vykdyti kitas prievoles, kiek tai būtų susiję su daiktu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priverstiniu realizavimu iki UAB „MKR“ bankroto administratorės UAB „Turto valdymas“ turtinių pretenzijų O. K. pareiškimo, siekiant patenkinti pareikštus finansinius reikalavimus UAB „MKR“ bankroto byloje.M. R. nurodė, kad 2008 m. UAB „MKR“ ir O. K. sudarė namo konstrukcijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal ją nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą O. K. turėjo pereiti tik tada, kai ji visiškai atsiskaitys su pardavėju. O. K. įmonei yra sumokėjusi tik avansą. Nepaisant to, kad nuosavybės teise nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), O. K. nepriklauso nuosavybės teise, jai iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas M. M. šį turtą pardavinėja iš varžytynių, kaip O. K. nuosavybės teise priklausantį turtą.Atsiliepime prašymą UAB „MKR“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo T. U. prašė pareiškėjo prašymą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad O. K. su UAB „MKR“ 2008-03-04 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-08-05 pirkimo-pardavimo aktu jai perduota medinio namo konstrukcija. O. K. pagal 2008-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį yra sumokėjusi ne visą pinigų sumą, t. y. 2 896,2 Eur; likusi 24 443,93 Eur dydžio suma (finansinis reikalavimas) patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi O. K. bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad Nekilnojamojo turto registre parduodamo turto savininkė yra O. K., o O. K. bankroto byloje yra patvirtintas BUAB „MKR“ 24 443,93 Eur dydžio finansinis reikalavimas, t. y. tokio dydžio, kokio O. K. pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra skolinga UAB „MKR“, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo M. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde M. R. teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį. Nurodo, kad VĮ Registrų centras, priimdamas iš fizinių ir juridinių asmenų dokumentus, neatlieka teisinio tyrimo. Statybos inspekcijos tarnybos 2008-04-23 pažyma Nr. NS-193(12.4) negali būti laikoma nuosavybės teisę įrodančiu dokumentu, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys yra pakankamas pagrindas O. K. laikyti nekilnojamojo turto savininke. Tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas būtų priverstinai parduotas, sąžiningas turto įgijėjas juo negalėtų laisvai disponuoti, nes UAB „MKR“ bankroto administratorė būtų priversta kreiptis į teismą su prašymu taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtus pinigus pirkėjui. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „MKR“ bankroto administratorės įgaliotas asmuo T. U. teismo prašo atskirojo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:VĮ Registrų centras juridinius faktus registruoja pateikiamų dokumentų, įrodančių fakto pagrįstumą, pagrindu. Preziumuotina, kad duomenys, esantys VĮ Registrų centre yra teisingi, tol, kol neįrodyta priešingai. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto nuosavybės faktas ginčijamas tik dabar, nors pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dar 2008 m. kovo 4 d.Net ir pripažinus, kad O. K. nuosavybės teise nepriklauso medinio namo konstrukcija, jos atsiėmimas ir išvežimas reikalautų daug piniginių lėšų, kurių BUAB „MKR“ neturi. Be to, konstrukcija yra neatsiejama nuo iš varžytynių pardavinėjamo statinio dalimi, o pagal CK 4.14 str. 1 d. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip.Ginčo objektu esančios medinės konstrukcijos nukėlimas padarytų žalą O. K. nuosavybės teise priklausančiam ir bankroto administratoriaus pardavinėjamam turtui. Be to, per 8 metus medinė konstrukcija nusidėvėjo, jos rinkos vertė sumažėjo. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad konstrukcijos išvežimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams, o finansinio reikalavimo pateikimas O. K. bankroto byloje yra laikytinas teisėtu, pagrįstu ir tinkamu bendrovės pažeistų teisių ir interesų gynybos būdu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo M. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, įvertinęs tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą parduodamo turto savininkė yra O. K., o 24 443,93 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kuris yra lygus O. K. skolai BUAB „MKR“ pagal 2008 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtintas O. K. bankroto byloje.Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str. 3 d.), nustatė šias aplinkybes:UAB „MKR“ ir O. K. 2008 m. kovo 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 01, pagal kurią bendrovė įsipareigojo parduoti pirkėjai O. K. medinio namo konstrukciją, o pirkėja įsipareigojo už ją sumokėti. 2008 m. rugpjūčio 5 d. prekių perdavimo-priėmimo aktu, O. K. buvo perduota medinio namo konstrukcija. O. K. pagal sutartį yra sumokėjusi įmonei tik 2 896,2 Eur ir yra skolinga BUAB „MKR“ 24 443,93 Eur.Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „MKR“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“.Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, 2015 m. kovo 13 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas.Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatytas 12 mėnesių terminas likvidavimo procedūroms atlikti.Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi BUAB „MKR“ supaprastintas bankroto procesas nutrauktas, pereita į bendrąjį bankroto procesą, tenkinus bankroto administratorės prašymą, kuriame nurodyta, kad buvęs UAB „MKR“ vadovas M. R. bankroto administratorei tik 2016 m. kovo 8 d. perdavė visus jo žinioje buvusius dokumentus, iš kurių paaiškėjo, jog įmonė turėjo du skolininkus – bankrutavusią ir išregistruotą Volland bau GMBH bei bankrutuojančią O. K., kurios bankroto byloje patvirtintas BUAB „MKR“ 24 443,93 Eur dydžio finansinis reikalavimas.Iš teismų informacinės sistemos Liteko taip pat matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi O. K. ir J. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. M. (2015-02-12 J. K. atžvilgiu bankroto byla nutraukta jam mirus).Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtintas O. K. 2015-06-16 kreditorių susirinkime patvirtintas mokumo atkūrimo planas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, taip pat atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo sutikti su apelianto reikalavimu panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta taikyti M. R. prašomas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su nekilnojamuoju turtu (½ dalies nebaigto statyti gyvenamojo namo su garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – nekilnojamasis turtas).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo, teikto pirmosios instancijos teismui, taip pat atskirojo skundo matyti, kad jis siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turtui UAB „MKR“ bankroto byloje, kurioje nėra sprendžiamas joks materialinis reikalavimas dėl šio nekilnojamojo turto. Pats apeliantas nurodo, kad turtas, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pardavinėjamas iš varžytynių O. K. bankroto administratoriaus M. M. (bankroto byla Nr. 2FB-763-965/2015), todėl darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjantis UAB „MKR“ bankroto bylą, negali spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių nekilnojamajam turtui, dėl kurio šioje byloje nevyksta joks ginčas (nepareikštas joks materialinis reikalavimas). Nors apeliantas nurodo aplinkybes, susijusias su ginčo turto įsigijimu, nuosavybės teise, O. K. skola UAB „MKR“, tačiau, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokiais argumentais ir (ar) įrodymais negrindžia savo suinteresuotumo, taip pat nereiškia jokio materialinio reikalavimo, kurį užtikrinti norima prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Be to, pažymėtina, kad pagal ĮBĮ, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, o visas funkcijas, susijusias su bankroto procesu pagal ĮBĮ perima teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p., 7 d. 2 p., 11 str. 1d.), t. y. jis ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis lėšomis disponuoja; užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, ve vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus ir kt. (ĮBĮ 11 str. 5 d.).Nagrinėjamu atveju iš BUAB „MKR“ bankroto administratorės procesinių dokumentų ir juose dėstomų aplinkybių, pridėtų įrodymų, nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas visus turimus dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad UAB „MKR“ turi du debitorius, tarp jų ir O. K., bankroto administratorei pateikė tik 2016-01-08, o atsižvelgiant į tai, kad jai dar Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla, UAB „MKR“ bankroto administratorė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl finansinio reikalavimo, lygaus O. K. skolai pagal pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad finansinis reikalavimas O. K. bankroto byloje patvirtintas, bankroto administratorė teigia pasirinkusi tinkamą kreditorių ir įmonės interesų gynybos būdą (nesiekia kitaip ginti teisių), taip pat nenustačius, kad BUAB „MKR“ bankroto administratorė netinkamai vykdytų jai ĮBĮ nustatytas pareigas, o apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu nereiškia jokio materialinio reikalavimo ir nenurodo, kad jį reikš (taip pat žr. į. šios nutarties 13 p.), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka savo tikslų ir paskirties (CPK 144 str.).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre registruojant objektus, neatliekamas teisinis tyrimas, o Statybos inspekcijos pažyma nėra nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindas. Šiais argumentais kvestionuoja O. K. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nustatyta šioje byloje, duomenų apie tai, kad būtų ginčijama O. K. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Priešingai, UAB „MKR“ bankroto administratorė pasirinko kitą teisių gynybos būdą – pareiškė finansinį reikalavimą O. K. bankroto byloje, kuris teismo nutartimi patvirtintas, o toks pasirinkimas motyvuojamas aplinkybėmis, susijusiomis tiek su turto nuvertėjimu, tiek su finansinių galimybių atskirti nekilnojamąjį turtą (medines konstrukcijas) nebuvimu (taip pat žr. į. šios nutarties 6.2 p.-6.3 p., 14-15 p.). Dėl nurodytų motyvų, atskirojo skundo argumentai, susiję su duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, turto savininku, nesudaro pagrindo kitaip vertinti klausimo, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumu, paskirtimi, esme (CPK 144 str.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai nagrinėjamu atveju atsisakė jas taikyti, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodomus argumentus (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.