Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Priteisti nepilnametei dukrai L. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinių išmokų po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eurų, periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise nustatyti A. B..

Nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete L. B., gimusia (duomenys neskelbtini), šiomis sąlygomis: atsakovas - tėvas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kas antro savaitgalio penktadienį 17 val. pasiima dukrą L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo dieną gyvena su tėvu, dukra pervežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki šios (sekančios) dienos 19 val.. Atsakovas - tėvas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kol nepilnametė dukra pradės lankyti mokyklą, pusę kasmetinių atostogų ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleidžia su dukra L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išveždamas ją išjos gyvenamosios vietos , taip pat atostogų, bet ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiu, bei parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, nepilnametė dukra pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su atsakovu V. B., a.k. (duomenys neskelbtini). Ieškovė - mama A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui - tėvui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuvykus į dukters gyvenamąją vietą, privalo netrukdyti ir sudaryti sąlygas bendrauti su dukra, taip pat dalyvauti jos auklėjime. Atsakovas - tėvas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neporiniais kalendorinių metų Kūčias ir Šventąsiais Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 dieną) bei Naujuosius Metus (sausio 1 dieną) praleidžia, kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir porinių kalendorinių metų - Šventąsias Velykas (dvi dienos) praleidžia su dukra L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos. Dukra parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventės dienos 19 val.. Keičiantis ieškovės - mamos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnametės dukros gyvenamajai vietai, ji privalo apie tai informuoti prieš 7 (septynias) dienas atsakovą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini). Ieškovė - mama A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), be atskiro V. B. raštiško sutikimo išvežti šalių nepilnametės dukters L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į užsienį negali.

A. V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), prievoles kreditoriams: „Swedbank“, AB, 2015-11-03 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 15-104519-GV, pripažinti asmenine V. B. prievole. Su UAB „Žemkasa“, 2015-11-20 sudarytą paskolos sutartį Nr. PAS/2015-1, pripažinti asmenine V. B. prievole. Su UAB „Mokilizingas“, 2015-12-10 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. VJU51210MNPA, pripažinti asmenine V. B. prievole. Su UAB „SB lizingas“, 2016-01-13 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C601722880, pripažinti asmenine V. B. prievole. Su „Swedbank“, AB, 2016-01-27 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 16-008153-GV, pripažinti asmenine V. B. prievole. Su UAB „SB lizingas“, 2016-03-29 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C603751061, pripažinti asmenine V. B. prievole.

Priteisti atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 8382,50 Eur (aštuonių tūkstančių triejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų Eur 50 ct) kompensaciją už panaudotas asmenines lėšas ir darbą gerinant ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Santuokoje įgyta turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinti sekančiai: priteisti ieškovei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: Automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), vertė - 1500 Eur; 1500 Eur vertės dujinis pečius; 1800 Eur vertės virtuvinis komplektas; 800 Eur vertės įmontuojama spinta; 150 Eur vertės įmontuojama indaplovė; 150 Eur vertės kaitlentė; 100 Eur vertės prieškambario spinta. Viso kilnojamojo turto už 6000 Eur.

Priteisti atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: Automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įdentifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), vertė - 1500 Eur; 400 Eur vertės daugiafunkcinis treniruoklis „Christopeit - sport Profi Center De Luxe“; 120 Eur vertės treniruoklis „dviratis“; 150 Eur vertės 100 cm įstrižainės televizorius; 400 Eur vertės dviejų durų šaldytuvas; 250 Eur vertės skalbimo mašina; 100 Eur vertės dušo kabina; 550 Eur vertės sauna; 400 Eur vertės dvigulė lova su čiužiniu; 100 Eur vertės „kaušas“ nuo ekskavatoriaus; 200 Eur vertės „Makita“ su dėže ir dviem akumuliatoriais; 20 Eur vertės siaurapjūklis; 20 Eur vertės elektrinis grandinės galastuvas; 140 Eur vertės du trimeriai; 100 Eur vertės žoliapjovė; 200 Eur vertės benzininis pjūklas; 50 Eur vertės pasas; 200 Eur vertės rusiško aukso žiedas; 200 Eur vertės du kampiniai šlifuokliai. Viso kilnojamojo turto už 5100 Eur,

Priteisti atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. B., ?.k. (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ieškinyje išdėstė visiškai nepagrįstas aplinkybes apie jo vartojamą fizinį ir psichologinį smurtą sutuoktinės ir vaiko atžvilgiu. Jis nėra vartojęs nei fizinio, nei psichologinio smurto prieš šeimą. Priešingai, ieškovė 2016 m. birželio pabaigoje išvarė atsakovą iš namų, neleisdama pasiimti net asmeninių daiktų. Santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis. Santuokos metu atsakovas savo vardu ėmė paskolas iš kredito įstaigų. Pinigai buvo išleisti ieškovei priklausančio turto – namo pagerinimui bei kitiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pusė šių sumų turi būti priteista atsakovui. Atsakovui taip pat turi būti atlyginta už darbą pagerinant ieškovei priklausantį namą.

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Šioje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su dukra tvarkos nėra. Mergaitė nuo pat gimimo gyvena su motina, ji dukra rūpinasi tinkamai, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad pastovus, ilgalaikis tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, todėl nustatytina maksimali tėvo ir vaiko bendravimo tvarka.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas taip pat lieka atsakingas kreditoriams pagal santuokos metu jo vardu paimtas paskolas, kurios buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovė turi pajamas, nekilnojamojo turto. Ieškovė pateikė paskaičiavimus (b.l. 48), kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad ši suma galėtų būti ir mažesnė.

