Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei P. B., jos atstovams advokatams Zitai Smirnovienei, Dariui Sosnovskiui,

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, notarei Gražinai Zinkevičienei, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. B. ieškinį atsakovei N. A. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, notarei Gražinai Zinkevičienei, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė P. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia jos su dukra N. A. sudarytą 2011 m. gruodžio 8 d. Širvintų rajono 1-ame notarų biure sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau-ginčo butas) dovanojimo sutartį, pagal kurią butas asmeninės nuosavybės teise priklausęs ieškovei buvo padovanotas N. A. (atsakovei). Ieškinys grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Ieškovė nurodo, jog sudarydama ginčo buto dovanojimo sandorį nesuprato tikrosios sandorio esmės ir buvo įsitikinusi, kad butas dukrai N. A. nuosavybės teise pereis tik po ieškovės mirties. Ieškovė nurodė, jog galvojo, kad pasirašo dokumentus dėl ieškovės priežiūros. Ieškovė nurodo, jog yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir dėl savo išsilavinimo stokos, sveikatos būklės ir amžiaus pati ne visus juridinius reikalus galėjo tvarkyti savarankiškai. Visus turto reikalus tvarkydavo jos dukra N. A..

1.2. Nurodė, jog ginčo butą įsigijo 2006 metais, pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), nes blogėjant sveikatai jai buvo reikalinga priežiūra. Ginčo butą įsigijo netoliese savo kitos dukros O. F., kuri esant reikalui galėjo ją prižiūrėti.

1.3. Ieškovė nurodo, jog kaip sudarė 2011 metais ginčo buto dovanojimo sandorį paaiškinti negalinti, nes visų dokumentų pasirašymą organizavo atsakovė. Ieškovė suprato, jog tvarkomi dokumentai dėl jos priežiūros, o ginčo butas jos bus iki mirties. Tačiau vėliau iš kalbų suprato, jog atsakovė siekia ginčo butą palikti anūkei R. A.. Kai anūkė prasitarė, jog ginčo butas yra ne jos, nuvyko į Registrų centrą ir tik 2021 m. balandžio 15 d. gavusi dokumentus sužinojo, jog butas nėra jos, o 2011 metais padovanotas atsakovei. Ieškovė teigia niekada nesiruošusi dovanoti ginčo buto atsakovei ar anūkei ir iki pat 2021 m. balandžio 15 d. buvo įsitikinusi, jog ginčo butas jai priklauso nuosavybės teise, jame gyveno ir gyvena bei moka už jį visus komunalinius mokesčius.

1.4. Be to, nurodo, jog sandorio sudarymo metu sirgo lėtine galvos smegenų išemine liga. Dėl sveikatos būklės dar 2007 metais neterminuotai jai buvo nustatytas vidutinio lygio darbingumas ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. 2010 metais jai buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, cerebrinė aterosklerozė. Liga progresavo ir tai paaiškina, kad ieškovė nesuprato, kad atsakovė dėjo pastangas ne dėl ieškovės priežiūros, o dėl to, kad visas turtas, priklausęs ieškovei būtų perrašytas atsakovės vardu ir buto nereiktų dalintis su seserimi O. F., kuri taip pat būtų ieškovės turto paveldėtoja. Taigi sandoris patvirtintas tik atsakovės pastangomis, tuo tarpu pačiai ieškovei nesuprantant tikrosios sandorio esmės. Nurodo, jog nesuprato teisinių terminų, taip pat sutarties teksto dėl riboto lietuvių kalbos mokėjimo. Todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

2. Atsakovė N. A. atsiliepimu nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovė neteisingai nurodo faktines aplinkybes ir nurodo dirbtinai sugalvotus argumentus. Atsakovė nurodo:

2.1. Ieškovė turi dvi dukras - atsakovę ir O. F.. Ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini) buvusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį testamentu buvo nusprendusi palikti atsakovei. Kaip kompensaciją (už butą (duomenys neskelbtini)) kitai dukrai O. F., ieškovė buvo sumokėjusi O. F. 10000 USD, kurie tais laikais, buvo laikomi pakankamai didele pinigų suma. Kartu su ieškove bute (duomenys neskelbtini) kurį laiką gyveno jos anūkė (atsakovės dukra) R. A., kuri baigė gimnaziją bei važinėjo į Vilnių mokytis. Nurodo, jog ieškovė buvo verslininkė ir daug metų prekiavo įvairiomis prekėmis (duomenys neskelbtini). Taip pat ir O. F. dažnai vykdavo į užsienį įsigyti/parsigabenti prekių. Ieškovė pati prekiavo (duomenys neskelbtini), kol O. F. su sutuoktiniu susilaukė vaiko (sūnaus N.), o ieškovė ėmė prižiūrėti anūką. Apie 2005 m. ieškovė pardavė (duomenys neskelbtini) buvusį butą. 2006 m. gegužės 2 d. ieškovė įsigijo ginčo butą, sudarydama sutartį lietuvių kalba. Taip pat lietuvių kalba buvo sudarytas ir buto perdavimo aktas.

2.2. Nurodo, jog už (duomenys neskelbtini) parduotą butą gautų piniginių lėšų nepakako ginčo buto įsigijimui, todėl 2006 m. atsakovė prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo 18000 Lt suma. Be to atsakovė prisidėjo prie ginčo buto įrengimo – jos šeima atliko buto apdailos darbus, nupirko ir įrengė virtuvės baldus, viryklę, svetainės spintą, dvi dideles kambario spintas, dvigulę lovą, čiužinį, spintelę prie lovos, vonią, vonios spintelę, dvi kriaukles, klozetą, šviestuvus, vandens maišytuvus ir t.t.). Įrengus butą ir jį apstačius jame apsigyveno ieškovė, kuri kol vyko įrengimas gyveno pas atsakovę. Po kurio laiko, galimai O. F. iniciatyva dėl pastarosios užklupusių finansinių sunkumų, O. F. įkalbėjo ieškovę persikraustyti gyventi pas O. F., o ginčo butą išnuomojo nuomininkams.

2.3. Ieškovė paprašė atsakovės šeimos padėti O. F. finansiškai – duoti 50000 Lt, tačiau atsakovė tokios sumos neturėjo, o ir O. F. jai buvo skolinga 5000 Lt. Tada ieškovė pasiūlė atsakovei padovanoti ginčo butą, o atsakovė turėtų padėti seseriai O. F. finansiškai (pervesti 45000 Lt bei atleisti nuo 5000 Lt skolos grąžinimo). Atsakovė sutiko ir toliau vyko pasirengimo ginčo buto dovanojimo sandorio sudarymo darbai: 1) ieškovė užsakė kadastrinių matavimų bylos tikslinimo darbus; 2) atsakovės dukra R. A. kreipėsi į Swedbank AB dėl 30000 Lt vartojimo kredito gavimo; 3) atsakovės dukra R. A. pradėjo dalimis pervedinėti pinigines lėšas O. F.; 4) ieškovė nutraukė ginčo buto nuomos sutartį su nuomininkais bei pareikalavo atlaisvinti ginčo butą; 5) pas notarę Gražiną Zinkevičienę buvo užsakytas dovanojimo sutarties parengimas, suderintas ieškovės ir atsakovės atvykimo laikas.

