Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei pagal pirminį skundą, kaltinamajai pagal priešpriešinius skundus D. K.,

kaltinamiesiems pagal pirminį skundą, privatiems kaltintojams, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams pagal priešpriešinį skundą R. D., A. G.,

nevie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo privataus kaltinimo bau­džia­mą­ją by­lą pagal D. K. pirminį skundą, ku­rio­je R. D., gimusi 1962 m. lapkričio 14 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) – specialiste, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, neteis­ta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d.; A. G., gimęs 1996 m. rugpjūčio 13 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės mieste, neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d., pagal R. D. ir A. G. priešpriešinius skundus, kurioje D. K., gimusi 1956 m. vasario 11 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) – liftininke, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. 41, Plungės mieste, neteis­ta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. D. ir A. G., veikdami bendrininkų grupe, nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai D. K., t. y. 2013 m. vasario 12 d., apie 10⁰⁰ val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) valdas ribojančiuos tvoros, tarp D. K. ir R. D., A. G. dėl šios tvoros kilusio buitinio konflikto metu, R. D. davus nurodymą „A., skelk“, A. G. vieną kartą tyčia kumščiu sudavė smūgį D. K. į veidą, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės, taip padarė nukentėjusiajai sužalojimus: veido sumušimą su veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės, poodines kraujosruvas dešinio dilbio srityje, kairio raktikaulio projekcijoje, dauginius paviršinius sužalojimus kairiame žaste ir dilbyje - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamieji R. D. ir A. G. kaltinami tuo, kad necenzūriniais žodžiais įžeidė D. K., t. y. 2013 m. vasario 12 d., apie 10⁰⁰ val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) valdas ribojančiuos tvoros, tarp D. K. ir R. D., A. G. dėl šios tvoros kilusio buitinio konflikto metu, iki smurto prieš D. K. pavartojimo, R. D. necenzūriniais žodžiais „debile, šliundra, kurva, brūde“, A. G. necenzūriniais žodžiais „kurva, nuimsiu tau galvą, kai pisiu ir nulėks ji tau“, įžeidė D. K.

Kaltinamoji D. K. kaltinama tuo, kad nežymiai sutrikdė R. D. sveikatą, necenzūriniais žodžiais įžeidė R. D. ir A. G., t. y. 2013 m. vasario 12 d., apie 10⁰⁰ val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) valdas ribojančiuos tvoros, tarp D. K. ir R. D., A. G. dėl šios tvoros kilusio buitinio konflikto metu, D. K. tyčia kumščiais ne mažiau 6 kartus daužė per R. D. rankų plaštakas, ne mažiau 8 kartus kumščiais sudavė į R. D. galvos užpakalinę dalį, tampė R. D. už plaukų, taip sukėlė fizinį skausmą. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, D. K. R. D. įžeidė necenzūriniais žodžiais „kurvos jūs, nekabinsit to šūdo savo ant mano tvoros“, „Irmantai, atvažiuok greitai čia, ta kurva vėl kabina savo šūdą“, A. G. įžeidė necenzūriniais žodžiais „snargly, prieik arčiau galėsim ir pasimušti“, „snargly, ko čia padedi motinai, nesikišk į mūsų reiklaus, eik į trobą ir būk“.

