Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovui J. B. dėl garbės ir orumo gynimo ir pagal J. B. patikslintą priešieškinį, pareikštą R. D., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas R. D. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 55-60) teismo prašo:

1) Pripažinti J. B. teiginius (duomenys neskelbtini)VPK (duomenys neskelbtini) Policijos Komisariate apie jį, o būtent— kad jis 2020 m. liepos 3 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant bei girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, demonstruodamas rankoje laikomą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, grasino nužudyti J. B., tardamas žodžius „paklosiu tave ir pakasiu“ neatitinkančius tikrovės ir žeminančius mano garbę ir orumą.

2) Priteisti ieškovui iš J. B. 5000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

3) Priteisti ieškovui iš J. B. 1800 Eur turtinės žalos atlyginimo.

4) Priteisti ieškovui iš J. B. bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje.

Atsakovas teismo posėdžių metu palaikė patikslintame priešieškinyje bei kituose savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, prašė teismo jį tenkinti visa apimtimi, papildomai paaiškino, jog ieškovas įsiuto, kad jis parašė skundus dėl užtverto kelio prie (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 3 d. jam atvykus kartu su P., Z., P. prie (duomenys neskelbtini), ieškovas pasakė jam: „baik rašinėti“, „kodėl rašai“, „paklosiu“, „atsirasi krūme“ ir parodė pirštu. R. D. pasakė: „neuždrausi arti žemės ir netrukdysi ramybės“, „ko čia važinėji“, „aš tave paklosiu“. Dar daugiau buvo pasakyta. Jis važiavo iš fermos nuo kalno automobiliu link (duomenys neskelbtini) su tais žmonėmis parodyti situaciją, R. D. pamatęs jį išlindo, jam išlipus puolė su ginklu, bet pamatęs grupelę žmonių įsikišo atgal ginklą ir pabėgo. Nuo J. B. automobilio jis buvo 10-15 metrų, pripuolęs atsidūrė 2-2,5 metrų atstumu. Yra įsitikinęs, kad R. D. laikė pistoletą, nes pats žino ginklus, turi karininko laipsnį. Jis pats įvykio dieną vairavo automobilį. Žmonės pasakė jam, kad reikia suktis ir važiuoti. Policijos nekvietė, nes R. D. pabėgo. Patyrė žalą, nes patyrė stresą, gėrė vaistus, širdis jam ėmė stipriau plakti, sutriko kraujotaka dėl streso, nustojo valdyti ranką, vidaus ligų gydytoja jam išrašė raminančius vaistus, lankėsi pas neurologę, nes sukosi galva, į psichiatrą ir psichologą nesikreipė. Dėl patirto streso pablogėjo jo virškinimo sistema, atsirado baimė, jis pasidarė nervingesnis, jautresnis. Lėtinių ligų neturi. Apie įvykį rašė spaudoje, jis pavaizduotas kaip auka. R. D. jo fermoje yra anksčiau dirbęs ūkvedžiu, atleido jį. Ir šiandien ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie R. D. pasakytus žodžius, gal tyrėja ne viską užrašė. Jis nebūtų kreipęsis į teismą dėl žalos, jei R. D. nebūtų pateikęs ieškinio. Mano, kad turėjo reikšmės, jog tyrėjas J. yra R. D. dukros vyras. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad R. D. įvykio metu pasakė jam, kad „nupils, kai bus vienas“. R. D. buvo įpareigotas atsėti suartą žemę prie (duomenys neskelbtini). Tai, ką jis nurodė ministrei, nebuvo paskleista aplinkiniams. Elgėsi pilietiškai pranešęs apie įvykį. Spaudoje buvo aprašyta abiejų pusių pasakojimai, ieškovas sutiko, kad būtų atvaizduotas, davė interviu. Mano, kad R. D. keršija dėl jo atleidimo. Ieškovo sveikatos sutrikimai yra ilgamečiai. O jis patyrė stresą, depresiją. Jo pranešimas nelaikytinas melagingu pranešimu.

