Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-12 · Administracinė byla Nr. I-845-386/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
I-845-386/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00301-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-845-386/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00301-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1150 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 1150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-9) nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui, be to, kamerose nebuvo ventiliacijos, jose buvo drėgna, tamsu, užsidėjęs pelėsis, dėl kurio kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas. Taip pat tvirtina, jog buvo pažeista teisė į privatumą pasinaudojant tualetu. Nurodo, jog yra nerūkantis, tačiau kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pažymi, jog sirgo hepatitu C, tačiau buvo netinkamai maitinamas, jam neužtikrinta tinkama sveikatos priežiūra. Teigia, jog jo žodinių ir raštiškų skundų Klaipėdos AVPK administracija neregistravo. Tvirtina, jog tokiu būdu buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, todėl patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus.

Pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 15). Vilniaus pataisos namai pateikė patvirtinimą apie procesinių dokumentų įteikimą (b. l. 14). Pareiškėjas prašyme (teisme gautu 2017 m. balandžio 6 d.) nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 16).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 18-22) su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies. Prašo pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, tačiau prašo pareiškėjo reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Pareiškėjo laikymo areštinėje metu teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, neatitiko tik 14 dienų, t. y. nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d. bei nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Mano, kad pažeidimas buvo nežymus, kadangi vienam asmeniui teko nuo 4,21 kv. m. iki 4,91 kv. m. kameros ploto vietoj 5 kv. m. Pažymi, jog tik vieną dieną, t. y. nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. pareiškėjas areštinėje buvo laikomas kameroje, kurioje akivaizdžiai trūko teisės aktais reikalaujamo ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui (pareiškėjui tą dieną teko tik 3,51 kv. m.). Teigia, jog pareiškėjas aktyviai dalyvavo atliekant įvairius procesinius veiksmus, todėl dalį laiko areštinės kamerose nebūdavo. Laikomi asmenys būdavo išvedami pasivaikščioti, todėl kitiems likusiems kameroje likdavo daugiau kameros ploto.

Paaiškina, jog Klaipėdos AVPK areštinėje yra įsteigtas medicinos punktas ir slaugytojos etatas, t. y. areštinėje nuolatos darbo valandomis dirba medicinos darbuotoja, kuri suteikia laikomiems asmenims būtiną medicininę pagalbą, o esant rimtesniems sveikatos sutrikimams laikomi asmenys yra pristatomi į miesto ligoninę. Nurodo, jog pareiškėjas teikė prašymus dėl jam reikalingos medicininės, kuri jam buvo tinkamai suteikta.

Pažymi, jog asmenims, laikomiems Klaipėdos AVPK areštinėje, maistą ruošia ir tiekia VšĮ „Kretingos maistas“. Tiekiamo maisto kokybę tikrina Klaipėdos miesto ir veterinarijos tarnyba. Pareiškėjas prašė dietinio maitinimo, kuris jam ir buvo suteiktas.

Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimus, kurių metu nustatė, jog areštinės kamerose yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, areštinės kamerose vėdinamos ir per skaidraus stiklo atidaromus langus, areštinės kamerose ant sienų ir lubų pelėsių nėra. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras taip pat nustatė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, o oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus. Tvirtina, jog informacija apie tai, kad nuo areštinės kamerų sienų ir lubų byrą tinkas, nepasitvirtino. Akcentuoja, jog areštinės kamerose periodiškai atliekami einamieji patalpų remonto darbai, t. y. perdažomos nuniokotos lubos, sienos, grindys, atstatomos nugriautos pertvaros.

Atkreipia dėmesį, jog nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti naujai apstatyta Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, kurioje įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai ir medicinos punktas, o taip pat įrengti baldai atitinka higienos normos reikalavimus, yra galiojantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl leidimo eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinę, kuris išleistas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 22 d. aktu Nr. IL-16783, kurį patvirtinusios komisijos sudėtyje buvo ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai. Nurodo, jog Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. spalio 11 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios adresu Kauno g. 6, Klaipėda, patikrinimus, kurių metu nustatė, kad areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas, įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išsivėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus, areštinės patalpų temperatūra atitinka galiojančios higienos normos reikalavimus.

Teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinėje rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančiųjų. Pažymi, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis.

Nurodo, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovės atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nors nebuvo užtikrinta pareiškėjui minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, kad ši neatitiktis buvo ypatingai nežymi ir neintensyvi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl to būtų kilusios neigiamos pasekmės, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas buvo laikomas areštinėje blogesnėmis sąlygomis nei kiti sulaikyti asmenys, prašo pripažinti pareiškėjo pažeistą teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK, ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.

Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-7133 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-7133) (b. l. 23-24) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą (atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui plotas būdavo mažesnis nei 5 kv. m.) buvo laikomas: nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 3, kurios bendras plotas 15,27 kv. m. (kameroje laikyti 4 asmenys; atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 3,51 kv. m.); nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 23 d. kameroje Nr. 2, kurios bendras plotas 18,05 kv. m. (kameroje laikyti 4 asmenys; atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 4,21 kv. m.); nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 38, kurios bendras plotas 15,89 kv. m. (kameroje laikyti 3 asmenys; atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 4,89 kv. m.); nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 8, kurios bendras plotas 11,50 kv. m. (kameroje laikyti 2 asmenys; atmetus 1,2 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 4,91 kv. m.). Pagal minėtus duomenis, pareiškėjas įvairiais periodais 14 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m.

Akcentuotina, jog nors pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą ir kildina iš laikotarpio nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., tačiau nustačius, kad ploto neatitikimas buvo ir laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., todėl teismas šį periodą šioje byloje taip pat įvertina ir laiko pažeidimu.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kuri nuo 2015 m. lapkričio 1 d. pakeitė Higienos normą HN 37:2009. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos HN 37:2009 bei Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (Higienos normos HN 37:2009 2 punktas, Higienos normos HN 134:2015 3 punktas).

Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tvirtina, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, jose buvo drėgna, tamsu, užsidėjęs pelėsis, dėl kurio kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas.

Remiantis Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-7133 duomenimis, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. sausio 30 d., t. y. pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, kai galimai buvo padaryti teisės aktų pažeidimai) buvo laikomas kamerose Nr. 2, 3, 8, 11, 22 ir 38. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK areštinė, esanti Kauno g. 6, Klaipėda, pradėta eksploatuoti 2015 m. gruodžio 28 d. (b. l. 55), todėl spręstina, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK senojoje areštinėje, esančioje Jūros g. 1, Klaipėda buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. kamerose Nr. 2, 3, 8, 22 ir 38, o naujojoje areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėda laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 11.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų gyvenimo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų. Ir nors pareiškėjas nurodo, kad policijos komisariatas jo skundų neregistruodavo, tačiau šiam teiginiui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovės atstovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi šioje byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais bei kitais atsakovės atstovo pateiktais įrodymais.