Kaltinamoji ir nukentėjusioji R. D. teisme savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad ginčo tvora yra įregistruota jos namų valdos dokumentuose. Kai K. tvarkė savo ūkinį pastatą, tvoroje liko skylė, o turėdama informacijos, kad vaikščiojama po jos teritoriją, ji pritvirtino prie tvoros metalinę skardą, kurią ne kartą rado nuimtą. Kai su sūnumi A. G. norėjo tą lakštą prikabinti 2013-05-12, D. K. necenzūriniais žodžiais ėmė šaukti "kurvos, nekabinsit šūdo ant mano tvoros", kažkam skambindama sakė "atvažiuok, ta kurva vėl kabina savo šūdą", priėjusi pradėjo daužyti su kumščiais jai per rankas, galvą, tai pamatęs sūnus nustūmė D. K. ir ji atsisėdo ant žemės. Po to ji dar su didesniu įtūžiu puolė prie jos, vėl ėmė trankyti jai per galvą, todėl šaukėsi sūnaus pagalbos. Tuo metu D. K. kieme buvo T. K., vyras ir dar du mažamečiai vaikai, o jos kieme buvo sūnus ir svečias V. J., kuris viską girdėjo ir matė. Nuo smūgių ant jos rankų sužalojimų nesimatė, bet skausmą jautė. Į galvą sudavė ją prisitraukus už rankos ir plaukų, kliuvo per pakaušį, skaudėjo. Po to prasidėjo įtampa, nemiga, deginimas pečių juostoje, galvos skausmas, D. K. veiksmai lėmė ligos paūmėjimą. Pas gydytojus vyko vėliau, į policiją nesikreipė. Žodis "kurva" ją labai įžeidė, skirtas buvo jai, nes ji kabino tą skardą. D. K. pateiktame garso įraše yra iškarpyti žodžiai kur ji prašė nedaužyti jai per rankas, ištrinta dalis įrašo "A., atskelk" ir pakoreguota į kurstymą „Arvydai, skelk“. D. K. sužalojimai galėjo atsirasti kai ji pati įtūžusi atsitrenkė į tvorą. Kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, prašo ją išteisinti, o D. K. ieškinį atmesti. Pagal jos priešpriešinį skundą prašo kaltinamąją D. K. pripažinti kalta pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., bausmės rūšį paskirti ir jos dydį nustatyti teismo nuožiūra. Jos civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti 4.344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 24,60 Eur turtinės žalos atlyginimui, 1.071,59 Eur atstovavimo išlaidų.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis A. G. teisme savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad jį mama R. D. pasikvietė tvirtinti skardą, tada D. K. pradėjo koliotis šaukdama "kurvos, bledės, nekabinsit šūdo", mamai daužė per rankas, per galvą, todėl jis ir nustūmė D. K., kuri nugriuvo, o jis, išsigandęs, nuėjo prie laiptų. Jį mama nekurstė mušti, o prašė atskelti vielos, jis D. K. negrasino ir neįžeidinėjo, jos nemušė, todėl prašo jį išteisinti ir ieškinį atmesti. Pati D. K. galėjo kur nors į tvorą arba namuose susižaloti. Dėl mamos mušimo ir necenzūrinių žodžių vartojimo prieš jį ir mamą, jam buvo sukeltas stresas, dėl to kreipėsi į gydytojus, po įvykio prasidėjo nemiga, galvos skausmai, teko vartoti antidepresantus. Pagal jo priešpriešinį skundą prašo kaltinamąją D. K. pripažinti kalta pagal BK 155 str. 1 d., bausmės rūšį paskirti ir jos dydį nustatyti teismo nuožiūra. Jo civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti 4.344,30 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kaltinamoji ir nukentėjusioji D. K. teisme parodė, kad 2013-05-12, prieš 10 valandą, išėjusi į kiemą pažiūrėti ką veikia anūkai, pamatė R. D. su skardos lakštu, o pasiteiravus ką ji su juo darys, buvo iškoliota "ne tavo reikalas debile, ką norėsiu tą ir darysiu", "brūdai, seniai, karaėdai, kurvos", "eik kurva į trobą, kai pisiu tau į galvą ir nulėksi". Ji neleido tvirtinti skardos ant savo tvoros, judino tinklinę tvorą, bet R. D. nelietė. Dėl nelygaus grunto aukščio prie tvoros neturėjo galimybės R. D. prisitemti už chalato ar rankos, nes ji būtų nusibraižiusi veidą. Neskambino sūnui I., nes jis buvo Norvegijoje. Pripažino, kad ne kartą buvo nuėmusi rastas pritvirtintas skardas, nes ten jokios skylės tvoroje nėra, jie po jos teritoriją nevaikšto. Mamos paragintas A. G. jai trenkė į veidą ir ji apsvaigusi nugriuvo. Nuskėlė dantį, sulaužė akinius, jai buvo padaryti sužalojimai. Kadangi ji nesmurtavo prieš R. D. ir necenzūriniais žodžiais neįžeidė A. G. bei R. D., prašo ją išteisinti, o jų ieškinius atmesti. Pagal jos pagrindinį skundą prašo kaltinamuosius R. D. ir A. G. pripažinti kaltais pagal BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., bausmės rūšis paskirti ir jų dydį nustatyti teismo nuožiūra. Jos civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir solidariai iš R. D. bei A. G. priteisti 5.792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 69,22 Eur turtinės žalos atlyginimui, 144,81 Eur atstovavimo išlaidų. Dėl sužalojimo kentėjo skausmą, patyrė nepatogumus ir diskomfortą.