2.4. Atsakovė nurodo, jog O. F. žinojo apie ieškovės ketinimą bei pasirengimą padovanoti ginčo butą atsakovei, todėl mielai priėmė ieškovės anūkės R. A. tetai O. F. pervestus 45000 Lt bei atsakovės sutikimą užskaityti 5000 Lt, kaip O. F. skolos atsakovei grąžinimą. Be to, O. F. iki šiol negrąžino R. A. jai pervestų 45000 Lt.

2.5. Atsakovė nurodo, jog pas notarę vyko du kartus, nes pirmą kartą nebuvo kadastrinių duomenų patikslinimo. 2011 m. gruodžio 8 d. ieškovę ir atsakovę priėmė notarė Gražina Zinkevičienė, kuri patikrino asmens tapatybės dokumentus, įsitiko, jog ieškovė ir atsakovė yra veiksnios, blaivios, orientuotos, dėmesingos, aiškiai ir suprantamai reiškia savo norus, t. y. notarei Gražinai Zinkevičienei nekilo abejonių dėl ieškovės ir atsakovės psichikos būklės; tada pateikė dovanojimo sutarties projektą susipažinti (perskaityti, užduoti klausimus), žodžiu paaiškino sandorio šalims sudaromos sutarties esmę, sukeliamas teisines pasekmes, įsitikino, kad šalys vienodai suprato sutarties sąlygas (kad ieškovė neatlygintinai perduoda atsakovės nuosavybėn butą (dovanojimo sutarties 2.1., 2.2. p.), o atsakovė jį priima nuosavybėn (dovanojimo sutarties 4.1. p.), paaiškino, jog dovanojimo sutartis kartu yra buto priėmimo – perdavimo atsakovės nuosavybėn aktas (dovanojimo sutarties 4.2. p., kuris parašytas paryškintu juodu šriftu), taip pat įsitikino, ar nėra kokių nors požymių, jog kuri nors šalis verčiama sandorį sudaryti prieš jos valią ar kokiomis nors kitomis sąlygomis, ar šalys neklysta ir kt. Šalims patvirtinus notarei Gražinai Zinkevičienei, jog viską suprato, ieškovė ir atsakovė savo ranka įrašė vardą, pavardę ir pasirašė dovanojimo sutartį. Tokiu būdu buvo pasirašyti keturi dovanojimo sutarties egzemplioriai, t. y. ieškovė ne tik žodžiu patvirtino notarei Gražinai Zinkevičienei, kad suprato dovanojimo sutarties esmę, bet ir keturis kartus, kiekviename dovanojimo sutarties egzemplioriuje savo ranka įrašė vardą, pavardę ir pasirašė (dovanojimo sutarties 9.4. p.). Po ginčo buto dovanojimo sutarties sudarymo ieškovė atsikraustė gyventi į atsakovės šeimos namus (duomenys neskelbtini), o atsakovė leido ginčo bute gyventi savo dukrai R. A.. Atsakovės dukra R. A. bute gyveno apie 2 m., kol dėl asmeninių priežasčių nusprendė grįžti gyventi į tėvų namus (duomenys neskelbtini). Kurį laiką atsakovės šeimos namuose gyveno atsakovė, jos sutuoktinis M. A., dukra R. A. ir ieškovė, o ginčo butas stovėjo tuščias, nes atsakovė nenorėjo savo buto išnuomoti. Vėliau ieškovė norėjo gyventi ginčo bute Vilniuje, todėl atsakovė neprieštaravo tam, tačiau leido juo naudotis ir savo dukrai R. A..

2.6. Atsakovė nurodo, jog jos sesuo O. F. sūnui tapus pilnamečiu, galimai neišgalėjo padėti jam įsigyti nuosavo būsto. Tuo tarpu, atsakovės dukra R. A. 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė kreditavimo sutartį bei įsigijo nuosavą būstą. Todėl atsakovės manymu, šios aplinkybės, kad atsakovė ir R. A. turi po nuosavą butą, o O. F. negali nupirkti buto savo sūnui ir galėjo pastūmėti atsakovės seserį O. F. nuteikti mamą (ieškovę) prieš atsakovę, pradėti aiškinti ieškovei, kad atsakovė neva turi grąžinti ieškovei butą.

3. Notarė Gražina Zinkevičienė atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

3.1. Paaiškina, jog 2011 m. gruodžio 8 d. patvirtino sutartį, kuria P. B. padovanojo savo dukrai N. A. butą (duomenys neskelbtini). Į notaro biurą P. B. kreipėsi 2011 m. lapkričio 17 d. su prašymu užsakyti nekilnojamojo turto (buto (duomenys neskelbtini)) duomenų tikslinimą Valstybės įmonėje Registrų centre. Prašyme buvo nurodytas duomenų tikslinimo užsakymo tikslas - dovanojimo sutarčiai sudaryti. Šį prašymą pasirašė P. B.. Tvirtinti dovanojimo sutartį buvo numatyta 2011 m. lapkričio 23 d., 10 val. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė patikslinti minėto buto duomenis, nes buvo netikslumų ir reikėjo papildomai atlikti buto kadastro duomenų tikslinimo darbus. Apie tai buvo informuota P. B.. Jos prašymu, 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „Matikada“ parengė buto kadastro duomenų bylą. Po to, dėl kadastro duomenų pakeitimo, P. B. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir 2011 m. lapkričio 30 d. jai buvo išduotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie jos nuosavybės teise įregistruotą butą Vilniaus m. (duomenys neskelbtini). Apie tai šalys informavo notaro biurą ir iš naujo buvo užsakytas VĮ Registrų centro duomenų tikslinimas dovanojimo sandoriui, kuris buvo paruoštas 2011 m. gruodžio 7 d.

3.2. Notarės teigimu, abejotina, ar P. B., atlikdama tokį kiekį veiksmų, galėjo manyti, kad visa tai daroma dėl jos priežiūros. Notarė nurodė, jog kaip ir visais atvejais, taip ir konkrečiai šiuo atveju, jau su pirmą kartą į notaro biurą atvykusia P. B. buvo aiškinamasi, kokį sandorį ji nori sudaryti. Kadangi ji norėjo sudaryti buto dovanojimo sutartį, buvo išaiškinta ir aiškinamasi, ar ji supranta, kad buto nuosavybė dukrai N. A. pereis nuo dovanojimo sutarties patvirtinimo momento. Buvo aiškinamasi, ar P. B. nepageidauja sudaryti buto dovanojimo sutartį išlaikymo iki gyvos galvos sąlygomis, arba į sutartį įrašyti, kad ji, dovanotoja, šiame bute gyvens iki gyvos galvos. Tokiais atvejais, kai tėvai nekilnojamąjį turtą dovanoja vaikui, visada klausiama, ar yra kitų vaikų ir ar jie nesijaus nuskriausti. P. B. buvo nusprendusi butą padovanoti dukrai N. A.. P. B. buvo paaiškinta ir testamento sudarymo galimybė, sąlygos ir pasekmės (nuosavybės perėjimas dukrai N. A. tik P. B. mirties atveju). Ieškovė pasirinko buto dovanojimo sutartį be jokių kitų sąlygų.

