- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-1438-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00088-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
procesinio dokumento kategorijos: 116.5.1; 121.14; 121.18; 126.8.
2013 m. rugpjūčio 29 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-263-314/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“, veikiančios per filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovei E. B., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą Y. B., dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė Druskininkų miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės vaiko E. B. (gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau atsakovė) 1 820,63 Lt skolą už į jai nuosavybės teise priklausančius butus, esančius Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, 36,24 Lt delspinigius už laiku neapmokėtą šilumos energiją ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas atsakovei ir jos motinai, atstovei pagal įstatymą, Y. B. (toliau atstovė pagal įstatymą) procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu, nustatydamas 14 dienų terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Atsiliepimas nustatytu laiku nebuvo pateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės atstovės pagal įstatymą 1 820,63 Lt skolą, 36,24 Lt delspinigius, 72,00 Lt žyminį mokestį, iš viso 1 928,87 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 856,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atstovės pagal įstatymą atsakomybė už nepilnametės dukros sutartines prievoles kyla Civilinio kodekso (toliau CK) 2.7 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodančiu, kad pagal nepilnamečio iki 14 metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir skolą bei išvestinius reikalavimus priteisti būtent iš atsakovės (vaiko), atstovaujamos atstovės pagal įstatymą, o ne atsakovės atstovės pagal įstatymą, nurodydama, jog, remiantis civilinio proceso teisės normomis (CPK 38 ir 54 straipsniais) ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013), apeliantė teisėtai ir pagrįstai atsakove nurodė būtent nepilnametę dukrą, o ne jos motiną, ir iš jos prašė priteisti įsiskolinimą ir išvestinius reikalavimus už atsakovei nuosavybės teise priklausantiems butams tiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas. Teismas, manydamas, kad apeliantė (ieškovė) pasirinko netinkamą atsakovą, turėjo laikytis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 45 straipsnyje nustatytos netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarkos, tačiau apeliantė apie atsakovės pakeitimą sužinojo tik gavusi sprendimą už akių.
Atsiliepimai nustatytu laiku nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.7 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinimo ir taikymo, kuomet reiškiamas ieškinys dėl atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų sutartines prievoles.
Apeliantė, pareikšdama ieškinį, atsakove nurodė butų, esančių Druskininkuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepilnametę savininkę E. B. (8 metai) ir jos atstovę pagal įstatymą Y. B., o teismas sprendimu už akių skolą ir išvestinius reikalavimus priteisė iš atsakovės atstovės pagal įstatymą – motinos Y. B. (tėvas miręs).
CK 2.7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės. Tuo tarpu CK 2.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles. Formaliai atsakove nurodyta E. B. yra nepilnametė iki keturiolikos metų, todėl jos atsakomybę pagal prievoles reglamentuoja paminėtos CK 2.7 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog nepilnamečių iki keturiolikos metų ir nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų civilinis veiksnumas – galėjimas atsakyti pagal prievoles ir atsakomybės ribos yra aiškiai išskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011, kurioje suformuota teisinė praktika dėl CK 6.275 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą) ir 6.276 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus padarytą žalą) aiškinimo ir taikymo.
CK 2.7 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo nuostatų, materialinio teisinio santykio subjektu, atsakingu už prievolės vykdymą ieškovei, laikydamas nepilnametės iki keturiolikos metų E. B. įstatyminę atstovę ir iš jos priteisdamas įsiskolinimą už nepilnametei priklausantiems butams patiektą šilumos energiją ir suteiktas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-12-31, kuomet skola susidarė už laikotarpį po nuosavybės teisės į butus įgijimo (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai išduoti 2010-04-08 ir 2010-07-29). CPK 45 straipsnio pagrindu pakeisti Y. B. procesinę padėtį, kai ji ieškinyje jau buvo nurodyta atsakovės įstatymine atstove, teismui nebuvo būtinybės, nes jos atsakomybė už nepilnamečio prievoles yra įtvirtinta įstatyme. Nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis), kas reiškia, jog nepilnamečiui iki 14 metų nebūdingas nei civilinis, nei civilinis procesinis veiksnumas, todėl juos procese visiškai pakeičia jų atstovai pagal įstatymą. Pažymėtina, kad CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.186 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai (įstatyminiai atstovai) privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, todėl pareiga padengti įsiskolinimą tenka būtent nepilnametės iki keturiolikos metų E. B. atstovei pagal įstatymą – Y. B. (analogiški aiškinimai nurodyti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1491-259/2013).
Apeliantas remiasi teismine praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-81/2013. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Taigi, apeliacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose. Apeliantės nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio iki keturiolikos metų procesinės padėties, kuomet reiškiamas reikalavimas dėl jo atsakomybės pagal prievoles. Kasacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiama dėl ieškovo nepilnamečio vaiko, o ne atsakovo, procesinės padėties ir teisių, kai buvo reiškiamas ieškinys dėl atlyginimo neturtinės žalos vaikui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.