Liudytoja D. D. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovo dukra. 2020 m. liepos 3 d., apie 8 val., jai paskambino mama D. D. ir pasakė, kad yra išvažinėti jų pasėliai. Ji išvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. (duomenys neskelbtini) kaime prasilenkė su J. B.. Atvykus tėvų nebuvo, jie atvyko vėliau. Ji su mama liko, o jos tėvas R. D. išvyko su atvykusiais policijos pareigūnais. Grįžęs iki pietų tėtis pasakė, kad parašė pareiškimą policijai. Apie 12 val. tėtis išvyko rulonų daryti, tuo metu S. grėbė šieną. Ji vykdama pro šalį girdyti gyvulių matė juos dirbančius. 1,5 valandos ji girdė gyvulius, vykstant atgal taip pat matė juos dirbančius. Tėtis grįžo apie 17 val. Nuo 8 ryto iki 12 val. tėtį taip pat ji matė. Tėtis sakė, kad žirnių lauką J. B. bus išvažinėjęs, nes ne vieną kartą jau buvo visokių atvejų su juo. Mano, kad jis taip elgiasi iš pavydo, kad tėtis gerai gyvena, sutaria su žmonėmis. (duomenys neskelbtini) jų laukas ribojasi su J. B. lauku. Anksčiau sijas buvo J. B. pavogęs iš jos tėvo, buvo tyrimas atliekamas, bet jis buvo nutrauktas, nes jis pateikė sąskaitas. 2020 m. rugpjūčio 12 d. jai girdant gyvulius atvažiavo J. B. su automobiliu prie jų pievos, susinepatogino pamatęs ją, ji paklausė, kodėl čia važiuoja prie jų gyvulių, jis atsakė, kad atvažiavo čia tvarką prižiūrėti, dar sakė, kad sutvarkys tėtį ir pasityčiojo iš mirusio senelio. Tėtis turi ginklų, kiekio nežino, žino, kad juos laiko seife. Jų dirbamas laukas yra prie upės, tačiau tarp jų yra kelias ir jų laukas baigiasi keli metrai iki kelio. Prie upės privažiuoti galima. Tėtį tikrino tarnybos dėl pasėlių, tačiau visi viskas buvo teisinga.

Liudytoja D. D. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovo žmona. 2020 m. liepos 3 d., po 7 val., apie 7:30 val., su sugyventiniu R. D. nuvyko prie (duomenys neskelbtini) esančių gyvulių (tikriausiai tai (duomenys neskelbtini)) ir pamatė, kad jų pasėtas mišinys išvažinėtas, matėsi vėžės, nematė, kas tai padarė. 11:30 val. nevyko žiūrėti laukų, tai buvo ryte. Įtarė, kad tai J. B. padaryta, kadangi jis vis rašė visur skundus apie juos. R. D. nufotografavo, paskambino Nr. 112. Tada nuėjo prie kiek toliau besiganančių gyvulių (maždaug už pusės kilometro), rado nutrauktą dratą, aptvaras buvo atidarytas, kad gyvuliai išeitų. Tada ji paskambino dukrai, kuri pasakė, kad atvažiuos. Kai jie grįžo į namus, dukra jau buvo atvykusi, bekalbant atvyko ir policijos pareigūnai. R. D. su pareigūnais nuvyko į laukus, o ji su dukra liko namie. Grįžęs R. D. telefonu kalbėjo su pareigūnais per garsiakalbį, ji girdėjo pokalbį, kad jeigu neįvertins žalos dydžio, tyrimas nebus tęsiamas, ji įsikišo į pokalbį. Apie 12 val. R. D. traktoriumi išvažiavo presuoti šieno, o S. B. grėbė šieną, ji važiuodama į (duomenys neskelbtini) kaime esančius savo laukus šerti kitų gyvulių apie 12:30 val. matė juos dirbančius. 11:30 val. ji nevyko žiūrėti laukų, tai buvo ryte. Dukra D. važiavo prie (duomenys neskelbtini) pas gyvulius. R. D. po darbų grįžo apie 17 val. Prieš 6 metus buvo pavogti jų blokai, kurie buvo sudėti valstybinėj žemėj greta J. B. fermos. Jie patys juos atrado, sekė pagal vėžes. Tyrimas buvo nutrauktas, kai J. B. pateikė kvitą, kad jo dukra pirko juos iš kito asmens. Tačiau tie blokai buvo jų, jie pirko iš fermą griovusio asmens, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo duomenų, kad kvitas įtrauktas į apskaitą. 2020 m. J. B. juos skundė seniūnui dėl mėšlo, pievos ir kt., tačiau kiek tikrino jokių pažeidimų nebuvo rasta. Pievos buvo apsėtos kaip priklauso, į mišinį pieva pasėjama. Šiais metais jų šeima buvo apdovanota kaip krašto puoselėtoja. Dėl J. B. veiksmų žala buvo padaryta R. D. sveikatai, nes 4 kartus buvo sutrikęs jo širdies ritmas, problemos su stuburu kilo. Žala padaryta visai šeimai. R. D. prieš 20 m. dirbo pas J. B., išėjo, įkūrė savo ūkį. R. D. turi ne vieną ginklą, juos laiko seife. Keliu prie (duomenys neskelbtini) gali vykti norintys asmenys, jie nėra užtvėrę kelio.

Liudytojas G. P. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. liepos 3 d. R. D. prašė surinkti jo šieną (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi galėjo būti lietaus. R. D. atvažiavo gal apie 11 val., jis pamatęs ir paskambino jam paprašyti, kadangi šalia turi sodybą. Apie 12 val. A. D. presavo šieną, o jis buvo namuose. Po to policija atvažiavo. Jis nebuvo išvažinėtame lauke ir nieko apie tai nežino. Tais pačiais metais atvyko J. B. ir jam pasakė, kad sutvarkė R. D., daugiau jis nemedžios, sutvarkys ir žentą.