3.3. 2011 m. gruodžio 8 d., turint patikslintus VĮ Registrų centro duomenis apie butą (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta sutartis, kuria P. B. padovanojo dukrai N. A. minėtą butą. Prieš patvirtinant sutartį, buvo įsitikinta atvykusių asmenų tapatybe, veiksnumu, jų pageidavimais ir reikalavimais sutarčiai. Notarei nei pirmą kartą P. B. atvykus į notaro biurą pateikti dokumentus sandoriui, nei sutarties patvirtinimo dieną, nekilo abejonių dėl to, kad ieškovė dėl ligos, amžiaus, neveiksnumo, patirties, išsilavinimo stokos ar kalbos barjero nesupranta savo atliekamų veiksmų prasmės. Priešingu atveju, būtų atsisakyta patvirtinti sutartį. Ji aiškiai, suprantamai reiškė savo pageidavimus dėl sutarties, buvo dėmesinga. Abi šalys susipažino su sutarties projektu ir joms papildomai buvo išaiškinta sutarties esmė ir pasekmės, būtent, kad butas (duomenys neskelbtini) nuo jo dovanojimo sutarties momento pereina dukters N. A. nuosavybėn. Taip pat buvo išsiaiškinta, jog ieškovė turi dvi dukras, bet butą dovanoja tik vienai iš jų. Notarė pažymėjo, kad tais atvejais, kai matosi, jog asmuo nemoka, ar silpnai moka valstybinę kalbą, sutarties tekstas išverčiamas į jam suprantamą kalbą (arba kviečiamas vertėjas) ir sutartyje daromas įrašas, kad sutarties tekstas išverstas į asmeniui suprantamą kalbą. Kadangi šiuo atveju nekilo abejonių dėl kalbos mokėjimo, sutartis P. B. buvo detaliai ir jai suprantamai paaiškinta tiek lietuviškai, tiek rusiškai, be to ir sutartį ji pasirašė lietuvių kalba, sutartyje net nėra tokio įrašo.

4. Tretysis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuris yra apdraudęs notarės profesinę atsakomybę, atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimu ir ieškinyje nurodomais argumentais nesutinka. Atsiliepime nurodyti argumentai;

4.1. Nurodo, jog ieškovė neįrodo nei suklydimo fakto, nei jo esmingumo (LR CPK 12, 178 straipsniai). Apie ieškovės buvusią valią su atsakove sudaryti būtent dovanojimo, o ne kokį nors kitą civilinį sandorį, leidžia spręsti byloje pristatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, kaip antai ieškovės atlikti veiksmai rengiantis sandorio sudarymui. 2011 m. lapkričio 17 d. ieškovė kreipėsi į notarę su prašymu užsakyti buto duomenų tikslinimą VĮ „Registrų centre“, kuriame duomenų tikslinimo užsakymo tikslu buvo nurodomas dovanojimo sutarties sudarymas. Minėtą prašymą pasirašė pati ieškovė. VĮ „Registrų centrui“ nustačius netikslumų bei atsisakius patikslinti buto duomenis, dėl ko reikėjo papildomai atlikti buto kadastro duomenų tikslinimo darbus, ieškovės prašymu 2011 m. lapkričio 25 d. UAB „Matikada“ parengė buto kadastro duomenų bylą. Po parengtos buto kadastro duomenų bylos dėl duomenų pakeitimo ieškovė pakartotinai kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ ir 2011 m. lapkričio 30 d. buvo išduotas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie ieškovės nuosavybės teise įregistruotą butą. Ieškovė apie šį įvykį informavo Širvintų rajono 1-ojo notaro biurą ir buvo iš naujo užsakytas VĮ „Registrų centro“ duomenų tikslinimas dovanojimo sutarties sudarymui, kuris buvo paruoštas 2011 m. gruodžio 7 d. Taigi, kaip matyti iš pateiktų faktinių aplinkybių ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, ieškovė rengėsi būtent dovanojimo sandorio sudarymui.

4.2. Kadangi ieškovė pageidavo sudaryti buto dovanojimo sutartį, buvo išaiškinta ir aiškinamasi, ar ji supranta, kad buto nuosavybė atsakovei pereis nuo dovanojimo sutarties patvirtinimo momento, t. y. ne nuo ieškovės mirties. Taip pat buvo aiškinamasi, ar ieškovė nepageidauja sudaryti buto dovanojimo sutartį išlaikymo iki gyvos galvos atitinkamomis sąlygomis arba į sutartį įrašyti, kad ji – dovanotoja, šiame bute gyvens iki gyvos galvos. Tačiau tokio pageidavimo ieškovė notarei neišreiškė. Remiantis notarės paaiškinimais matyti, jog notarė ieškovei išaiškino ir testamento sudarymo galimybes, sąlygas ir pasekmės, t. y. kad nuosavybės teisė į butą atsakovei pereitų tik ieškovės mirties atveju. Tačiau ieškovė pasirinko sudaryti buto dovanojimo sutartį be jokių kitų sąlygų, o tai reiškia, kad ieškovė suprato, kad sudarius buto dovanojimo sutartį, nuosavybės teisė į butą atsakovei pereis nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento ir be jokių papildomų sąlygų.

4.3. Ieškovė savo suklydimą dėl sandorio taip pat motyvuoja ribotu lietuvių kalbos žodynu. Tačiau atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių aprašymas atskleidžia, jog ieškovė iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo turėjo įvairių sandorių, tame tarpe notarinių, sudarymo patirties. Visi šie sandoriai buvo sudaryti lietuvių kalba ir nei vienas iš jų dėl to ieškovės nėra ginčijamas ar pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl suklydimo ir dėl to neatitinkantis jos tikrosios valios. Nenustatyta, jog ieškovė būtų informavusi notarę, jog ji nesupranta lietuvių kalbos, todėl jai bus reikalingas dovanojimo sutarties teksto vertimas į jai suprantamą užsienio kalbą. Atsižvelgiant į tai, dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik lietuvių kalba ir šios sutarties tekstas ieškovei nebuvo verčiamas į užsienio kalbą nei žodžiu, nei raštu. Notarė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji paaiškino ieškovei sudaromo sandorio esmę ir pasekmes tiek lietuvių, tiek rusų kalba, tačiau dovanojimo sutarties tekstas į rusų kalbą nebuvo verčiamas. Ieškovė turėjo galimybę perskaityti ir susipažinti su parengtu dovanojimo sutarties tekstu prieš jos pasirašymą. Jeigu susipažinus su sutarties tekstu ieškovei būtų kilę kokių nors papildomų klausimų, ieškovė galėjo prašyti notarės išversti vieną ar kitą sandorio nuostatą, o notarei to negalint padaryti, kviestis šiam tikslui skirtą vertėją. Tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

4.4. Ieškovė dovanojimo sutartį taip pat prašo pripažinti negaliojančia LR CK 6.470 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pagrindu, kuris nustato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė dovanojimo sutarties sudarymo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų buvusi pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Notarė šią aplinkybę patikrino prieš ginčo sandorio sudarymą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog ieškovė šiuo metu serga sunkia ir nepagydoma liga, kuri trukdytų jai reikšti savo tikrąją valią šiuo metu. Jeigu ieškovės teigimu, ji jau nuo 2011 m. serga sunkia ir nepagydoma liga, kuri nuo to laiko tik progresavo, kyla klausimas, kodėl ieškovė iki šiol nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Kodėl jai iki šiol nėra paskirta globa ar rūpyba. Be kita ko, vien sunkios ir nepagydomos ligos fakto neužtenka, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Turi būti kartu nustatyta ir kita sąlyga, t. y. jog dėl šios ligos asmuo negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Byloje tokios aplinkybės nėra nurodytos ir nėra pagrįstos jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė davė paaiškinimus, jog ginčo buto nedovanojo ir prašo jį grąžinti jai. Patvirtino, jog buvo pas notarę tik su atsakove, tačiau jai niekas nieko nepaaiškino, kur ir ką ji pasirašo. Manė, jog pasirašo dokumentus dėl jos priežiūros. Nurodė, jog apie tai, kad butas yra ne jos nuosavybė sužinojo tik su dukra O. F. nuvykusi į Registrų centrą šiais metais. Nurodo, bute beveik visą laiką gyveno ir gyvena bei moka už jį visus mokesčius. Patvirtino, jog tuo metu, kai gyveno (duomenys neskelbtini), ji dirbo (duomenys neskelbtini) kartu su kita dukra O. F.. Ieškovė savo paaiškinimus dėstė nenuosekliai, padrikai, į duodamus klausimus negalėjo konkrečiai atsakyti. Nors nurodė, jog nemoka lietuvių kalbos, tačiau į tam tikrus jai duodamus klausimus atsakinėjo nesulaukusi vertimo, pasakydavo vieną kitą žodį lietuvių kalba.