Atsižvelgiant į virš minėtas aplinkybes, į tai, kad yra nustatoma maksimali atsakovo ir dukros bendravimo tvarka ir vaikas nemažą laiko tarpą praleis su tėvu, taip pat į tai, kad šiuo metu nėra kokių nors išskirtinių (dėl sveikatos būklės ar kitų neordinarių poreikių) vaiko priežiūros išlaidų, taip pat į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, į tai, kad ieškovei tenka didesni kasdieniai vaiko priežiūros rūpesčiai, iš atsakovo priteistina po 190 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukros išlaikymui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iki sprendimo įsiteisėjimo yra pritaikytas laikinas išlaikymas vaikui, nutartis sprendimui įsiteisėjus, naikintina.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad santuokos metu įgijo automobilius (duomenys neskelbtini) vertė - 1500 Eur; OPEL ZAFIRA, vertė - 1500 Eur; 1500 Eur vertės dujinį pečių; 1800 Eur vertės virtuvinis komplektas; 800 Eur vertės įmontuojamą spintą; 150 Eur vertės įmontuojamą indaplovę; 150 Eur vertės kaitlentę; 100 Eur vertės prieškambario spintą; 400 Eur vertės daugiafunkcinį treniruoklį „Christopeit - sport Profi Center De Luxe“; 120 Eur vertės treniruoklį „Dviratis“; 150 Eur vertės 100 cm įstrižainės televizorių; 400 Eur vertės dviejų durų šaldytuvą; 250 Eur vertės skalbimo mašiną; 100 Eur vertės dušo kabiną; 550 Eur vertės sauną; 400 Eur vertės dvigulę lovą su čiužiniu; 100 Eur vertės „kaušą“ nuo ekskavatoriaus; 200 Eur vertės „Makita“ su dėže ir dviem akumuliatoriais; 20 Eur vertės siaurapjūklį; 20 Eur vertės elektrinį grandinės galastuvą; 140 Eur vertės du trimerius; 100 Eur vertės žoliapjovę; 200 Eur vertės benzininį pjūklą; 200 Eur vertės rusiško aukso žiedą; 200 Eur vertės du kampinius šlifuoklius. Be to, ieškovė jam negrąžina 50 Eur vertės LR piliečio paso.

Ieškovė nurodo, kad automobilį „Peugeot 307“ ji įsigijo iki santuokos sudarymo, kaip ir atsakovas automobilį „MAZ8114“. Šias aplinkybes patvirtina ir pažymos apie transporto priemones (b.l. 14-15). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad šaldytuvą, skalbimo mašiną, dvigulę lovą su čiužiniu ji pirko iki santuokos (b.l. 128 – 133). Taip pat nurodo, kad prieškambario spintą jai atidavė tėvai (to neneigia ir atsakovas), o auksinį žiedą atsakovas pametė. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad virš minėtas turtas buvo įgytas santuokoje, jis šalintinas iš dalintino turto masės. Taip pat negali būti dalinamas ir LR piliečio pasas.

Byloje kyla ginčas dėl virtuvinio komplekto su jame įmontuota indaplove ir kaitlente įgijimo. Ieškovė teigia, kad šį turtą įgijo kartu su namu iki santuokos, atsakovas – kad santuokoje su ieškove metu.

Byloje liudytojais apklausti L. G., A. Č. parodė, kad ieškovei ir atsakovui atsikėlus gyventi į namą, virtuvėje buvo tik valgomasis stalas. Liudytoja R. D.-K. parodė, kad namą ieškovei pardavė minimaliai apstatytą, jame buvo gelsvos spalvos virtuvės baldų komplektas. Negali pasakyti ar buvo sumontuota buitinė virtuvės įranga. Atsakovas teigia, kad santuokoje, jam paėmus paskolą iš „Swedbank“ AB, buvo pirktas tamsios spalvos virtuvės baldų komplektas, jis pats jį parvežė, pirko įmontuojamą buitinę techniką. Šių aplinkybių kategoriškai nepaneigė ir ieškovė, nepateikė tai paneigiančių įrodymų. esant Tokiems įrodymams, labiau tikėtina, kad šis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl dalintinas.

Dėl kitų daiktų, įgytų santuokoje padalijimo ir jų vertės ginčo nėra. Jis dalintinas pagal ieškovės pateikto turto balanse nurodytas vertes (b.l. 127), kurių atsakovas neginčija. Ieškovė papildomai pateikė dujinio katilo pirkimo dokumentus, iš kurių matyti, kad jo kaina yra 1063,00 Eur, o ne 1500,00 Eur, kaip buvo nurodęs atsakovas.

Atsakovas neįrodė, jog turtas buvo pagerintas iš esmės, t.y. duomenų apie tai, kad santuokos metu turto vertė padidėjo. Atsakovo nurodyti namo remonto darbai, nekeičiant pagrindinio statinio konstrukcijų, nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, o šuns voljero pastatymas ar sklypo priežiūros darbai nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą, todėl neatsirado pagrindo ieškovės asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str.) ir atsakovas negali reikalauti kompensacijos, remdamasis CK 3.115 straipsnio pagrindu.

Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pirmiausia pasisakytina dėl reikalavimo su UAB „Žemkasa“. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jį su UAB „Žemkasa“ sietų kokie nors paskoliniai santykiai. Pati UAB „Žemkasa“ atsiliepime nurodė, kad jokių pretenzijų nei atsakovui, nei ieškovei neturi, jie tik įteikė vestuvių dovaną sutuoktiniams. Esant tokiems įrodymams, priešieškinys šioje dalyje atmestinas.