Liudytojas V. B. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jam žinoma, kad R. D. su J. B. konfliktuoja nuo seno. 2020 m. liepos 3 d. J. B. pervažiavo per R. D. pasėlius, bet pats to nematė. R. D. matė tą dieną po pietų (duomenys neskelbtini) kaime, kuris presavo šieną. Pažino jį ir jo traktorių. Atsimeną tą dieną, nes kažkoks konfliktas buvo su R. D. ir policija. R. D. neagresyvus, niekada nematė jo su ginklu.

Liudytojas S. B. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. liepos 3 d. važiavo 11 val. dirbti į lauką (duomenys neskelbtini) kaime, apie 12 val. atvyko R. D., kuris presavo šieną, o jis grėbė. Dirbo iki 17:30 val., kartu išvyko.

Liudytojas L. S. 2022 m. rugpjūčio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog medžioja kartu su R. D. medžiotojų būrelyje „(duomenys neskelbtini)“. Žino, kad iš jo buvo atimtas leidimas ginklui, labai nustebo, nes žino R. D. kaip sąžiningą, padorų žmogų, kuris yra valdybos narys, nerinko kito nario, laukė kol išsispręs situacija. Jis sakė, kad yra apšmeižtas, juo patikėjo. Kiti nariai žinojo apie situaciją, R. D. labai dėl situacijos pergyveno. R. D. yra padorus, ramus žmogus. Jų būrelyje buvo antras kartas, kai atimtas ginklas nariui. Paties įvykio jis nežino, tačiau buvo skaitęs laikraštyje, kad R. D. buvo apkaltintas.

Liudytoja O. S. 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog

apie 2020 m. liepos 3 d. įvykį sužinojo, nes visas kaimas šnekėjo, perskaitė po to apie tai straipsnį. R. D. yra neadekvatus žmogus, jis kartą apspardė E., jo su ginklu nėra mačiusi. A. pasakojo, kad padegti grasino, nes galvojo, kad jie karvės jo pavogė. A. yra asocialus asmuo, bet pasitikėjo juo, nes pas jį dirba. Prieš kelis metus R. D. gąsdino su pistoletu sugyventinės brolį, visi kaimynai sulėkė. Prie (duomenys neskelbtini) buvo aptverta iki pat (duomenys neskelbtini) elektriniu piemeniu. Visi R. D. bijo, yra agresyvus. Ji gyvena 800 m. nuo R. D..

Liudytoja R. B. 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog yra atsakovo žmona, pažįsta R. D., nes jis jų versle anksčiau dirbo ūkvedžiu. Ieškovas piktnaudžiavo, todėl buvo atleistas, šiuo metu vyksta vyro persekiojimas. R. D. anksčiau smaugė M. N., kuri tai pasakojo, ji jau yra mirusi. Jie negalėjo privažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Buvo namie, kai vyras grįžo su būreliu kitų žmonių ir sūnumi. Jie pasakojo, kad buvo grasinimas su ginklu iš R. D. pusės. Vyrui po įvykio sutriko sveikata, prastai miegojo, paūmėjo virškinimo problemos, vėliau pasireiškė depresijos epizodai, buvo paskirti antidepresantai. „Xanax“ ji pati vyrui išrašė, bet kitus vaistus nuo depresijos paskyrė geriatrė. Jis turi savo paskirtą gydytoją. Ji pati yra gydytoja, dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba ir (duomenys neskelbtini) darbą. Širdies ritmas po įvykio vyrui nesutriko. Po įvykio padidėjo kraujospūdis, taip pat atsirado galvos svaigimo epizodai, ko anksčiau nebuvo. Kraujospūdis gali būti įtakotas kraujotakos, bet iki įvykio to nebuvo. Ji kaip gydytoja matė, kad ieškovo pateiktuose išrašuose nurodyti duomenys apie jo sveikatą rodo lėtines ligas.

Liudytojas D. P. 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog liepos 3 d. J. B. pasiūlė jam išsimaudyti, jie nuvyko prie (duomenys neskelbtini), pamatė, kad yra išarta. Vyko kartu su J. B., Z., P.. R. D. išlindo su šautuvu. Jis pats tuo metu buvo nusisukęs, bet atsisukęs pamatė, kad R. D. su J. B. ginčijasi, R. D. pasakė, kad pašaus, pakas, klausė, ko čia važinėja. Matė jį laikantį juodos spalvos pistoletą. J. B. atėjo (nebėgdamas) atgal ir jie išvyko. Tuo metu tarpusavyje nieko nešnekėjo, apie įvykį kalbėjo vėliau, kai grįžo į J. B. fermą apie 13 val. Jis dirbo traktoriumi pas J. B.. Mano, kad po įvykio juos specialiai stabdė policijos pareigūnai dėl giminystės ryšio su R. D.. Po įvykio pats rašė paaiškinimus seniūnui, niekas neprašė to daryti. Už melagingų parodymų davimą yra nubaustas, kai melavo, jog R. D. sumušė juos, bet dėl šio įvykio duoda teisingus parodymus.