6. Ieškovės atstovai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl sveikatos būklės ir menko lietuvių kalbos mokėjimo ieškovė negalėjo suvokti ir suprasti sandorio esmės, todėl sandoris buvo sudarytas suklydimo įtakoje. Nurodė, jog reikalavimų notarei nekelia.

7. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, tikroji priežastis ieškovės kreipimosi į teismą yra ta, jog kita ieškovės dukra O. F. įkalbėjo ieškovę kreiptis į teismą ir prašyti grąžinti butą, o ne tikroji ieškovės valia. Paaiškino, jog nei iki šiol po buto dovanojimo sandorio sudarymo, nei ateityje neketina trukdyti ieškovei naudotis ir gyventi ginčo bute. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas dėl tos priežasties, jog ieškovė prašė padėti O. F. finansiškai. Tam, kad galėtų duoti pinigų O. F., atsakovės dukra ėmė paskolą, todėl atsakovė su ieškove susitarė, jog prieš tai ginčo butas bus padovanotas atsakovei. Paaiškino, jog neprisimena, kad O. F. rašytų kokį paskolos raštelį.

8. Notarė Gražina Zinkevičienė teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus ir nurodė, jog jai kaip notarei nekilo abejonių, jog ieškovės tikroji valia yra sudaryti buto dovanojimo sandorį. Visos sandorio pasekmės ieškovei buvo paaiškintos. Nurodė, jog ieškovei aiškino ir siūlė kitus buto perleidimo variantus – rentą, testamentą, bet ieškovė norėjo būtent padovanoti butą. Taip pat aiškinosi, jog ieškovė turi kitą dukrą ir klausė, ar ji nebus nuskriausta. Notarei nekilo abejonių dėl ieškovės veiksnumo, ji patikrino ir viešą registrą dėl neveiksnumo. Ieškovė suvokė ir suprato, ką pasirašo. Nors sutarties teksto vertimo nedarė, tačiau pati notarė gerai moka rusų kalbą, todėl sandorio esmė ieškovei buvo aiškinta ne tik lietuvių kalba, kurią ieškovė suprato, bet ir rusų kalba.

9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovas palaikė atsikirtimus į ieškinį ir nurodė, jog ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja O. F. paaiškino, jog yra ieškovės dukra ir atsakovės sesuo. Santykių su atsakove nepalaiko ir nebendrauja. Nurodo, jog jai apie dovanojimo sandorį nieko nebuvo žinoma. Tik 2021 metų balandį apie tai sužinojo, kai kreipėsi su ieškove į Registrų centrą. 2011 metais sudarant ginčo sandorį nedalyvavo ir apie jį nežinojo. Praeitais metais birželio mėnesį ieškovė jai pasakojo, kad anūkė pasiūlė keistis butais. Ieškovė susipyko su anūke ir ši ieškovei pasakė, jog butas nėra jos. Tada ieškovė kreipėsi į ją sakydama, jog reikia išsiaiškinti dėl buto. Ji tuomet neturėjo laiko ir tik šių metų sausį kreipėsi kartu su ieškove į advokatą, kuris ir patarė nuvykti į Registrų centrą. Paaiškino, jog 2010 metais sunkiai susirgo, turėjo paskolą banke, negalėjo dirbti, todėl reikėjo pinigų. Todėl paprašė ieškovės išnuomoti jos butą. Nurodė, jog 2011 metais ginčo butas buvo išnuomotas, bet atsakovė tai sužinojusi supyko. Tada ji su atsakove susitarė, jog atsakovės dukra R. jai duos pinigų – 50000 litų, o ieškovės butas atsakovei atiteks po ieškovės mirties. Dėl tokio susitarimo pasirašė raštelį, kuriame patvirtino, kad priima pinigus, o dėl ieškovės buto neturės pretenzijų, bet su sąlyga, jog atsakovė turės prižiūrėti mamą (ieškovę) iki mirties. Raštelį atidavė atsakovei. Bet atsakovė mamos neprižiūrėjo. Patvirtino, jog pinigus iš R. A. gavo. Su atsakove susitarė, jog pinigų negrąžins, nes ginčo butas atiteks atsakovei. Pinigų nėra grąžinusi. Grąžinti pinigus niekas jos nereikalavo. Suprato, jog butas atsakovei atiteks tik po mamos mirties. Paaiškino, jog ieškovė nemoka lietuviškai, nekalba lietuvių kalba, nemoka skaityti lietuvių kalba. Nurodė, jog ieškovė gyveno ir dabar gyvena ginčo bute. Kreiptis į teismą norėjo pati mama, o ji tik padėjo. Nurodė, jog mamos butą (duomenys neskelbtini) parduoti padėjo ji ir padėjo įsigyti ginčo butą Vilniuje, kad mama gyventų arčiau jos. Ieškovė visą laiką kol gyveno ginčo bute, mokėjo mokesčius ir pildė jai mokėjimo knygeles paskutiniu metu. Liudytoja patvirtino, jog atsakovei rašė žinutę šių metų sausio mėnesį su reikalavimu grąžinti nutraukti sutartį ir grąžinti butą, bet tuo metu dar nežinojo apie sudarytą sandorį, o galvojo, jog yra sudaryta rentos sutartis, kaip jai paaiškino advokatas.

11. Liudytojas M. A. parodė, jog yra atsakovės sutuoktinis. Jis nurodė, jog 2011 metais į jį kreipėsi ieškovė su prašymu duoti pinigų O. F.. Ieškovė pati atvyko autobusu pas jį į darbovietę. Ieškovė prašė 50000 litų, tačiau tokių pinigų jų šeima neturėjo, todėl atsisakė. Tada ieškovė pasiūlė variantą – padovanoti savo butą atsakovei, nes butas vis tiek atiteks atsakovei, o atsakovė su šeima turi duoti 50000 litų. Kadangi ieškovė butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas atsakovei testamentu, pardavė, tai nepasitikėjo ieškove ir nesutiko duoti pinigų be buto dovanojimo. Kadangi O. F. buvo skolinga 5000 litų, tai O. F. dukra R. A. paėmusi paskolą pervedė 45000 litų ir įskaitė 5000 litų skolą. Patvirtino, jog O. F. buvo parašiusi raštelį dėl to, jog pretenzijų į ieškovės butą neturi, bet paties raštelio nerado. Parodė, jog mokėjimo knygeles už butą pildė jo dukra R. A., kuri kurį laiką gyveno kartu su ieškove jos bute. Patvirtino, jog 2016 metais, kuomet ieškovė buvo patekusi į avariją ir sužalota, ieškovė gyveno pas juos. Tuo metu gydėsi nuo depresijos. O. F. turėjo žinoti apie ginčo sandorį, bet su ja apie tai nekalbėjo. Nuo 2011 metų ieškove rūpinosi atsakovės šeima. O. F. nesirūpino ieškove. Ginčo butas buvo išnuomotas, tačiau prieš ginčo sandorio sudarymą nuomos sutartis buvo nutraukta. Po dovanojimo sandorio sudarymo ginčo bute gyveno R. ir ji mokėjo už butą apie pusantrų metų. R. visą laiką pildė mokėjimo knygeles. Iki kreipimosi į teismą ieškovė jokių pretenzijų nereiškė. Nurodė, jog nieko nežinojo apie O. F. ligą.