Faktinę aplinkybę dėl Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėda, kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b. l. 46-47) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 48) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas Nr. 5-IN-31 (b. l. 50-51), kuriame pažymėta, jog areštinės įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėda, patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjo) 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 23 d. skunduose išdėstytus faktus (b. l. 38-41). Patikrinimo metu buvo tikrinamos kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto Nr. K3-98, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, išvadoje konstatuota, kad skunduose nurodyti f aktai, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios, <...> duše yra parazitų – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama dirbtinė apšvieta. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas, kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios Jūros g. 1, Klaipėda, patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjo) 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 18 d. skunduose išdėstytus faktus (b. l. 42-44). Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 14 ir 23. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akto Nr. K3-472, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, išvadoje konstatuota, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 14 ir 23 nuo sienų ir lubų byra tinkas, ant sienų ir lubų yra pelėsis – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama ventiliacija, natūrali ir dirbtinė apšvieta. Tačiau šie pažeidimai nebuvo vertinami kaip pažeidimai, kadangi apšvietimo ir oro vedinimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo aktuose, konstatuotina, jog pažeidimas dėl dirbtinės apšvietos buvo nustatytas kamerose Nr. 3, 4, 5, 14, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, dėl natūralios apšvietos kamerose Nr. 14 ir 23, o dėl ventiliacijos kamerose Nr. 14 ir 23, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (taip pat ir Higienos normos HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 3 punktu), jie nelaikyti pažeidimu, kadangi norint juos pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kamerose Nr. 2, 8 ir 22, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, nėra galimybės, nes patikrinimo metu šios kameros nebuvo patikrintos, o buvo patikrintos tik kameros Nr. 3 ir 38, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl kamerose esančios drėgmės, pelėsio, nuo sienų ir lubų byrančio tinko, o netinkama apšvieta ir ventiliacija nelaikyta pažeidimu, kadangi reikia atlikti pastato rekonstrukciją, todėl darytina išvada, jog minėtų pažeidimų nebuvo ir kamerose Nr. 2, 8 ir 22.

Pažymėtina ir tai, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. spalio 7 d. atlikęs Klaipėdos AVPK naujos areštinės, esančios Kauno g. 6, Klaipėda patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė (b. l. 56-59). Patikrinimo metu nustatyta, kad areštinės gyvenamose patalpose yra natūralus apšvietimas, yra galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda, yra naujai pastatyta, jos atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 22 d. aktu Nr. 30-IL-16783 (b. l. 53-54).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK naujojoje areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėda laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 11, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose nebuvo ventiliacijos, jose buvo drėgna, tamsu, užsidėjęs pelėsis, dėl kurio kamerų sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas, laiko nepagrįstais.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš nerūkančiųjų asmenų teisės būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų. Pareiškėjas skunde teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors jis yra nerūkantis.

Su reikalavimu laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką taip pat glaudžiai susijusi pareiga nerūkančius asmenis atskirti nuo rūkančiųjų. Higienos normos HN 37:2009 13 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (taip pat žr. Higienos normos HN 134:2015 7 punktą, Taisyklių 10.10 punktą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pataisos įstaigų administracija turi pareigą užtikrinti, jog asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-7133 nurodyta, jog pareiškėjas yra nerūkantis ir jis buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis. Jokių prašymų ar nusiskundimų iš pareiškėjo negauta. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas pažeidė pareigą nerūkančius asmenis (pareiškėją) atskirti nuo rūkančiųjų.

Pareiškėjas tvirtina, jog jam Klaipėdos AVPK areštinėje nebuvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra.

Taisyklių 70 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomų asmenų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo bei tinkamumo principais. Asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pačios kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo: <...> 72.2. kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį; 72.3. stebėti badaujančio asmens sveikatą, teikti jam konsultacijas, kai jis pats to prašo ir kt. Taisyklių 79 punkte numatyta, kad policijos areštinėje yra pildomas sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalas (3 priedas), kuriame kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų asmenų apžiūras bei jiems suteiktą medicinos pagalbą.

Iš Klaipėdos AVPK areštinės A. G. medicininės kortelės Nr. 30-01835-15 išrašo matyti, kad pareiškėjui skundžiantis sveikata (galvos, skrandžio skausmais), jam išduoti vaistai (No-spa 40 mgx2d, Ibuprofen 600 mg.), iškviesta greitoji medicinos pagalba, nuvežtas į ligoninę (b. l. 25-26). Tai yra, šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui buvo užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad jis buvo netinkamai maitinamas, nors sirgo hepatitu C.