Liudytojas R. Z. 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog matė, kaip prieš du metus liepos 3 d. R. D. grasino prie (duomenys neskelbtini), kai vyko su J. B., D. ir P.. Jie sustojo su mašina, jis tuo metu buvo pasilenkęs, po to pamatė, kad R. D. grasina J. B. su ginklu, sakydamas „pakasiu, nudėsiu“. Gerai girdėjo ištartus žodžius, atsimena įvykį. R. D. laikomas ginklas buvo tamsios spalvos pistoletas, mano, kad jis buvo tikras. J. B. tuo metu išlipinėjo iš automobilio, jį nuo R. D. skyrė vairuotojo durys. J. B. stovėjo nugara į jį, bet R. D. matė. Ji pats tuo metu buvo ant galinės sėdynės vairuotojo pusėje. Tiksliai nematė, ar J. B. buvo visiškai išlipęs iš automobilio, bet jis beveik iš karto įlipo atgal, kalbėjo, kad „dingstam iš čia“. Jis pats pritarė, kad reikia važiuoti. Tai buvo nemalonus įvykis, sukėlė jam baimę. Mašinoje kalbėjo apie tai, kokia čia situacija. Suprato, kad vyksta konfliktai dėl paupio, nes vyko maudytis, o matė, kad buvo suarta, užsėta. Maudytis buvo galima, bet ateiti – ne. 10 m. iki upės gal ir nebuvo suarta, ir krūmai vis tik auga. J. B. po to sakė, kad pergyveno, viduriai sutriko, operaciją darė. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), vyko tą dieną į (duomenys neskelbtini) lankyti pusbrolio, po to užsuko aplankyti draugą J. B.. Telefoną buvo palikęs (duomenys neskelbtini) pas sūnaus motiną, kuri ten gyvena. Nors su sugyventine turi du atskirus telefonus, bet savo telefonu nesinaudoja dažnai, pas pusbrolį vyko iš anksto susitaręs, pas J. B. vyko nesitaręs, yra taip senoviškai įpratęs.

Liudytojas T. V. 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog R. D. yra užtvėręs praėjimą prie (duomenys neskelbtini). Prieš du metus vykdamas maudytis prie (duomenys neskelbtini) matė R. D. šaudantį pistoletu, nukreipusį pistoletą į mišką. Matė tai 50 metrų atstumu, jį pamatęs jis liovėsi šaudyti. Iš P. sužinojo, kad R. D. grasino J. B. pašauti, pakasti, nežino, ar tuo metu turėjo ginklą.

Liudytojas A. M. 2022 m. rugsėjo 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra dirbęs pas R. D. 9 mėnesius, jis nėra buvęs agresyvus jo atžvilgiu, konfliktų jokių nėra matęs su R. D.. Kadangi jis yra neįgalus (regėjimas labai silpnas), tai savo banko kortelę davė R. D., jis nuimdavo pinigus, už kuriuos pirkdavo jam maistą. Išėjo iš darbo, nes jam darbas buvo per sunkus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorės R. M. nutarimu (toliau ir Nutarimas) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), nesant R. D. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių, kai ieškovas įtariamas buvo tuo, kad 2020 m. liepos 3 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant bei girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, demonstruodamas rankoje laikomą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, grasino nužudyti J. B., tardamas žodžius „paklosiu tave„ ir sudarydamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti, sutrikdė visuomenės rimtį (1 t., b. l. 8-11). Prieš tai 2020 m. rugpjūčio 10 d. R. D. dėl tų pačių veiksmų buvo pareikšti įtarimai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 12). 2020 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) VPK sprendimu (duomenys neskelbtini) iš R. D. buvo paimti ginklai iki sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje, 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paimti ginklai R. D. grąžinti (1 t., b. l. 13). 2021 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini)VPK sprendimu R. D. buvo įpareigotas pasitikrinti sveikatą, įvertinus ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus (1 t., b.l. 14-16). (duomenys neskelbtini) Vyriausiojo Policijos Komisariato (duomenys neskelbtini) Policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. G. 2021 m. kovo l d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą J. B. atžvilgiu tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šmeižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) (1 t. , b.l. 21-25), 2021 m. balandžio 6 d. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokurorės R. M. nutarimu šis nutarimas buvo paliktas nepakeistas (1 t., b. l. 29-30), o taip pat nutarimai buvo palikti nepakeisti atmetus ieškovo skundus 2021 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi bei 2021 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi (1 t., b.l. 35-38, 42-). 2020 m. liepos 30 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo parašytas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo aprašytos ieškovo ir atsakovo išreikštos nuomonės apie konfliktą (1 t., b. l. 61-63). 2020 m. liepos 3 d. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu J. B. buvo pateiktas skundas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei R. T., kuriuo prašoma sustabdyti ginklų laikymą pas R. D. (1 t., b. l. 90). 2020 m. birželio 25 d. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu J. B. buvo pateiktas skundas (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui, kuriuo prašė ištirti, ar R. D. ūkininkavimas (duomenys neskelbtini) yra teisėtas (1 t., b.l. 93). (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija 2020 m. liepos 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui A. B. nurodė, jog norminiai aktai nurodytoje teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) numato draudimą pievą paversti ariama žeme, todėl bus ieškomas pažeidėjas (2 t., b.l.113-114). 2020 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras A. B. raštu atsakė atsakovui, kad R. D. įpareigotas atsėti suartą pievą (2 t., b.l. 115-117). 2022 m. kovo 11 d. R. D. seniūno A. V. buvo įteikta padėka už tėvynės, meilės, gėrio, grožio idėjų puoselėjimą ir visuomeninę veiklą (2 t., b.l. 118).

