- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- A2-61-879/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00626-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., J. B., P. G., F. P., Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,
dalyvaujant pareiškėjai A. K., jos atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, suinteresuotiems asmenims A. B. ir J. B., jų atstovei advokatei J. G., bei suinteresuotiems asmenims P. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jurgitai Razumienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., J. B., P. G., F. P., Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. 2011 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, suinteresuotais asmenimis byloje buvo patraukta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ukmergės skyrius ir Ukmergės rajono savivaldybės administracija, prašydama nustatyti faktą, kad ji nuo 1974 m. kovo 4 d. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo statinį – pastatą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 15J1/m.
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-756-759/2011 pareiškėjos pareiškimą patenkino.
Teisme 2011 m. rugpjūčio 2 d. gautas patikslintas A. B. ir J. B. pareiškimas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-756-759/2011 dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi procesą civilinėje byloje atnaujino LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, kadangi sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat buvo įtraukti F. P., P. G. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat nutarta suinteresuotu asmeniu laikyti ne Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Ukmergės skyrių, bet Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (b.l. 63, 77, 78).
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. savo pareiškime nurodė, kad jai buvo paskirta naudotis dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvę adresai: (duomenys neskelbtini)). Prie šio gyvenamojo namo dalies jos asmeninių poreikių tenkinimui taip pat buvo suteikti pastatai - sandėliai: pastatas - sandėlis, plane pažymėtas indeksu 1J1/p, esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatas - sandėlis, plane pažymėtas indeksu 15J1/m, esantis (duomenys neskelbtini). Ji nuo 1974-03-04 visu šiuo nekilnojamuoju turtu nuolatos nepertraukiamai rūpinosi, šį turtą eksploatuoja, prižiūri ir tvarko, taip pat nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai, sąžiningai nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą. 1992-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise nusipirko namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurio bendras plotas 50,10 kv.m., ir pastatą - sandėlį, plane pažymėtą indeksu 1J1/p, esančius (duomenys neskelbtini). Į 1992-07-14 namo dalies ir ūkinių pastatų pirkimo sutartį nebuvo įtrauktas prie nupirktos namo dalies esantis pastatas - sandėlis, plane pažymėtas indeksu 15J1/m, kuris nuo 1974-03-04 buvo naudojamas kaip pagalbinis ūkinis pastatas jos asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi nebuvo atlikta šio pastato - sandėlio teisinė registracija, todėl jis nebuvo įtrauktas į 1992-07-14 pirkimo - pardavimo sutartį. Pastato - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 15J1/m, plotas yra 2,70 kv.m., pastato - sandėlio pamatų nėra, sienos medinės, perdangos medinės, stogas dengtas šiferine danga, pastate elektra nėra įvesta, pastate - sandėlyje rūsio nėra. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad kitų pretendentų į šį turtą - pastatą - sandėlį anksčiau nebuvo ir šiuo metu nėra. Nėra Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Pareiškėja A. K. ir jos atstovas advokatas teisme pareiškimą palaikė ir prašė jį patenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), o sandėliukas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme. Savo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ji turi sandėliuką, kurį privatizavo kartu su butu. Tuo tarpu sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įtrauktas į privatizavimo dokumentus, šio sandėliuko neišpirko. Ji bute apsigyveno pagal paskyrimą iš karinio dalinio, orderyje buvo nurodytas konkretus butas, taip pat sandėlys. Kas sandėliukus pastatė, ji nežino, jie statyti dar iki 1940 m. Abu namai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo vienoje valdoje. Nuo 1974 m. ji naudojasi tuo sandėliu, tvarkė stogą, keitė jo lubas prieš kokius 8 metus. Sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas vėliau, t.y. 1986 m. Nesutinka, su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teiginiu, kad sandėliukas priklauso valstybei. Pastatų nuosavybės dokumentai nerasti, valstybė nėra pareiškusi teisių į šį daiktą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. B. ir J. B. patikslintame pareiškime dėl proceso atnaujinimo (b.l. 20-24) nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 820/2207 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įgytas 2010 m. rugsėjo 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. RS-6954. Šiame Žemės sklype stovi gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priskirtas pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, nuosavybės teise priklauso A. B.. 1387/2207 Žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, tačiau jomis faktiškai naudojasi gyvenamojo namo buto Nr. 3 savininkė F. P. ir buto Nr. 1 savininkas P. G.. Šių asmenų vardu taip pat yra įregistruoti ūkiniai pastatai, kurie yra pastatyti nurodytame žemės sklype. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodė, kad A. K. pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, neva ji „atvirai ir sąžiningai“ valdė ginčo statinius, rūpinosi jų būkle. Statiniai yra ypač blogos būklės ir reikalauja esminio remonto. A. K. nesąžiningumą šiuo konkrečiu atveju patvirtina aplinkybė, kad dar iki pradėto teisminio proceso registruotu paštu jai buvo išsiųstas 2010 m. spalio 27 d. reikalavimas atlaisvinti savavališkai užimtą jiems priklausantį žemės sklypą, priešingu atveju buvo nurodyta, kad žemės sklypo savininkų pažeidžiamos teisės bus ginamos teismine tvarka. Šio reikalavimo A. K. nevykdė ir slapta nuo žemės sklypo savininkų ir naudotojų kreipėsi į teismą. A. K., neturėdama juridinio pagrindo, savavališkai užvaldė ginčo pastatą, paprasčiausiai jį užrakindama.