12. Liudytoja apklausta R. A. patvirtino, jog yra atsakovės dukra ir ieškovės anūkė. Santykiai su ieškove buvo geri ir iki 2020 m. gruodžio mėn. aplankydavo ieškovę ir pildydavo jos mokėjimo knygeles. 2021 m. sausio mėn. atsakovė sulaukė žinutės dėl sutarties nutraukimo. Santykiai pablogėjo, nes jos manymu, O. F. sugalvojo atimti butą. O. F. žinojo apie dovanojimo sutarties sudarymą. 2011 metais ji paėmė paskolą banke tam, kad galėtų sumokėti 45000 litų sumą O. F., nes ieškovė prašė pinigų O. F., kuri turėjo paskolą, bet jos negalėjo mokėti. Ieškovė už tai, kad O. F. būtų duoti pinigai, pasiūlė atsakovei padovanoti savo butą. Sąskaitą, kur pervesti pinigus O. F., nurodė ieškovė. Nurodė, jog dėl paskolos paėmimo ir pervedimo O. F., sutiko tik po to, kai ieškovė padovanojo butą atsakovei. Apie jokią O. F. ligą ji nežinojo. Paskolos sutarties su O. F. nebuvo sudaryta, nes pinigai nebuvo jai skolinti. Iš atsakovės žodžių žinojo, jog O. F. parašė raštelį dėl buto. Buvo susitarimas, jog ieškovė padovanoja atsakovei butą, o ji duoda pinigų O. F.. Nuo 2011 m. pabaigos už butą mokėjo ji pati, nes gyveno apie pusantrų metų. Po to butas buvo tuščias, o po to apsigyveno ieškovė ir dabar jame gyvena. Buto mokesčių knygelę pildė visą laiką ji pati, o nuo 2020 m. gruodžio mėn. pildo O. F.. Patvirtino, jog byloje esantį liudytojos apklausos protokolą pasirašė būtent ieškovė (II tomas, pusl. 12-13). Močiute rūpinosi tėvai. Padėjo įsigyti ginčo butą, jį apstatė, remontavo. Nurodė, jog su ieškove kalbėjo lietuviškai ir ji suprato ką ji kalba. Ieškovė mokėjo tiek skaityti, tiek rašyti lietuviškai. Paaiškino, jog ieškovė 2011 metais pati galėjo pasirūpinti savimi – tiek savarankiškai galėjo nuvykti į parduotuvę, polikliniką, bažnyčią. Ieškovė iki ieškinio padavimo pretenzijų dėl ginčo sandorio nereiškė.

13. Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtos 5 ginčo buto atsiskaitymo knygelės. Nustatyta, jog knygeles pildė R. A.. Mokesčius mokėjo pati ieškovė, išskyrus tą laikotarpį kuomet gyveno R. A.. Visuomet buvo mokama iš to paties pašto skyriaus, pildė R. A., išskyrus tą mėnesį kuomet buvo sudarytas ginčo sandoris. Už tą mėnesį sumokėjo N. A.. Nuo 2020 metų gruodžio pildyti pradėjo O. F., bet mokėjimus darė pati ieškovė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

14. Byloje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 8 d. Širvintų rajono 1-ojo notarų biure tarp šalių buvo patvirtinta buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sutartis, pagal kurią butas asmeninės nuosavybės teise priklausęs ieškovei P. B. buvo padovanotas atsakovei N. A..

15. Ieškovė yra atsakovės motina. Ieškovė turi dar vieną dukrą – O. F.. Ieškovė yra gimusi (duomenys neskelbtini). Ieškovė patvirtino, jog ilgą laiką prekiavo (duomenys neskelbtini).

16. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, jog iki 2005 metų ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini). Ginčo butą ji įsigijo pardavusi savo butą (duomenys neskelbtini), 2006 m. gegužės 2 d. Būsimo buto statybos sutarties pagrindu (I tomas, pusl. 63-69.). Pažymėtina, jog šią sutartį sudarė pati ieškovė ir joje nėra jokių duomenų, jog sutartis būtų sudaroma per atstovą. Be to, 2007 m. birželio 18 d. ieškovė pati pasirašė sutartį dėl Pastato administravimo (I tomas, pusl. 69-72).

17. Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, jog 2011 metais O. F. turėjo finansinių sunkumų ir atsakovės dukra R. A. O. F. 2011 m. metų lapkričio 25 d. – 2011 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu pervedė bankiniais pavedimais į sąskaitą iš viso 45000 litų (I tomas, pusl. 93). Minėta suma buvo pervesta mokėjimo nurodymuose nurodant paskirtį – „už butą“.

18. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog ieškovė padovanoja savo butą atsakovei, o atsakovės šeima padeda finansiškai ieškovės kitai dukrai – O. F.. Liudytojos O. F. ir R. A. patvirtino, jog pinigai buvo suteikti O. F., tačiau nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Jokių duomenų byloje, patvirtinančių tai, jog tarp R. A. ir O. F. būtų paskoliniai santykiais, nėra. O. F. buvo nurodžiusi, jog parašė raštelį, tačiau ne dėl paskolos gavimo ir jos grąžinimo, bet dėl to, jog pretenzijų į ieškovės ginčo butą neturės. Atsakovė ir liudytojai R. A. bei M. A. patvirtino, jog sutiko padėti O. F. tik tokiu atveju, jei bus tikri, kad ginčo butas atiteks atsakovei. Nurodė, jog prieš duodami pinigų O. F. norėjo įsitikinti, jog nebus apgauti, nes butą, (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė buvo palikusi testamentu atsakovei, ieškovė jau buvo pardavusi atsakovei nieko nepranešus.

19. Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė pas notarę lankėsi du kartus (I tomas, pusl. 144, II tomas, pusl. 29-32). Pirmą kartą apsilankius 2011 m. lapkričio 17 d. šalys išreiškė norą sudaryti dovanojimo sutartį, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, nes reikėjo tikslinti nekilnojamo turto – ginčo buto kadastrinius duomenis. Iš notarės paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė išreiškė norą sudaryti būtent dovanojimo sandorį, nors notarė išaiškino kitas galimybes dėl turto perleidimo. Iš byloje esančių prašymų VĮ Registrų centrui matyti, jog visus prašymus pildė pati ieškovė. Nors ji nurodė, jog nieko nepildė, tačiau O. F. ir atsakovė patvirtino, jog kartu su ieškove duomenų tikslinime nedalyvavo ir prašymų už ją nepildė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog prašymus pasirašė ne pati ieškovė, todėl ieškovės argumentai, jog ji nieko nepildė, vertinami kritiškai.

20. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, R. A. 2011 m. lapkričio 18 d. pateikė Swedbank AB paraišką kreditui gauti bei iš ieškovės lapelyje gavusi O. F. sąskaitos banke numerį, pervedė O. F. 2011 m. lapkričio 25 d. – 3000 litų; 2011 m. lapkričio 26 d. – 3000 litų; 2011 m. lapkričio 29 d. – 3000 litų; 2011 m. gruodžio 5 d. – 3000 litų; 2011 m. gruodžio 8 d. – 3000 litų; 2011 m. gruodžio 12 d. – 30 000 litų (Swedbank pažyma – I tomas, pusl. 93). Penkiuose mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „dalis už butą, o šeštame mokėjime – „likusi dalis už butą“. 2011 m. gruodžio 12 d. Swedbank ir R. A. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 11-060736-GV dėl 30000 litų kredito gavimo (kartu su palūkanomis bendra kredito suma gavosi 41341,19 litų).

21. Taip pat byloje šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog ginčo butas prieš dovanojimo sandorį buvo nuomojamas. Atsakovei nurodžius, jog ji nori, jog prieš sandorį butas būtų atlaisvintas, tai buvo padaryta. Be to, po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo bute apie 1,5 metų gyveno R. A., o jai grįžus gyventi atgal į (duomenys neskelbtini), ginčo butas stovėjo tuščias, ieškovė ir atsakovės šeima visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini).

22. 2011 m. gruodžio 8 d. šalys nuvyko pas notarę ir notarų biure buvo patvirtintas dovanojimo sandoris. Iš notarės paaiškinimų nustatyta, jog ji įsitikino šalių tapatybe, jų veiksnumu. Taip pat paaiškino ieškovei dovanojimo sandorio esmę ir pasekmes. Be to, notarė patvirtino, jog klausė ieškovės ar yra kitų ieškovės vaikų ir ar jų teisių nepažeis sudaromas sandoris. Notarė nurodė, jog jokių abejonių dėl to, kad ieškovė supranta, ką pasirašo ir sudaro būtent dovanojimo sandorį, jai nekilo. Nors sutartyje nėra pažymėta, jog sutartis yra išversta į rusų kalbą, tačiau notarė paaiškino, jog su ieškove bendravo ir jai sutarties tekstą aiškino ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba, nes gerai ją moka.

23. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji nesuprato kur ir ką pasirašo, ji duodama paaiškinimus iš viso negalėjo nurodyti, kad ji notarų biure buvo. Tačiau tokie jos teiginiai vertinami kritiškai. Ginčijamoje sutartyje yra jos parašas ir byloje nekeliamas klausimas dėl jo tikrumo/netikrumo. Notarė patvirtino, jog sudarant sandorį buvo abi šalys. Taip pat kritiškai vertinami liudytojos O. F. parodymai, jog apie dovanojimo sandorį ji nežinojo. Iš chronologine tvarka byloje nustatytų šalių veiksmų matyti, kad apie sudaromą sandorį ir suteikiamą finansinę paramą, tiek ieškovė, tiek O. F. žinojo. Tai taip pat patvirtina, jog mokėjimo nurodymuose, padarytuose O. F. naudai, buvo konkrečiai nurodoma, jo pinigai pervedami „už butą“.

24. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, galima daryti išvadą, jog šalys buvo sudariusios du savarankiškus susitarimas, kurių vienas – ginčo buto dovanojimo sandoris – buvo įformintas notariškai, o kitas – dėl finansinės pagalbos suteikimo ieškovės kitai dukrai O. F. – nebuvo įformintas raštu ir sudarytas tik žodžiu. Tačiau tai, jog kitas šalių susitarimas nebuvo raštiškai įformintas, nedaro įtakos ginčo buto dovanojimo sandorio teisėtumui ir galiojimu bei nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė klydo dovanodama savo butą atsakovei. Byloje surinktų įrodymų pagrindu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog dovanojimo sandoriui buvo nuosekliai ruošiamasi, ieškovė turėjo pakankamai laiko apsvarstyti ir nuspręsti, ar sudaryti dovanojimo sandorį; pačios ieškovės kryptingi, nuoseklūs veiksmai lėmė sandorio sudarymą.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau-CK) 1.90 straipsnio pagrindu

25. Ieškovė ieškinyje teigė, jog ji klydo dėl ginčijamo sandorio esmės. Pastebėtina, jog ieškovės pozicija dėl suklydimo nenuosekli. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog suklydo, nes manė, kad buto nuosavybės teisė pereis atsakovei po ieškovės mirties. Taip pat ieškovė teigė, jog manė, kad pasirašomi dokumentai dėl ieškovės priežiūros. Dublike ieškovė nurodė, jog suklydo manydama, jog sudaroma rentos, o ne dovanojimo sutartis.

26. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl: paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso, ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

27. Ieškovės argumentai, jog ji klydo sudarydama dovanojimo sandorį, nes manė, jog butas pereis atsakovės nuosavybės tik po jos mirties, atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.466 straipsnio 1 dalis nustato, jog sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja; šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisiniu santykius reglamentuojančios normos. Taigi, notarė negalėjo ir nebūtų tvirtinusi tokios dovanojimo sutarties, nes ji prieštarauja įstatymui. Be to, kaip nustatyta byloje, notarė savo pareigas išaiškinti sudaromo sandorio esmę ir pasekmes šalims išaiškino tinkamai. Pažymėtina, jog ir ieškovės atstovai posėdyje patvirtino, jog notarei reikalavimai šioje byloje nėra keliami. Tokiu būdu preziumuojama, jog notarė tinkamai ir rūpestingai bei sąžiningai atliko savo pareigas pagal Notariato įstatymą 30-32 straipsnių nuostatas. Be to, kaip jau minėta šalys pas notarę lankėsi du kartus, nuo pirmo apsilankymo – 2011 m. lapkričio 17 d. iki sandorio patvirtinimo – gruodžio 8 d. praėjo beveik mėnuo, o tai yra pakankamas laikas, jog ieškovė turėjo suvokti ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo.

28. Ieškovė teigė, jog ji tik pasirašinėjo, kur jai liepė ir galvojo, jog tvarkomi jos rūpybos reikalai. Šie teiginiai byloje nėra įrodyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai 2011 metais buvo reikalinga globa ar rūpyba. Byloje nustatyta, jog ieškovė pati galėjo savimi pasirūpinti – į parduotuvę, vaistinę, polikliniką ji galėjo nuvykti pati; pati atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) visuomeniniu transportu. Jokių duomenų, kad 2011 m. ieškovė buvo nemobili ar būtų gulėjusi kokioje nors slaugos įstaigoje, byloje nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovei būtų nustatyta globa, rūpyba ar skirta socialinė slauga. Notarės byloje teikti paaiškinimai taip pat paneigia minėtus argumentus, nes ieškovė aiškiai notarei du kartu notarės kontoroje (2011 m. lapkričio 17 d. bei 2011 m. gruodžio 8 d.) išreiškė valią sudaryti būtent dovanojimo sutartį, o ne tvarkyti jos priežiūros dokumentus. Be to, atsakovė bei liudytojai duodami parodymus patvirtino, jog 2011 m. ieškovei nebuvo reikalinga priežiūra, nes ieškovės sveikata buvo pakankamai gera, ji pati galėjo naudotis visuomeniniu transportu, nuvykti į parduotuvę, vaistinę, polikliniką. Be to, kaip patvirtino pati ieškovė, ji pati nuolat apmokėdavo komunalinius mokesčius už ginčo butą. Pažymėtina, jog iš apžiūrėtų knygelių matyti, jog mokesčiai buvo mokami nuvykus į pašto skyrių.