Dėl ieškinio reikalavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.24 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

Atsižvelgiant į teismų praktiką, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktas; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

Ieškovas nurodo, kad J. B. teiginys (duomenys neskelbtini)VPK (duomenys neskelbtini) Policijos komisariate apie jį, o būtent— kad jis 2020 m. liepos 3 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant bei girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, demonstruodamas rankoje laikomą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, grasino nužudyti J. B., tardamas žodžius „paklosiu tave ir pakasiu“ – neatitinka tikrovės, nes tokio įvykio nebuvo. Todėl prašo teismo pripažinti šį teiginį neatitinkantį tikrovės ir žeminantį jo garbę ir orumą. Taip pat ieškovas nurodė, kad J. B. skunde Vidaus reikalų ministrei nurodė, kad jis kelia grėsmę aplinkiniams, kad pripuolė įsiutęs, rankoje laikydamas pistoletą ir pasakė “tuoj paklosiu ir pakasiu“. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovo teiginio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atėmęs iš jo daug laiko, sukėlęs stresą, paveikęs jo sveikatą, pažeminęs jo reputaciją visuomenėje. Pažymėjo, kad apie įvykį buvo rašyta spaudoje, todėl žinia buvo paskleista. Padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.

Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad būtent tokie teiginiai, kuriuos jis prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo orumą, buvo teigti atsakovo (CPK 178 straipsnis). Teismas, susipažinęs su bylos, taip pat prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga nenustatė, kad atsakovas būtų teigęs, kad ieškovas atliko kokius nors veiksmus „viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant bei girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai“. Šie žodžiai nurodyti pranešime apie įtarimą ieškovui (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 83), tačiau įtarimo turinį suformuluoja ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne nukentėjusiuoju pripažintas asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad dėl šių žodžių ieškovas reiškia nepagrįstas pretenzijas atsakovui.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai (duomenys neskelbtini)VPK (duomenys neskelbtini)policijos komisariate buvo gautas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstas atsakovo ministerijai pateiktas skundas „Dėl asmeninio ginklo, keliančio grėsmę aplinkiniams, apribojimo“ (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 10-12), kuriame atsakovas J. B. nurodė, kad 2022 m. liepos 3 d. jam išlipus iš mašinos, R. D., rankoje laikydamas pistoletą pasakė „tuoj jį paklosiąs ir pakasiąs“, tačiau pamatęs kad yra ne vienas, o su liudininkais, ginklą paslėpė kišenėje, pagrasinęs, kad jį pakas, kai bus vienas. Būtent po šio skundo gavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas buvo kelis kartus apklaustas ir panašiai dėstė įvykio aplinkybes. Taigi, atsakovo skunde ir apklausose (duomenys neskelbtini)VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate ikiteisminiame tyrime yra dėstomi konkretūs faktai (žinia apie konkretų įvyki) ir iš esmės prašoma ištirti įvykį, skundo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus byloje, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti atsakovo nesąžiningumą institucijoms nurodant apie 2020 m. liepos 3 d. įvykį, pagrindo nėra, kaip ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskleistų duomenų turinys iš esmės neatitiko tikrovės. Kaip matyti iš atsakovo pateikto skundo, nors jis buvo pateiktas ne reikiamai institucijai (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, o ne (duomenys neskelbtini)VPK (duomenys neskelbtini)policijos komisariatui), tačiau šiuo skundu jis prašo ištirti aplinkybes, atlikti tyrimą, sustabdyti ginklų laikymą kol neįvyko skaudus nusikaltimas. Kaip matyti iš Nutarimo, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesant R. D. veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, požymių, nenustačius R. D. veikoje grasinimo realumo bei pavojingumo, akivaizdumo kriterijų, tačiau kaip konstatuota ir 2021 m. kovo 1 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto ir galimo grasinimo tarp ieškovo ir atsakovo faktas nebuvo paneigtas. Ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas savaime nereiškia, kad įvykio, apie kurį pranešta, apskritai nebuvo ar kad šmeižimo faktas yra įrodytas Nutarimu.

Teismas pažymi, kad įrodinėjimas civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje skiriasi. Įtariamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. Veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Tuo tarpu civilinėje byloje teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. P. ir R. Z. patvirtino atsakovo institucijoms nurodytas aplinkybes, kad 2020 m. liepos 3 d. vyko automobiliu keturiese (J. B., D. P., J. P., R. Z.) maudytis prie (duomenys neskelbtini), matė kaip atvykus prie (duomenys neskelbtini) R. D. turėjo rankose daiktą, jiems panašų į tikrą pistoletą, grasino, sakydamas, kad „pašaus“, „pakas“, „nudės“. Esminės liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminiame tyrime, t.y. įvykio data, nurodytas dienos metas – apie vidurdienį, dalyvavę asmenys, R. D. pasakytų žodžių prasmė, apibudinimas daikto, panašaus į pistoletą, nurodymas, kaip su šiuo daiktu elgėsi R. D. (laikė rankoje, paskui įkišo į kišenę). Tai, kad R. Z. telefonas ikiteisminiame tyrime nustatytais duomenimis įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, savaime nepaneigia, kad R. Z. nebuvo įvykio vietoje. Kaip teisme paaiškino, R. Z., jis yra garbaus amžiaus žmogus, įpratęs senoviškai elgtis – išvykti iš namų be telefono, nuvykti pas draugą pakeliui, iš anksto nesusitarus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. P. patvirtino, kad jos sūnaus tėvas R. Z. kartasis palieka savo telefoną jos namuose, leidžia juo naudotis, nes jis turi neribotą skambučių skaičių (ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) Nr. 3 t., b.l. 70). Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. Z. 2022 m. liepos 3 d. pasirašė raštą, skirtą (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui, kuriame kartu su J. P. ir D. P. patvirtino nurodytas įvykio aplinkybes, kad patvirtina, kad įvykio dieną jis buvo kartu su kitais pasirašiusiais asmenimis (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 40). Svarbu ir tai, kad R. Z. parodymus patvirtino kiti įvykyje dalyvavę asmenys. Tai, kad praeityje D. P. buvo teistas už melagingų parodymų davimą apie ieškovą, taip pat savaime nereiškia, kad jo parodymais remtis negalima. Šiuo atveju teismas įvertina, kad jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su kitų trijų įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, apklaustas liudytoju J. P. taip pat patvirtino 2020 m. liepos 3 d. įvykio esmines aplinkybes, nurodęs, kad 2020 m. liepos 3 d., dienos metu, atvažiavus išsimaudyti, dalyvaujant ir J. B., D. P., R. Z., R. D. laikė rankoje ginklą, vėliau įsikišo į kišenę, pasakė žodžius „aš tave nupilsiu, pakasiu“. Be to, kaip matyti iš ikiteisminiame tyrime atliktų parodymų patikrinimo vietoje, tiek atsakovas, tiek liudytoju apklaustas D. P., nurodė tą pačią konflikto vietą (ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) Nr. 3 t., 89,99, 100 b.l.).

