Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 11 d. 20.54 val. iki 2019 m. spalio 12 d. 13.27 val., tai yra viena diena.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartimi V. K. paskirta subendrinta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. K. paskirta galutinė bausmė – vieni metai du mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia laikytina V. K. sulaikymo pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-1169-1079/2019 diena, t. y. 2019 m. gruodžio 1 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas subendrintą galutinę vienų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę V. K., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (ne vien tik jo ankstesniu teistumus), atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigta) bei kaltininko asmenybę: ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 77–83), aštuonis kartus teistas (b. l. 53–66, 67–71, 72–74), iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nedirbo (b. l. 84, 149–150). Teisėjų kolegija pažymi, kad praeityje V. K. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas, net du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio 29 d.), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto, tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Pastebėtina ir tai, kad naują nusikalstamą veiką V. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nepraėjus net šešioms savaitės po tai, kai Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nusprendė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (b. l. 131–135). Visa tai rodo, kad nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: kaltininkas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas V. K. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (b. l. 107–109, 112–113). Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios, gailėjosi padaręs nusikaltimą.

8. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistojo asmeniu, jo šeimine padėtimi (turi mažametį vaiką, gerai sutaria su jo mama) nesudaro pagrindo vertinti, kad nuteistajam paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta ir neteisinga. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis nori dirbti, rūpintis šeima, nenori savo jaunystės praleisti pataisos namuose, pastebėtina, kad visa tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Teiginiai, kad nuteistasis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes jis nepateisino anksčiau teismų parodyto pasitikėjimo (jam du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmė vykdymo atidėjimas, šį nusikaltimą padarė praėjus vos šešioms savaitėms po to, kai Šiaulių apygardos teismas byloje Nr. 1S-122-282/2019 pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas) ir vėl nusikalto, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą.

9. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą vienų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.