Suinteresuotas asmuo A. B. teisme nurodė, kad su pareiškėjos A. B. pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Jis nori, kad A. K. atlaisvintų sandėliuką, kiekvienas kiemas turi turėti savo sandėliukus. Sandėliukų stovis kritiškas, juos reikia griauti. Kad A. K. būtų juo remontavusi, jis nematė. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis nusipirko prieš 12 metų, buvo įrašyta, kad priklauso 1 ūkinis pastatas. A. K. naudojasi sandėliuku, bet lankydavosi labai retai. Jo ir A. K. sandėliukai yra viename statinyje.
Suinteresuotas asmuo J. B. teisme su pareiškėjos A. K. pareiškimu nesutiko, nurodė, kad palaiko sutuoktinio A. B. poziciją.
Suinteresuotų asmenų A. B. ir J. B. atstovė advokatė teisme su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti, motyvuodama tuo, kad neišpildytos visos būtinosios sąlygos nuosavybei pagal įgyjamąją senatį įgyti, be to, sandėlis vertintinas kaip priklausantis valstybės nuosavybei.
Suinteresuotas asmuo P. G. teisme nurodė, kad su pareiškėjos A. K. pareiškimu nesutinka, kadangi žemė yra padalinta į tris dalis pagal name esančių trijų butų skaičių, atsižvelgiant į kiekvieno buto plotą. Nuo 1984 m. yra atskirtos (duomenys neskelbtini) namų valdos. A. K. naudojasi sandėliuku, esančiu jų kieme. Žemę ruošiasi išsipirkti, visi trys namo gyventojai kreipėsi dėl žemės išpirkimo.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 101-104), kuriame nurodė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teisme patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo F. P. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismui pateiktame prašyme (b.l. 61) F. P. nurodė, kad pareiškėja A. K. siekia įteisinti nuosavybės teises į statinį, kuris stovi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas jos ir kitų kaimynų, t.y. A. ir J. B. bei P. G. užsakymu yra suformuotas, padalintas ir parengtas išpirkimui. Dėl šio priežasties nesutinka, kad šiame žemės sklype atsirastų statinių, nuosavybės teise priklausančių asmenims, gyvenantiems kitame name, todėl prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti.
Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos A. K. pareiškimą teismui nepateikė. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 94), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo taip pat negauta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (civilinė byla Nr. 2-756-759/201, b.l. 28, 29) pažymėjo, jog neprieštarauja dėl šio fakto nustatymo, jei bylos nagrinėjimo metu bus įrodyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdė sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kaip savą, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų. Suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, yra prašymas byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
LR CPK 370 str. 4 d. nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Šiuo atveju proceso atnaujinimo pagrindas yra LR CPK 366 str. 1 d. 7 p., t.y. sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. K. prašo nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 15J1/m, motyvuodama tuo, kad nuo 1974-03-04 šiuo nekilnojamuoju turtu nuolatos nepertraukiamai rūpinosi, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai ir sąžiningai jį valdo. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys A. B., J. B., P. G., ir F. P., nesutinka su šiuo pareiškėjos pareiškimu, motyvuodami tuo, kad nors sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 15J1/m, ir naudojasi pareiškėja, tačiau sandėlis stovi žemės sklype, kurio 820/2207 dalys nuosavybės teise priklauso A. B. ir J. B., o 1387/2207 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jiems visiems priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), butai. Su pareiškėjos pareiškimu nesutinka ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, motyvuodama tuo, kad sandėlis yra valstybės nuosavybė, todėl negali būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį.
