Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, suinteresuotas asmuo – K. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

3. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta leisti paimti vaiką K. R. iš vaiko motinos K. R., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

4. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su vaiko K. R. gyvenimo sąlygomis, ir ar pagrįstai nutarė leisti paimti vaiką K. R. iš vaiko motinos K. R..

5. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 31 straipsnio 2 dalimi, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, rūpintis savo vaikų sveikata, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. Taikant šeimos santykius reglamentuojančias teisės normas vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 str. 4 d.).

6. Pagal CK 3.254 straipsnio 2-3 punktus, vaiko laikinoji globa nustatoma, kai turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių; vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

7. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 str. 1 d. 1 p.), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko motina turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, jos namų buitinės sąlygos nėra saugios ir atitinkančios naujagimio geriausius interesus, sprendė, kad egzistuoja CK 3.254¹ straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas (turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių) paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko gyvenimo sąlygas vertino kaip nesaugias, keliančias grėsmę vaiko sveikatai, neatitinkančias vaiko interesų, dėl kurių vaiką reikalinga paimti iš motinos.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui K. R. 2018 m. gruodžio 24 d. gimė sūnus K. R. 2019 m. sausio 4 d. Santaros klinikų rašte nurodyta, kad K. R. naujagimis 2018 m. gruodžio 29 d. hospitalizuotas Santaros klinikose; naujagimis gimė neišnešiotas – 26-tą nėštumo savaitę, po gimimo gaivintas, būklė labai sunki dėl kvėpavimo nepakankamumo, sutrikusios mikrocirkuliacijos, neišnešiotumo; naujagimio motina iki nėštumo vartojo heroiną, alkoholį, rūkė. Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, K. R. diagnozuotas priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad K. R. ne kartą buvo teista bei daugelį kartų patraukta administracinėn atsakomybėn (pvz.: už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (baudžiamoji byla Nr. 1-2814-1034/2016); už sukčiavimą ir neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą (baudžiamoji byla Nr. N1-41-369/2017).

10. Suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas nesant tam pagrindo rėmėsi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad vaikui yra sudarytos nesaugios ir kenksmingos sąlygos, atitinkančios antrąjį grėsmes vaikui lygį.

11. Remiantis VTAPĮ 38 straipsnio 1 dalimi, grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmojo ir antrojo lygio grėsmės. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 38 str. 2 d.).

12. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, atlikusi tyrimą, nustatė vaiko funkcionavimo rizikos veiksnius (vaikas gimė neišnešiotas, būklė buvo labai sunki, gydomas VšĮ Santaros universitetinė ligoninėje, sugyventinis Č. K. namuose būna retai, grįžta apsvaigęs, K. R. paskutinį kartą vartojo metadoną po vaiko gimimo, turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, serga ŽIV (vartoja vaistus ŽIV infekcijai gydyti), nėštumo metu rūkė), veiksnius, susijusius su socialine aplinka (K. R. niekur nedirbo ir nedirba, jokių pajamų neturi, ne kartą teista, su sugyventiniu ir jo tėvais gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais; butas yra apleistas, namuose rūkoma, virtuvėje grindys supuvę ir skylėtos).

13. Aukščiau nurodyti veiksniai atitinka antro grėsmės vaikui lygio sąlygas, kadangi kyla reali grėsmė, jog tiek dėl vaiko motinos, tiek dėl jos sugyventinio asocialaus gyvenimo būdo, kūdikio poreikių neatitinkančių gyvenimo sąlygų gali nukentėti vaiko saugumas, iš esmės pakenkta vaiko dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, padaryta žalos vaiko sveikatai ar gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra kilęs pavojus vaiko K. R. saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, dėl ko yra pagrindas K. R. paimti iš motinos K. R.

14. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi pareigą jas įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.

15. Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad būstui padarytas remontas, pagerintos gyvenimo sąlygos, būstas pritaikytas kūdikio poreikiams, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, dėl ko tokie suinteresuoto asmens teiginiai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Suinteresuotas asmuo deklaratyviai nurodė, tačiau jokiais įrodymais nepaneigė aplinkybių, kad pareiškimo nagrinėjimo metu vaiko tėvai tebevartoja narkotines medžiagas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su vaiko paėmimu iš tėvų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.