Teismas sprendžia, kad ieškovo kviesti liudytojai nepaneigė, jog ieškovas galėjo dalyvauti tokiame įvykyje. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų bei ikiteisminio tyrimo medžiagos, nei vienas liudytojas, taip pat ir šalys, negalėjo tiksliai įvardinti laiko, kada 2020 m. liepos 3 d. ieškovas buvo namuose ir išvyko iš namų dirbti traktoriumi, kada 2020 m. liepos 3 d. atsakovas vyko maudytis su D. P., J. P., R. Z.: ieškovas R. D. nurodė, jog kalbėjosi telefonu 11 val. su tyrėju V. G., po to su žemėtvarkos darbuotojais dėl žalos dydžio nustatymo iki 11:55 val., 12-12:30 išvyko traktoriumi dirbti, liudytojos D. D. ir D. D. nurodė, jog ieškovas traktoriumi iš namų išvyko apie 12 val., prieš tai grįžęs iš išvažinėto lauko apžiūros buvo namuose (tikslaus grįžimo laiko nurodyti negalėjo), liudytojas G. P. nurodė, jog ieškovas į laukus atvyko dirbti 11 val., ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad matė ieškovą dirbantį 12:30 val. (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 t., b.l. 25), liudytojas S. B. nurodė, kad ieškovas atvyko į lauką dirbti apie 12 valandą, atsakovas nurodė, jog konfliktas įvyko apie 12 val., liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas J. P. nurodė, jog išsimaudyti prie (duomenys neskelbtini) važiavo 12, 13, arba 14 valandą, liudytojas D. P. nurodė, jog po incidento į J. B. fermą grįžo apie 13 val., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog konfliktas vyko 12-13 val. (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)1 t., b.l. 125), liudytojas R,. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atvyko pas J. B. apie 12-13 val. ir tada jie vyko į vietą, kur įvyko konfliktas (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., 159). Taigi, apklausti asmenys negalėjo patikimai patvirtinti tą dieną buvusių įvykių laiko ir nepaneigia to, kad 2020 m. liepos 3 d. ieškovas dienos metu (apie vidurdienį), galėjo būti (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti konflikte su J. B.. Ieškovo šeimos narės nurodė, jog matė, kaip ieškovas išvyko apžiūrėti išvažinėtų laukų su pareigūnais, po to grįžęs namo paskambino telefonu, papietavo ir išvyko iš namų dirbti į kitą lauką presuoti šieno. Teismas sprendžia, kad šie liudytojų parodymai nepaneigia, kad ieškovas vis tik galėjo dalyvauti konflikte apie vidurdienį, nes, kaip minėta, tikslaus įvykių, buvusių tą dieną, laiko nei vienas apklaustas asmuo negalėjo nurodyti, kita vertus, nei vienas liudytojas nevyko kartu su ieškovu iš namų apie vidurdienį, todėl tikslus jo vykimo maršrutas nenustatytas. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, išanalizavus J. B. ir D. P. telefono išklotines, buvo padaryta išvada, kad laikotarpiu nuo 11 iki 14 valandos jie dideliu atstumu nebuvo nutolę nuo įvykio vietos, kas galėtų paneigti, kad jie 2020 m. liepos 3 d., apie 12 val., buvo ne įvykio vietoje (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t., b.l. 45-46). Ieškovo telefono išklotinės duomenys taip pat nepaneigia, kad ieškovas apie vidurdienį galėjo dalyvauti atsakovo nurodytame konflikte, t.y. buvo nustatyta, kad pokalbis su tyrėju V. G. vyko 11:34 val., po to 11:56 val. vyko apytiksliai 4 minučių pokalbis su nenustatytu adresatu, po kurio iki 12:31:47 nevyko pokalbių, 12:32 buvo išsiųsta trumpoji žinutė, 13:12 atliktas skambutis (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 80-81).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs rašytinius įrodymus bei apklaustų liudytojų parodymus sprendžia, kad labiau tikėtina, jog 2020 m. liepos 3 d., apie vidurdienį, žodinis konfliktas tarp ieškovo, kuris rankoje laikė daiktą, panašų į pistoletą, ir atsakovo, atvykusio su D. P., R. Z. ir J. P., prie (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo, todėl atsakovo, pranešimas institucijoms, kad ieškovas R. D. 2020 m. liepos 3 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), laikydamas daiktą, jam panašų š tikrą pistoletą, sakė žodžius „paklosiu tave ir pakasiu“ vertintinas kaip siekis, kad būtų ištirta ir teisiškai įvertinta ieškovo veika, o ne sąmoningas veikimas, siekiant pakenkti ieškovui jį apkaltinus be jokio pagrindo. Kaip matyti iš šalių bei liudytojų paaiškinimų, tarp šalių jau seniai vyksta konfliktai, tarp šalių tvyro įtampa, atsakovas yra garbaus amžiaus, kas teismo vertinimu, galėjo sąlygoti, kad atsakovas 2020 m. liepos 3 d. įvykusį konfliktą galėjo interpretuoti savaip, papasakoti ne visiškai tiksliai ir nuosekliai, tačiau tai nekeičia teismo išvadų, kadangi, kaip minėta, įvykio esmines aplinkybes pavirtino kiti konflikte dalyvavę asmenys.

Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovas, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas (pareigūnus), pranešdamas apie įvykį taip, kaip pats atsimena ir suvokia. Duomenų, kad dar kam nors be tyrimą atliekančių institucijų, būtų nusiųstas skundas ar apklausų protokolai, atskleidžiant ieškovo duomenis, byloje nepateikta, o tai, kad skundo turinys tapo žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, nelaikytina duomenų paskleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepaskleidė žinios (tuo ieškovas atsakovo ir nekaltina), kad ieškovas yra pripažintas kaltu už grasinimą nužudyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis aukščiau aptarta teismine praktika, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmuose nebuvo teisės pažeidimo – neteisėto žinių paskleidimo, kas sąlygoja, jog negali būti tenkinamas patikslintas ieškinys dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Šiuo atveju teisinio vertinimo nekeičia ir tas faktas, kad apie galimai įvykusį konfliktą buvo aprašyta laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad straipsnis spaudoje buvo atspausdintas išklausius abi puses, ieškovui sutinkant nurodyti savo įvykių versiją bei būti atvaizduotam. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Be to, straipsnyje nebuvo atskleisti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Nenustačius, jog atsakovo pranešimu kompetentingoms valstybės institucijoms (pareigūnams), buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, t. y. nenustačius visų būtinųjų sąlygų pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbės ir orumo gynimui, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą.

