Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BALTIC HEWER“ ieškinį atsakovui UAB „DAESTA“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovui, buvo siųsti buveinės adresais (duomenys neskelbtini), atsakovo vadovo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, tačiau visais atvejais grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai 2019 m. birželio 14 d. pakartotinai buvo išsiųsti atsakovo buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre – Verkių g. 44, Vilnius, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, laikomi įteiktais atsakovui tinkamai 2019 m. birželio 25 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus tų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui pardavė medienos lentas bei teikė jų džiovinimo paslaugas. Ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras Serija BH Nr. 1178, 1177, 0195 iš viso 9 345,47 EUR sumai. Nustatyta, kad atsakovas minėtų sąskaitų faktūrų tinkamai neapmokėjo ir iki ieškinio pateikimo dienos liko skolingas 8 891,06 EUR (b. l. 5).

Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytose vietose (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovas pareigos mokėti už ieškovo perduotas prekes bei suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 8 891,06 EUR skola (CK 6.38, 6.200, 6.344, 6.716 straipsniai).

CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už neatsiskaitymo laikotarpį pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas faktūras, kurios sudaro 402,52 EUR (b. l. 3-4). Pažymėtina, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis apibrėžta plačiai – jis taikomas visoms komercinėms sutartims, kurios atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Sutarties patekimas į minėto teisės akto materialiąją taikymo sritį gali būti nustatomas taikant šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – tokia sutartis turi būti sudaryta tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinės sutarties kriterijaus; 3) sutarties dalyko – pagal sutartį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sutarties atlygintinumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Nustatyta, jog atsakovas laiku su ieškovu tinkamai neatsiskaitė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neįvykdė prievolės dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 402,52 EUR dydžio palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti 40 EUR, kaip išieškojimo išlaidų kompensaciją, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 EUR išieškojimo išlaidų kompensacija.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio procesines palūkanas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal Įstatymo 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Pažymėtina, jog Europos centrinio banko viešais duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0,00 procento (http://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 procento dydžio palūkanas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 333,58 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 280 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (b. l. 23).

Byloje patirta 12,66 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „BALTIC HEWER“ ieškinį atsakovui UAB „DAESTA“ tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „BALTIC HEWER“, j. a. k. 302545739, 8 891,06 EUR (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro 6 ct) skolą, 402,52 EUR (keturių šimtų dviejų eurų 52 ct) palūkanas, 40 EUR (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 333,58 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 280 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UAB „DAESTA“, j. a. k. 124390346.

Priteisti iš atsakovo UAB „DAESTA“, j. a. k. 124390346, 12,66 EUR (dvylikos eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.