Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios M. C. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria I. B. pakeista taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo būsimą gyvenamąją vietą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi pagrįstai pakeista I. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

8. Vadovaudamasis 2025 m. spalio 24 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvada Nr. 628 ir smurto rizikos įvertinimo išvada, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas padarė išvadą, kad I. B. būklė stabiliai gera, jo socialinis pavojingumas yra sumažėjęs.

9. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 628, I. B. būklė yra stabiliai gera. Nors jis ir yra nekritiškas kliedėjimo idėjoms ir liguistų išgyvenimų atžvilgiu, matyti, kad per stebimą laikotarpį buvo ramus, klausė personalo, skyriaus vidaus taisyklių pažeidimų nefiksuota.

10. Taigi aukštesnysis teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų I. B. palankios medicininės išvados Nr. 628 duomenis, ši išvada leidžia neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad I. B. ligoninėje buvo gydomas pirmą kartą, gydomas nuo 2024 m. liepos 4 d., t.y. virš vienerių metų, be to, ambulatorinis gydymas jam dar nebuvo taikomas, todėl radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas per ilgai, nebebūtų pateisinamas. Aplinkybė, kad artimieji įsipareigoja užtikrinti I. B. ambulatorinį gydymą, šiuo atveju yra itin svarbi ir eliminuojanti riziką, kad I. B. vengs vaistų vartojimo.

11. Taigi Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas priėmė pagrįstą sprendimą. Aukštesnysis teismas pritaria, kad I. B. yra pajėgus priimti savarankiškus sprendimus, be to, tiek jo, tiek jo tėvų kritika I. B. ligai, elgesiui ir įvykdytai neteisėtai veikai, yra pakankama.

12. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę I. B. sveikatos būklę nebereikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

13. Kiti nukentėjusios skunde keliami klausimai dėl jos ir vaiko asmeninio saugumo, dėl draudimų I. B. lankytis poliklinikoje, kontaktuoti su ja, neįeina į skundą nagrinėjančio aukštesnio teismo kompetenciją, todėl į juos neatsakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nukentėjusios M. C. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.