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam 6 000 Eur neturtinę žalą motyvuodamas tuo, kad dėl įvykusio incidento atsakovas yra išsigandęs, pergyvena, nuolat jaučiasi pažeidžiamas, kadangi grasinimai su ginklu, esantys realūs, kamuoja nemiga, pablogėjusi sveikata, kurie tęsiasi iki šiol. Neturinę žalą sudaro streso patyrimas, sveikatos pablogėjimas, dvasinis išgyvenimas, saugumo jausmo praradimas, negalėjimas susikaupti, pastovus nerimas, jo reputacija prieš kitus asmenis buvo pamenkinta, kas ieškovui pasireiškė per sveikatos pablogėjimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-287-684/2019). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2017 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendžia, kad nustačius, jog ieškovas dalyvaudamas žodiniame konflikte su atsakovu 2020 m. liepos 3 d., apie vidurdienį, rankoje laikė daiktą, panašų į pistoletą, elgėsi ne tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens, tačiau atsakovas neįrodė, jog dėl šių veiksmų jam kilo neturtinė žala. Visų pirma nebuvo įrodyta, kad ieškovas rankoje laikė tikrą ginklą, ir kad realiai atsakovui grasino – Nutarime yra konstatuota, kad realaus grasinimo nužudyti šiuo atveju vis tik nebuvo. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ieškovas laikomą rankoje daiktą, jam panašų į tikrą ginklą, nebuvo nukreipęs į atsakovą, o juo mojavo, po to įsikišo į kišenę ir tik po to pasakė žodžius, kad „paklos“. Teismas sprendžia, jog, tai, kad ieškovo veiksmai atsakovo atžvilgiu nebuvo tiek pavojingi, kad sukeltų neturtinę žalą, patvirtina tai, kad atsakovas iš karto neiškvietė policijos pareigūnų, atsakovui 2020 m. liepos 3 d. po pietų paskambino tyrėjas V. G., tačiau šiam pareigūnui atsakovas net neužsiminė apie įvykį, nepasirodė kitoks (sutrikęs) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 193), nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundė, kaip pats nurodė nesikreipė po įvykio į gydytoją, taip pat nesikreipė dėl apsunktinų emocijų į psichologą, atsiliepime pripažino, kad galėjo situaciją hiperbolizuoti. Be to, atsakovas neįrodė, kad dėl įvykio patyrė sveikatos sutrikimų. Jis priešieškinyje pripažino, kad po incidento į šeimos gydytojus nesikreipė. Nors nurodė, kad jo žmona turi medicininį išsilavinimą, todėl gydė jį įvairiais vaistais, tačiau teismas pažymi, kad atsakovo žmona nėra paskirta jį gydančia gydytoja. Nors atsakovo sutuoktinė R. B. nurodė, jog buvo skyrusi raminančius vaistus „Xanax“ atsakovui, tačiau liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi atsakovas yra jos sutuoktinis (suinteresuotumą rodo ir tai, kad apklausiama teismo posėdžio metu ji pradėjo dėstyti informaciją apie ieškovo sveikatos būklę, nors nėra ieškovo gydytoja, buvo susipažinusi su byloje gauta medžiaga apie ieškovo sveikatos būklę). Atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad jam buvo paskirti kokie nors raminantys vaistai streso simptomams malšinti (pirkimo kvito, recepto). Atsakovas į bylą pateikė tik medicininį išrašą, kuriame nurodyta, jog apsilankė pas gydytoją 2021 m. rugpjūčio 30 d. (b.l. 114-115), skusdamasis svaigimu, nemiga, bloga nuotaika, tačiau šis apsilankymas viena vertus įvyko praėjus daugiau kaip metams nuo įvykio, kita vertus įvyko po to, kai teisme jau buvo priimtas ieškovo ieškinys. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina kritiškai šio apsilankymo metu nurodytus subjektyvius pojūčius, kadangi jie buvo nurodyti iškilus suinteresuotumui byloje. Be to, šiame išraše yra pažymėta, kad daug metų atsakovui diagnozuotas nestabilus arterinis spaudimas su polinkiu į aukštą, atsakovas yra garbaus amžiaus, todėl teismo vertinimu, galvos svaigimą gali lemti ir atsakovo lėtinės ligos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo sutuoktinė liudytoja R. B. nurodė, kad atsakovas lankėsi pas geriatrę, t.y. gydytoją, gydančią pagyvenusių žmonių ligas, kas taip pat patvirtina, kad atsakovas dėl yra prižiūrimas vyresniame amžiuje kylančių sveikatos sutrikimų.

Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš šalių ir liudytojų parodymų, šalys seniai tarpusavyje konfliktuoja, 2020 m. vasarą atsakovas rašė skundų ieškovo atžvilgiu, taip pat buvo nubaustas už administracinį pažeidimą, padarytą 2020 m. liepos 3 d. važiavus per ieškovo pasėlius (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 tomo, b.l.119). Teismas sprendžia, kad atsakovas jausti nemalonius jo išvardintus jausmus galėjo ne tiek dėl analizuojamo įvykio, kiek dėl visos 2020 m. vasarą vykusių konfliktų gausos, kuriame aktyviai dalyvavo ir jis pats.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo veiksmų kyla deliktinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad atsakovas atliko tokius neteistus veiksmus, dėl kurių kilo žala, priežastiniu ryšiu susieta su atliktais veiksmais. Nesant įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovo priešieškinis atmestinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalių bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Teismas patyrė 70,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų šalių valstybės naudai (92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo R. D. patikslintą ieškinį ir J. B. patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 35,25 Eur (trisdešimt penkis eurus 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti (duomenys neskelbtini) VPK (duomenys neskelbtini)PK jų pateiktas ikiteisminio tyrimo medžiagas: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.