Byloje nustatyta, kad daiktinės teisės į sandėlį, plane pažymėtą 15Im, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (civilinė byla Nr. 2-756-759/2011, b.l. 15, 16). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja aiškino, kad sandėlis jai buvo paskirtas naudotis karinio dalinio 1974 m. kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir ji juo naudojasi iki šiol. Šios aplinkybės neginčija suinteresuoti asmenys bei patvirtina liudytojai M. R., A. K., G. K., M. A., Z. K., E. K., V. K.. Butą ir ūkinį pastatą 1J1/p, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėja privatizavo dar 1992 m. liepos 14 d., ką patvirtina pateikta sutartis (civilinė byla Nr. 2-756-759/2011, b.l. 8). Tuo tarpu sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 15J1/m, į pareiškėjos privatizuojamų objektų sąrašą nebuvo įtrauktas ir nebuvo privatizuotas. Žemės sklypo, kuriame yra šis sandėlis 820/2207 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso A. B. ir J. B. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, o 1387/2207 dalys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (b.l. 7-12).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos LR CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Viena iš tokių sąlygų yra LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 yra konstatavusi, kad draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Byloje iš dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, pateiktų fotonuotraukų (b.l. 25, 26) bei statinių plano (b.l. 39) nustatyta, kad sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 15J1/m, yra kartu viename pastate su kitais sandėliais. Liudytoja M. A. paliudijo, kad suinteresuoti asmenys A. B. ir J. B. butą kartu su sandėliuku, esančius (duomenys neskelbtini), pirko iš jos mamos, sandėliuką prieš parduodant suinteresuotiems asmenims, jos mama buvo privatizavusi. Be to, pati pareiškėja A. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su ūkiniu pastatu taip pat yra privatizavusi įstatymų nustatyta tvarka kartu su butu. Įvertinus šiuos įrodymus bei pareiškėjos A. K. paaiškinimus, kad sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini), ji gavo naudotis 1974 m. pagal karinio dalinio paskyrimą, teismas daro išvadą, kad minėtas sandėlis pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip suvisuomenintas ir po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo priklauso valstybei. Žemės sklypo, kuriame yra ginčo sandėlis, priklausymas Lietuvos Respublikai taip pat yra viena iš aplinkybių, rodančių, kad ginčo sandėlis priklauso Lietuvos Respublikai, kol jis nėra išpirktas įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjos A. K. atstovo advokato argumentai, kad daiktinės teisės į šį sandėlį nėra įregistruotos, o valstybė nėra pareiškusi pretenzijų į šį sandėlį yra atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t.y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo kitas asmuo, nagrinėjamu atveju A. K.. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pabrėžtina tai, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Ištyręs visus byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis aukščiau paminėtais pagrindais, teismas daro išvadą, kad sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 15J1/m, iki pareiškėjos A. K. nurodyto valdymo pradžios 1974 m., priklausė valstybei nuosavybės teise ir aplinkybių, dėl ko būtų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į minėtą sandėlį, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis LR CK 4.69 str. 3 d., pareiškėjos prašymas nustatyti nuosavybės teisės į sandėlį įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą atmestinas.
Kadangi pareiškėjos A. K. pareiškimas atmetamas, vadovaujantis LR CPK 443 str. 6 d., 79 str., 88 str., 93 str. 1 d., iš A. K. priteistinos suinteresuotam asmeniui A. B. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 137,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 6) ir 500,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 111). Suinteresuotam asmeniui A. B. byloje atstovavo advokatė, turinti teisę patvirtinti procesinių dokumentų kopijas, todėl jo patirtos 13 Lt išlaidos už notaro patvirtintą sutarties kopiją (b.l. 109) iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi teismas nelaiko šių išlaidų būtinomis (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Vadovaujantis LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d., iš pareiškėjos A. K. priteistinos 81,86 Lt dydžio pašto išlaidos valstybei.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b.l. 27, 28) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarta sustabdyti 2011-05-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-756-759/2011 vykdymą. Vadovaujantis LR CPK 150 str., šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panaikinti 2011 m. gegužės 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-756-759/2011 ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos A. K. pareiškimą nustatyti nuosavybės teisės į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 15J1/m, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 637,00 Lt (šešis šimtus trisdešimt septynis litus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 81,86 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 86 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.
Laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2011-05-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-756-759/2011 vykdymą, taikytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo sprendimą išsiųsti VĮ „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.