Specialisto išvadoje Nr. G 1147/13 (03) D. K. konstatuoti šie sužalojimai: veido sumušimas su veido kairės pusės minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis apatinio žandikaulio projekcijoje iš kairės, poodinės kraujosruvos dešinio dilbio srityje, kairio raktikaulio projekcijoje, dauginiai paviršiniai sužalojimai kairiame žaste ir dilbyje. Minimus sužalojimus D. K. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus jos veidą bei kitas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant ar pan. Sužalojimus D. K. galėjo patirti 2013-05-12 paros pirmoje pusėje. Trauma yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-9-00329-13, b.l. 23-24).

D. K. teismui pateiktame kompaktiniame diske su garo įrašu girdisi kaip R. D. liepia A. „skelti“ tuo metu, kai vyko jos konfliktas su D. K. (T.2, b.l. 65). Iš ekspertizės akto Nr. 11-1491 (14) išvados matyti, kad šis garso įrašas yra kopija, ištisinis ir nesumontuotas, jame trynimo požymių nėra. (T.2, b.l. 69-71).

Teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė J. K. parodė, kad pagal policijoje gautą pareiškimą ji su kitu pareigūnu buvo nuvykusi į įvykio vietą ir matė, kad D. K. buvo sužalota, buvo surinkta medžiaga, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta kreiptis į tesimą privataus kaltinimo tvarka.

D. K. ir jos gynėjo iniciatyva teisme liudytojais buvo apklausti T., V. ir K. K.

Liudytojas T. K. parodė, kad į kiemą išėjo išgirdęs triukšmą. Girdėjo kaip A. G. sakė jo mamai "eik į trobą, nes kai pisiu tau nulėks galva", todėl su telefonu darė garso įrašą. R. D. ir A. G. bandė tvirtinti skardą, mama neleido ir stūmė su ranka skardą. Kai R. D. norėjo užsukti vielą, A. G. ėjo į kiemą, tada R. D. sakė "skelk", ir A. G. įsibėgėjęs nuo laiptų trenkė mamai į veidą. Tada jis išjungė garso įrašą ir iškvietė policiją.

Liudytojas V. K. parodė, kad apie mamos sumušimą sužinojo iš tėvo. Mamai buvo blogai, skaudėjo ir svaigo galva, sakė, kad pribėgo prie tvoros ir trenkė kaimynės sūnus A. G.. Veidas buvo mėlynas kairėje pusėje, kairysis žandas, rankos sumuštos.

Liudytojas K. K. parodė, kad į kiemą išėjo išgirdęs triukšmą. R. D. šaukė ant žmonos, vadino „šliundra, debile“, žmona liepė netvirtinti skardos prie jos tvoros. Po to R. D. pasikvietė sūnų A. G. ir abu tvirtino skardą prie tvoros, o žmona neleido. Tada išgirdo kaip R. D. liepė A. „skelti“, o benueinantis A. G. grįžo ir ranka trenkė žmonai į veidą, kuri nuvirto. Jo manymu A. G. nebūtų sudavęs smūgį, jei jam nebūtų liepusi mama. Ta tvoros dalis yra jų šeimos iniciatyva užtverta ir be jų sutikimo nieko negalima tvirtinti.