Taisyklių 61 punkte nustatyta, jog asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Policijos areštinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Policijos areštinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Taisyklių 62 punktas numato, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, maitinami 3 kartus per dieną (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų). Taisyklių 64 punktas nustato, jog valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo normomis. Taisyklių 65 punktas nustato, jog ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos AVPK ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2016 m. sausio 15 d. sudarę sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų sutartį Nr. 30-4-ST2-16-3/737 (toliau – ir Sutartis Nr. 30-4-ST2-16-3/737), kuria VšĮ „Kretingos maistas“ įsipareigojo teikti sulaikytų asmenų maitinimo paslaugas (b. l. 60-65). Minėta sutartimi VšĮ „Kretingos maistas“ įsipareigojo 3 kartus per dieną (vyrams) tiekti kokybišką maistą, kuris atitiktų fiziologines mitybos normas (Sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 3.2, 4.4.2, 4.5, 4.11, 4.12 punktai). Sutarties Nr. 30-4-ST2-16-3/737 4.8 punkte numatyta, jog esant būtinumui valgiaraštyje numatytą maistą pakeisti vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu.

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. lapkričio 24 d. atlikusi maisto kokybės patikrinimą, nenustatė Klaipėdos AVPK areštinei tiekiamo maisto kokybės ar tiekimo tvarkos pažeidimų (b. l. 27-37).

Pažymėtina, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinei buvo pateikęs jam skirti dietinį maitinimą (b. l. 25). Iš Klaipėdos AVPK areštinės A. G. medicininės kortelės Nr. 30-01835-15 išrašo matyti, kad pareiškėjui buvo užsakomas dietinis maitinimas (b. l. 25-26). Tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-7133 taip pat patvirtinta, kad pareiškėjui buvo skiriamas dietinis maitinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamą maitinimą.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog buvo pažeista teisė į privatumą pasinaudojant tualetu.

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Taisyklių 7.13 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 nurodyta, jog areštinės kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendrojo ploto atskiras 1,2 m. aukščio pertvara (b. l. 50). Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje adresu Jūros g. 1, Klaipėda, esantis sanitarinis mazgas nuo kameros bendro ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, todėl nėra pažeistas Higienos normos HN 37:2009 20 punktas (b. l. 42).

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog pertvaros aukštis atitiko teisės aktų reikalavimus. Tačiau kartu akcentuotina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nenurodė bei nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo užtikrinta jo teisė privačiai pasinaudoti tualetu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena proceso šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d. bei laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. sausio 12 d. Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas ne vienas, todėl spręstina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 7.13 punktą.

Įvertinus teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjas 14 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m., be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 1150 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, patyrė emocinius ir psichologinius išgyvenimus.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Akcentuotina, jog periodais nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 28 d. bei nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pažeidimas buvo itin nežymus, kadangi pareiškėjui kameros ploto teko nuo 4,21 kv. m iki 4,91 kv. m.

Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, už nedidelio ploto pažeidimus, kurie truko ne itin ilgą laiką, neturtinė žala paprastai nėra atlyginama pinigais, o pakanka satisfakcija laikoma pažeidimo konstatavimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-858/2017). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog periodais nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 28 d. bei nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pareiškėjas nepatyrė itin didelių nepatogumų ar išgyvenimų, dėl to pareiškėjo patirta dvasinė skriauda dėl netinkamo kameros ploto minėtais periodais nėra tokia didelė, kad už ją reikėtų atlyginti pinigais.

Kaip ir minėta, akivaizdaus ploto pažeidimas buvo nustatytas tik laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. (1 diena), kai pareiškėjui teko tik 3,51 kv. m. kameros ploto, už kurį pareiškėjui turi būti atlyginta pinigais.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą pasinaudojant tualetu.

Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvieną kalinimo dieną, kurią buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 eurų (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).

Teismas atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą pasinaudojant tualetu bei į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d. (1 diena) jam teko tik 3,51 kv. m. bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjui, dėl minimalaus kalinimo ploto neužtikrinimo (nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 16 d.), neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 6 suma, o dėl neužtikrintos pareiškėjo teisės į privatumą pasinaudojant tualetu – 30 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 1150 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 36 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė