Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „Ferratum Finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 500 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitus sutartyje aptartus mokesčius. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2018 m. birželio 5 d., metinė palūkanų norma – 74,90 proc., bendra kredito kaina – 970 Eur.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, atsakovas tai paneigiančių duomenų nepateikė.

2019 m. gegužės 9 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ buvo sudaryta Subrogacijos sutartis, pagal kurią UAB „Credit day“ buvo perleistos reikalavimo teisės į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant atsakovą.

2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2019-05/01, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš pirmiau nurodytos vartojimo kredito sutarties.

Dėl negrąžinto kredito ir bendros kredito kainos

Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas savo prievolės grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, todėl jis laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Ieškovės reikalavimai grąžinti kreditą (500 Eur) ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas (470 Eur bendros kredito kainos) laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015) ir, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti 806,46 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties pasibaigimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš kartu su ieškiniu pateikto skaičiavimo matyti, kad 806,46 Eur kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos, taikant sutartyje numatytą 74,90 proc. dydžio metinę palūkanų normą.

Be to, ieškovė prašo priteisti 74,90 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (500 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Šie reikalavimai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti ir atmetami toliau išdėstytais argumentais.

Visų pirma, pažymėtina, kad aptariamos vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies 5.2, 5.3 punktuose ir šios sutarties bendrosios dalies 10.1 punkte, netinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, yra numatyta tiek kredito gavėjo prievolė mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki visiško kredito grąžinimo, tiek kredito gavėjo prievolė mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Kreditoriaus reikalavimas priteisti jam iš skolininko, netinkamai vykdžiusio piniginę prievolę, kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme.

Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 87,30 Eur (970 Eur pradelsta mokėti suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) netesybų (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 121 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies (59,52 proc.), proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 95,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 500 Eur (penkių šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 470 Eur (keturių šimtų septyniasdešimties eurų) bendrą kredito kainą, 87,30 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų trisdešimties centų) netesybas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1057,30 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt septynių eurų trisdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,83 Eur (devyniasdešimt penkių eurų aštuoniasdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.