R. D., A. G. ir jų gynėjos iniciatyva teisme liudytojais buvo apklausti D. G., V. K., D. L., M. B., V. J.

Liudytoja D. G. parodė, kad tuo metu buvo R. D. namuose antrajame aukšte, išgirdo kaip kaimynė rėkauja ir matė vykusį konfliktą prie tvoros. Matė kaip trenkė R. kaimynė, garsiai rėkė ir keikėsi sakydama "kurva", stumdė ją per tvorą, bandė į savo pusę atitempti, A. G. tik pastūmė D. K., nes jis gynė mamą. A. G. ir R. D. įvykio metu necenzūrinių žodžių nevartojo.

Liudytoja V. K. parodė, kad girdėjo kaip D. K. su R. D. barėsi, šaukė necenzūriniais žodžiais, keikėsi. Ji gyvena kaimynystėje, tvoros permatomos, tačiau jokių muštynių nematė.

Liudytoja D. L. parodė, kad tą dieną buvo atvykusi pas tetą R. D., būdama kieme girdėjo ir matė kaip kaimynė pradėjo tetą vadinti necenzūriniais žodžiais ir mušti per ranką kai R. D. pradėjo kabinti skardą. Kai D. K. tempė ją, A. G. nustūmė D. K., ji krito, o A. G. išsigandęs grįžo prie namo. Kai D. K. atsistojo ir vėl puolė tetą, R. D. šaukėsi A. pagalbos. A. G. vėl bėgo, o jį pamačiusi D. K. atsitraukė, sakė „kurva tu, šito brūdo nekabinsi čia“. Kieme dar buvo V., namo viršuje buvo A. draugė.

Liudytojas M. B. parodė, kad tą dieną su broliu ėjo pas pusbrolį A. G., būdami prie laikraštinės matė kaip D. K. rėkaudama tampė už rankos ir plaukų R. D., A. G. buvo šalia ir pribėgęs nustūmė D. K., o jie apsisukę išėjo. Tuo metu R. D. ir A. G. nesikeikė, kitų žmonių kieme nematė.

Liudytojas V. J. parodė, kad tada buvo pas R. D. namuose, tačiau jis nieko nematė nes buvo kambaryje, triukšmo nesigirdėjo. Lauke buvo R. D., ką ji ten veikė nežino, kur buvo A. G. nežino. Anksčiau su R. D. draugavo gal pusmetį, negirdėjo, kad ji pyktųsi kada su K., jam nepasakojo, kad su jais pykstasi, jo tai nedomino. Tą dieną buvo atvažiavusi policija ir greitoji, kad R. D. buvo sužalota nesimatė. Tą dieną buvo dar kažkokia panelė, D. L. nebuvo atvykusi.

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas. Surinktais ir aptartais įrodymais pilnai įrodyta kaltinamųjų R. D. ir A. G. kaltė pagal D. K. pirminio skundo kaltinimą dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo veikiant bendrininkų grupe.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 24 str. nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis mažiausiai dviejų tarpusavyje susitarusių (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.)), pakaltinamų ir sulaukusių nustatyto amžiaus (šiuo atveju 16 m.) fizinių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas).

Nuosprendyje aptarti įrodymai (D. K. parodymai, CD garso įrašas, fonoskopinės ekspertizės išvados, liudytojų Tomo, Virginijaus, K. K. parodymai) patvirtina bendrininkavimą, kad R. D. kurstė sūnų A. G. „skelti“ D. K., kaip vykdytojas A. G. sudavė smūgį D. K. į veidą dėl ko ji nugriuvo ant žemės, tokiu būdu abu kaltinamieji padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai (specialisto išvada, liudytojos J. K. parodymai), kadangi dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. D. K. buvo sužalota tiesiogine tyčia, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, abiejų kaltinamųjų veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., todėl skirtina bausmė.

Pagal pirminį skundą privatus kaltintojas D. K. kaltina jos įžeidimu necenzūriniais žodžiais R. D. ir A. G., o pagal priepriešinį skundą privatūs kaltintojai R. D. ir A. G. kaltina jų įžeidimu necenzūriniais žodžiais D. K..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Iš nuosprendyje aptartų visų kaltinamųjų parodymų, liudytojų D. G., V. K., D. L., M. B., V. J., T., V., K. K. parodymų matyti, kad necenzūrinių žodžių (išvardytų kaltinimuose) vartojimas yra primityvaus D. K. ir R. D. tarpusavio bendravimo pasekmė, kurio būta ir anksčiau.

Skunde ir priešpriešiniuose skunduose nurodytu laiku ir vietoje įvyko eilinis konfliktas dėl namų valdas skiriančios tvoros nuosavybės, kad R. D. savavališkai kabina skardos lakštą ant D. K. tvoros, taip pati nukentėjusioji pradėjo konfliktą, kurio metu, abi būdamos piktos, pasakė viena kitai kaltinimuose inkriminuotus, jų nuomone, įžeidžiančius žodžius.

Iš statinių kadastrinių duomenų (T.1, b.l. 33, 100) matyti, kad kiekvienos (duomenys neskelbtini) g. 41 ir 43 namų valdos dokumentuose įrašytos tvoros, skirtingų ilgių ir statybos metų, todėl nėra galimybės konstatuoti kam nuosavybės teise priklauso ginčo tvora. Iš duomenų teismų LITEKO sistemoje matyti, kad 2014-12-16 Plungės rajono apylinkės teisme yra priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-940-225/2014, kuriame konstatuota, kad D. K. (ieškovė) nurodė, jog namų valdas skirianti tvora yra bendroji nuosavybė.

Įvertinus tai, kad privačių kaltintojų manymu, įžeidžiančius žodžius vieni kitiems pasakė iš pykčio, jausdamiesi teisėtais tvoros savininkais dėl ko ir kilo ginčas, taip išreikšdami savo neigiamas emocijas dėl susidariusios situacijos, darytina išvada, kad D. K. ir R. D. neturėjo tyčios įžeisti viena kitą. A. G. necenzūrinių žodžių (išvardytų kaltinimuose) vartojimas yra sietinas ne su nukentėjusiosios D. K. įžeidimu, o su agresija jos atžvilgiu, nes po to smurtas buvo pavartotas. Tarp pačių R. D. bei A. G. iniciatyva apklaustų liudytojų yra prieštaravimų, jog ne visi galėjo girdėti bei matyti kas buvo kalbama ir daroma įvykio vietoje.

Kadangi nenustatyta, jog pasakydami kaltinimuose nurodytus žodžius D. K., R. D., A. G. siekė vieni kitus įžeisti, jų veika labiau atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl visi išteisintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nuostatas, įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti tinkamai.