29. Atmestini kaip neįrodyti ir argumentai, jog ieškovė manė, jog sudaroma rentos sutartis. Byloje esantys įrodymai paneigia šiuos ieškovės argumentus. Rašytinis įrodymas – 2011 m. lapkričio 17 d. ieškovės pasirašytas prašymas dėl duomenų tikslinimo (I tomas, pusl. 144), kuriame nurodytas sandorio sudarymo tikslas – dovanojimas, o ne renta, patvirtina, jog ieškovė norėjo sudaryti dovanojimo sutartį. Pažymėtina, jog notarė, tvirtinusi sandorį, paaiškino, jog notaro praktika verčiasi nuo 1980 metų ir neabejotinai buvo pajėgi atskirti asmens valią sudaryti dovanojimo sandorį nuo rentos sutarties. Atsakovė taip pat duodama paaiškinimus patvirtino, kad ieškovės valia buvo sudaryti dovanojimo, o ne kokią nors kitą sutartį, nes kitaip atsakovės šeima nebūtų suteikusi paramos O. F.. Be to, pati ginčijama sutartis, kurią ieškovė pasirašė net keturis kartus, yra pavadinta dovanojimo sutartimi bei tekste ne kartą yra kartojamas žodis dovanojimas, kas suponuoja išvadą, kad sudaryta būtent dovanojimo sutartis, o ne rentos sutartis.

30. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovė byloje neįrodė esminio suklydimo aplinkybės. Tiek rašytiniai įrodymai, tiek notarės, atsakovės, liudytojų M. A., R. A. nuoseklūs ir vienas kitam neprieštaraujantys parodymai patvirtina, kad ieškovės valia buvo padovanoti butą atsakovei, todėl dėl sandorio esmės suklysta nebuvo.

31. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog buvo suklysta dėl sandorio dalyko, nes ieškovė turėjo vieną butą, kuris ir buvo nurodytas dovanojimo sutartyje. Ieškovė turėjo dvi dukras, tačiau notarė patvirtino teismui, kad klausė ieškovės ar turi kitų vaikų, o ieškovė atsakė, kad turi dar vieną dukrą, tačiau butą padovanoti nori būtent atsakovei, nes kita dukra buvo pasirūpinta. Tai, kad O. F. buvo pasirūpinta patvirtina tiek rašytiniai įrodymai dėl R. A. O. F. naudai atliktų mokėjimų, tiek pačios O. F. parodymai.

32. Argumentai, jog suma, kuri buvo pervesta O. F., yra ženkliai mažesnė nei ginčo buto vertė, nepagrindžia dovanojimo sandorio neteisėtumo ar jo negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu. Tuo labiau, jog dovanojimo sandoris yra neatlygintinis sandoris. Be to, kaip nurodė tiek šalys savo paaiškinimuose, tiek liudytojai, atsakovė bei jos šeima, prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo. Nustatyta, jog ieškovė pardavusi butą (duomenys neskelbtini) 2006 metais siekdama įsigyti ginčo butą, neturėjo pakankamai lėšų jam įsigyti, todėl atsakovė prisidėjo prie buto įsigijimo duodama ieškovei pinigų - 18000 litų. Taip pat atsakovės šeima padėjo įsirengti ginčo butą, apstatė jį baldais. Šių atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo nei ieškovė, nei paneigė liudytoja O. F.. Be to, kaip jau nustatyta atsakovės šeima O. F. pervedė 45000 litų bei įskaitė 5000 litų skolą.

33. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog notarė savo paaiškinimais patvirtino, jog notarė atliko visas jai CK bei Notariato įstatyme nustatytas pareigas, todėl tiek 2011 m. lapkričio 17 d., tiek 2011 m. gruodžio 8 d. įsitikino ieškovės valia – kad ieškovė nori sudaryti būtent dovanojimo, o ne kokį nors kitokį sandorį; išaiškino visas tokio sandorio sudarymo pasekmes; perskaitė dovanojimo sutarties tekstą dar ir rusų kalba, kad įsitikintų, jog ieškovė tikrai viską teisingai suprato. Jokių notarės paaiškinimus paneigiančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Tuo tarpu notarės paaiškinimai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymas.

34. Ieškovė nurodė, jog ji nesupranta, nekalba ir nerašo lietuviškai, tačiau byloje nustatyta, jog šie teiginiai neatitinka tikrovės. Byloje pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-52433-16 medžiaga (2016 m. gruodžio 29 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, liudytojo apklausos protokolas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju ir 2017 m. vasario 7 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, II tomas, pusl. 3-8) patvirtina, jog ieškovė suprato lietuvių kalbą, vertėjo nepageidavo, savo ranka parašė tekstą „Perskaityta surašyta teisingai P. B.“. Teismo posėdžio metu tiek šalys, tiek liudytojai patvirtinto, jog ant nurodytų dokumentų yra ieškovės parašas. Be to, notarė teismui patvirtino, kad ieškovė suprato lietuvių kalbą, tačiau dėl visa ko, notarė dovanojimo sutarties tekstą perskaitė dar ir rusų kalba. Liudytoja R. A. patvirtino teismui, kad su ieškove visą laiką kalbėjosi tik lietuviškai. Taip pat paliudijo, jog ieškovė persiskaitydavo vaistų receptus lietuvių kalba. Tai, kad ieškovė vaistų naudojimo instrukcijas perskaitydavo lietuvių kalba teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovė. Atsakovė ir jos sutuoktinis M. A. teismui patvirtino, kad ieškovė supranta lietuvių kalbą, nes tiek dėl 2016 metais įvykusio eismo įvykio policijos apklausiama, tiek su medikais sveikatos priežiūros įstaigose kalbėjo lietuviškai. Taip pat byloje yra pateikti kiti įrodymai, kurie patvirtina ieškovės raštus ar sandorius sudarytus lietuvių kalba: 1991 m. gruodžio 31 d. dokumentas dėl įpėdinio nurodymo; 1996 m. lapkričio 12 d. Trakų notarų biure sudaryta bei notarės D. B. patvirtinta sutartis, kuria ieškovė perleido atsakovei teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą; 2006 m. gegužės 2 d. Būsimo buto statybos sutartis Nr. k2-14, 2007 m. birželio 18 d. Buto priėmimo – perdavimo aktas Nr. K2-54; 2007 m. birželio 18 d. Susitarimas prie Buto priėmimo – perdavimo akto Nr. K2-54; 2007 m. birželio 18 d. Susitarimas dėl pastato administravimo. Be to, ieškovė neginčijo jai priklausiusio buto (duomenys neskelbtini) notarinės 2005 m. gruodžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties, nors ji taip pat buvo sudaryta lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys, jog nors teismo posėdyje ieškovė davė paaiškinimus rusų kalba dalyvaujant vertėjai, tačiau į užduodamus klausimus kartai atsakydavo ir lietuviškai bei net nesulaukusi vertimo. Tokiu būdu įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, jog ieškovė moka ir supranta lietuvių kalbą ta apimtimi, jog neabejotinai galėjo suprasti ir perskaityti, jog sudaro ir pasirašo būtent dovanojimo sutartį.

