- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 2YT-3241-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00382-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo teismo atnaujinti terminą palikėjos A. L. palikimui priimti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus mamai A. L., nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos mama iki 2007 metų gyveno (duomenys neskelbtini) tačiau po įvykusio gaisro prarado nuosavybe turimą nekilnojamąjį turtą, o neužilgo jos sveikata labai pablogėjo ir jai reikėjo nuolatinės pagalbos ir rūpinimosi, todėl ji gyveno su pareiškėjos šeima. Pareiškėjos mama iki savo mirties 8-9 metus gyveno pareiškėjos namuose, pareiškėja ja rūpinosi, kadangi ji labai sirgo bei pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jokio palikimo mama neturi ir nenorėjo jos jaudinti klausinėjant apie palikimą. 2019 metais gal balandžio mėnesį atsitiktinai iš pažįstamos moters, kuri dirba (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad yra mamos sąskaita su piniginiu likučiu. Ne visos aplinkybės apie mirusiąją mamą jai buvo žinomos, todėl nori atnaujinti terminą palikimui priimti, kadangi buvo klaidingai įsitikinusi, kad nėra pagrindo ir jokio turto ar kitų įsipareigojimų mama nepalieka. Taip pat nurodo, kad mamos palikimo termino atnaujinimas pareiškėjos iniciatyva negali pažeisti kitų, galimai suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes nėra įpėdinių, kurie būtų priėmę palikimą arba valdytų turtą, t. y. nėra ir suinteresuotų asmenų, kurie pretendavo į palikimą, jie neišreiškė valios priimti palikimą. Pirmosios eilės įpėdiniai – pareiškėjos sesuo Z. N. mirė (duomenys neskelbtini) m., o brolis J. L. jai nežinoma kur yra, su juo nebendrauja apie 7-8 metus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., nėra gavusi pranešimo apie galimą A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą valstybei ir nėra pradėjusi palikimo perėjimo valstybei procedūrų. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja A. G. yra A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Į byla pateiktas Lietuvos Kredito unijos A. L. sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad sąskaitos likutis 811,70 Eur. Į bylą pateikta Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės Viliutės Stankevičienės pažyma, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), mirus A. L., Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo, o patikrinus duomenis Testamentų registre, paaiškėjo, kad minėtos mirusiosios palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas.
Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja negalėjo įgyvendinti teisės priimti palikimą, atsiradusį po mamos mirties, kadangi buvo įsitikinusi, jog jokio palikimo nėra. 2019 m. balandžio mėnesį sužinojusi apie mamos sąskaitoje esantį likutį pinigų, nedelsdama kreipėsi į teismą. Pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašymo motyvus patvirtino teismo posėdžio metu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pareiškėja yra A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini), mirus A. L., Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo. Patikrinus duomenis Testamentų registre, paaiškėjo, kad minėtos mirusiosios palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra registruotas.
Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės neabejotinai įtakojo tai, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos A. L. mirties, būtų paveldėję kiti byloje dalyvauti suinteresuotais asmenimis neįtraukti asmenys, byloje nėra.
Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl teismas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pripažįsta svarbiomis (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis).
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. L. mirties, priimti atnaujintinas ir nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti pareiškimą.
Atnaujinti terminą A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po mamos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.