Nagrinėjamos bylos kontekste kaltinimas D. K., kad ji nukentėjusiajai R. D. sukėlė fizinį skausmą tyčia suduodama kumščiais ne mažiau 6 kartus per rankų plaštakas ir ne mažiau 8 kartus į galvos užpakalinę dalį, bei tampydama už plaukų, grindžiama tik pačios R. D. parodymais. Kaltinamoji D. K. kaltinimo nepripažįsta visiškai. Medicininių duomenų apie rankų sužalojimus nepateikta, stuburo negalavimų R. D. turėjo anksčiau iki įvykio (T.1, b.l. 75), nepateikta medicininių duomenų apie ligos paūmėjimą po įvykio, nei vienas iš R. D. prašytų apklusti liudytojų nenurodė kaip D. K. sukėlė fizinį skausmą R. D., nes liudytoja D. G. nurodė, jog kaimynė garsiai rėkė ir keikėsi, stumdė ją per tvorą, bandė į savo pusę atitempti, liudytoja V. K. parodė, jog nors tvoros permatomos, tačiau jokių muštynių nematė, liudytoja D. L. parodė, jog matė kaip kaimynė pradėjo mušti per ranką, liudytojas V. J. parodė, kad D. L. tą dieną nebuvo atvykusi iš viso, liudytojas Mindaugas Buivydas parodė, jog D. K. rėkaudama tampė už rankos ir plaukų R. D.. Tarp visų dėl šio epizodo aptartų įrodymų nėra sąsajos, jie nesudaro vientisos nusikaltimo darymo grandinės ir nepatvirtina privataus kaltintojo versijos dėl jai sukelto fizinio skausmo. Kaltinamojo A. G. parodymai, kad D. K. mamai daužė per rankas, per galvą, vertintini siekimu padėti nukentėjusiajai R. D. panaudoti nepagrįstą kaltinimą kaip kontrargumentą prieš D. K., pagal abiems pareikštą kaltinimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi nesurinkta pakankami neginčytinų įrodymų, kad D. K. sukėlė fizinį skausmą R. D., ji išteisintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmes kaltinamiesiems A. G. ir R. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais nepilnamečiui (BK 91 str.), pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 55 str.), esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Motyvuojamoji dalis

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina pačios nukentėjusiosios D. K. provokuojantis elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), abiejų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Abu kaltinamieji anksčiau neteisti ir nebausti administracine tvarka (T.1, b.l. 138), R. D. dirba ir charakterizuojama teigiamai (T.1, b.l. 134), A. G. mokosi ir charakterizuojamas teigiamai (T.1, b.l. 137), A. G. nusikalto būdamas nepilnametis (T.1, b.l. 107), abu kaltinamieji teisiami už nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 55, 91 str. nuostatas, pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Už abiejų kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d., laisvės atėmimui yra numatytos ir alternatyvios bausmės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus abiems laisvės apribojimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai numatyti BK 41 str., įgyvendintas teisingumo principas.

Dėl ieškinių. Ieškovo D. K. reikalavimas dėl priteisimo 144,81 Eur atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatas M. Gricius teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei (T.1 b.l. 6), ji turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitas Nr. 731398), todėl jos išieškotinos solidariai iš atsakovų R. D. ir A. G..

Reikalavimas dėl 69,22 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais įrodymais tik dėl 19,98 Eur turėtų išlaidų (T.1, b.l. 11), todėl tenkintinas iš dalies, kadangi pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Reikalavimas dėl 5.792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į kaltinamųjų tyčine veiką, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovės prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Neabejotinai dėl sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, stacionariai nebuvo gydoma, nėra liekamųjų reiškinių, dėl ko prašoma priteisti patirta neturtinės žalos atlyginimo suma mažinama.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1 d. nuostatas, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniu atsako solidariai, todėl pagal visus ieškovės D. K. ieškinio reikalavimus taikytina solidarinė atsakomybė.

2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime Nr. 40, 4.5 punkte nurodyta, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, todėl ieškovų R. D. ir A. G. ieškiniai paliktini nenagrinėti, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., kur numatyta teisė ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-305, 307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. pri­pa­žin­ti kalta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius. Įpareigoti nuteistąją visą šį laiką dirbti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

A. G. pri­pa­žin­ti kaltu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius. Įpareigoti nuteistąjį visą šį laiką mokytis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

R. D. išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

A. G. išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

D. K. išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 155 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

D. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš R. D. ir A. G. 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 eurocentą) išlaidų už advokato pagalbą, 19,98 Eur (devyniolika eurų 98 eurocentus) turtinės žalos atlyginimui, 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 eurocentus) neturtinės žalos atlyginimui D. K., likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

R. D. ir A. G. ieškinius atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.