35. Byloje ieškovė taip pat nurodo, jog sudarydama ginčo sandorį ji iš esmės suklydo dėl sandorio dėl amžiaus ir sveikatos būklės. Pirmiausia pažymėtina, jog sandorio sudarymo metu ieškovei buvo 73 metai, kas savaime nesuponuoja išvados, jog tokio amžiaus asmuo negali suprasti sudaromo sandorio esmės. Be to, ieškovė savo reikalavimų byloje negrindžia aplinkybe, kad ieškovė 2011 m. buvo neveiksni, t. y. pripažįsta faktą, kad ieškovė 2011 m. buvo veiksni, todėl galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų (I tomas, pusl. 30-41) matyti, jog ieškovė sirgo bronchine astma, kurios pagrindu 2007 metais ieškovei buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas (I tomas, pusl. 8-9), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad bronchinė astma 2011 m. ieškovei būtų sutrukdžius suprasti kokį sandorį sudaro, kam ir kokį daiktą dovanoja.

36. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovei buvo nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija, lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, jog minėto smegenų kraujotakos nepakankamumo požymių ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu būtų nustatyti stabilūs išreikšti psichikos ir kognityvinių funkcijų sutrikimai, kurie neleistų ieškovei suprasti sudaromo sandorio turinio bei teisinių pasekmių, t. y., kad būtų buvęs sutrikdytas ieškovės gebėjimas išreikšti savo tikrąją valią. 2010 m. gruodžio 1 d. ekstrakraninių kraujagyslių dvigubo skenavimo tyrimo rezultatuose nurodyta: „Išvados: Hemodinamiškai nereikšminga aterosklerozė arteriopatija. Slankstelinių arterijų kraujotaka įprastinės krypties, kraujotaka pakankama, kairioji slankstelinė arterija hipoplastiška“. 2012 m. sausio 20 d. tyrimų rezultatuose nurodyta: „Išvados: Hemodinamiškai nereikšminga aterosklerozė arteriopatija. Slankstelinių arterijų kraujotaka įprastinės krypties, kraujotaka pakankama, kairioji slankstelinė arterija hipoplastiška. Be dinamikos lyginant su EKSS 2010-12-01“. Toks įrašas paneigia ieškinio argumentus, jog ieškovės liga progresavo. Pastebėtina, jog tas pats yra parašyta 2012 m. sausio 24 d. ieškovės išraše iš medicininių dokumentų. Be to, 2010 m. gruodžio 21 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog šiuo metu duomenų už Alzheimerio ligą nepakanka. Taigi, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų rimtus psichikos sutrikimus, kurie 2011 m. galėtų sąlygoti negalėjimą suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl ieškinyje esantys teiginiai, jog dėl išeminės galvos smegenų ligos ieškovė neva negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės ir/ar, kad suklydo sudarydama dovanojimo sutartį, atmestini kaip neįrodyti.

37. Ieškovė nurodo, jog apie dovanojimo sandorį sužinojo tik 2021 metų balandžio mėnesį, kuomet su dukra O. F. nuvyko į Registrų centrą. Tačiau tokie argumentai vertinami kritiškai. Vien tai, jog ieškovė gyveno ginčo bute ir mokėjo už jį mokesčius, nesudaro pagrindo teigti, jog jai nebuvo žinoma apie dovanojimo sandorį. Atsakovė patvirtino, jog ieškovei išreiškus norą gyventi ginčo bute, atsakovė tam neprieštaravo ir nurodė, jog neprieštaraus, jog ieškovė ten gyventų ir toliau. Atsakovė nurodė, jog buvo susitarimas, jog ieškovei gyvenant bute, ji ir moka komunalinius mokesčius, nes naudojasi butu. Taip pat apie tai, jog ieškovė ir O. F. žinojo apie ginčo sandorį, patvirtina O. F. atsakovei siųsta žinutė, kurioje ji reikalauja, kad atsakovė nutrauktų sutartį ir grąžintų butą (I tomas, pusl. 154-156). O. F. paaiškinimai, jog žinutė siųsta po apsilankymo pas advokatą, vertinami kritiškai, nes tokius argumentus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų viseto, nustatyta, jog apie dovanojimo sandorį O. F. buvo žinoma nuo pat jo sudarymo. Todėl labiau tikėtina, jog žinutėje O. F. kalba apie dovanojimo sutarties nutraukimą. Pastebėtina, jog ieškinys teisme buvo pateiktas beveik po dešimties metų nuo sandorio sudarymo - 2021 m. gegužės 26 d. ir iki to laiko jokių pretenzijų ieškovė nebuvo pareiškusi. Taip pat kritiškai vertinami ieškovės teiginiai, jog atsakovė jos neprižiūrėjo ir ja nesirūpino. Tiek atsakovė, tiek liudytojai patvirtino, jog ieškove nuolat rūpino, o pati O. F., nurodė, jog ji kurį laiką negalėjo rūpintis ieškove, nes pati turėjo sveikatos problemų bei buvo išvykusi į užsienį. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė nors ir pasirašė ieškinį, tačiau negalėjo nuosekliai ir aiškiai išdėstyti savo argumentų dėl ieškinio, negalėjo aiškiai atsakyti į duodamus klausimus ir negalėjo nurodyti, ar skaitė patį ieškinį. Todėl darytina išvada, jog ieškinys buvo pareikštas ne siekiant apginti realiai pažeistas teises, o reiškiamas ieškovei pakeitus savo valią dėl sudaryto sandorio ne jo sudarymo metu, o ieškinio pareiškimo metu. Pažymėtina, jog šalies valios pasikeitimas jau po to, kai buvo sudarytas sandoris, negali būti pagrindu pripažinti negaliojančiu teisėtai sudarytą ir tuo metu šalių valią atitinkantį sandorį.

38. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog ginčijamą dovanojimo sandorį sudarė dėl esminio suklydimo ir nesuprato jo esmės ir pasekmių bei jis neatitiko jos valios, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei ir tretiesiems asmenims, atsakovės pusėje, priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

40. Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokato pagalbai apmokėti jos patirtos išlaidos – iš viso 3872 Eur (I tomas, pusl. 188-192, II tomas, pusl. 27-28, 43-45). Tretysis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė prašymą priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – iš viso 2403,36 Eur (I tomas, pusl. 169-173, II tomas, pusl. 24-26, 46-48). Atsakovės ir trečiojo asmens prašymai yra pagrįsti įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 3872 Eur bylinėjimosi išlaidų suma; iš ieškovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialui priteistina 2403,36 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

41. Pagal CPK 96 straipsnį pašto išlaidos nepriteisiamos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje

42. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones - įregistruoti Nekilnojamo turto registre įrašą draudžiantį perleisti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises tretiesiems asmenims, išskyrus ieškovę P. B..

43. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Sprendimui įsiteisėjus, apie priimtą sprendimą informuojamas VĮ Registrų centras (CPK 137 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3872 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (juridinio asmens kodas 302912288) naudai 2403,36 Eur (du tūkstančius keturis šimtus tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - Nekilnojamo turto registre įrašą draudžiantį perleisti buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises tretiesiems asmenims, išskyrus ieškovę P. B..

Įsiteisėjusį sprendimą siųsti VĮ Registrų centrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.