- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-20
- Bylos Nr.
- 1-338-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17193-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.2.22.9.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turintis leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), neturintis pilietybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, teistas 9 kartus iš kurių paskutinį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. Prtaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta iki 1 (vienų) metų laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 3, 8 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojus jį visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) gydytis priklausomybę alkoholiui; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (bausmė neatlikta), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. K. nuo 2022 m. gegužės 4 d. nuo 12 val. iki 2022 m. gegužės 9 d. iki 10 val., (duomenys neskelbtini), peiliu pradūrė nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę ir galinę padangas, bendros 350 Eur vertės (vienos padangos vertė – 175 Eur). Tokiu būdu sugadino svetimą E. M. 350 Eur vertės turtą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to jis neteisėtai įsigijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą – peilį, o būtent jis, 2022 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, Vilniuje, Kalvarijų g. 61 esančiame ,,Kalvarijų turguje“, iš nenustatyto asmens už 4,50 Eur nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo pramoninės gamybos turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm, dėl to peilis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (tolia – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje išvardintais kriterijais; Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai kategorijai priskirti (toliau – Ekspertų komisija) 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. Minėtą nešaunamąjį ginklą neteisėtai nešiojo prie savęs ir juo nuo 2022 m. gegužės 4 d. 12 val. iki 2022 m. gegužės 9 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), pradūrė nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę ir galinę padangas. Po to minėtą peilį 2022 m. gegužės 27 d. 10 val., Vilniuje, Pylimo g. 52, Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, savanoriško daikto pateikimo metu pateikė Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato pareigūnams. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
3. Kaltinamasis S. K. teisme savo kaltę dėl abejų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo jo gimtadienis, pradėjo gerti. Gruodžio 9 d. išėjo iš reabilitacijos centro, gydėsi nuo alkoholizmo, buvo detoksikacijoje. Neprisimena, ką tada padarė. Vaizdo įrašų nematė. Nepamena kaip vyko jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena, kiek padangų pradūrė. Jei nurodyta, kad pradūrė dvi padangas, reiškia taip ir buvo. Taip elgėsi, nes jautėsi piktas ant viso pasaulio, nes kažkas gali nemokamai važinėti, gauti geresnį maistą ir jeigu būtų blaivas, taip nebūtų pasielgęs. Peilį įsigijo Kalvarijų turguje, bet nepamena tikslios datos. Už peilį sumokėjo 4-5 Eur. Nežino, kodėl juos leidžia pardavinėti kioskuose, jei tai šaltasis ginklas. Peilio geležtė iššokdavo paspaudus mygtuką. Nepamena kokio ilgio buvo peilis. Pas jį peilio nerado. Jo tiesiog paprašė parodyti kuo pradūrė padangas. Jeigu būtų žinojęs, kad šis peilis yra šaltasis ginklas, nebūtų pareigūnams jo atidavęs. Kai jį apklausinėjo, paklausė, ar jis turi tą peilį, o jis atsakė, kad namie. Pareigūnai paprašė atnešti. Būdavo, jog peilį nešiodavosi su savimi tam, kad galėtų sau užkandą pjaustyti. savo kaltę pripažįsta, aš tiesiog nežinojau, kad tokio ilgumo peilio negalima turėti. Negalvojo, kad tokie peiliai negali būti parduodami, neklausė pardavėjo, kodėl jis prekiauja tokiais peiliais, nors ir žinojo, kad anksčiau, tarybiniais laikais tokie peiliai buvo draudžiami. Tą peilį laikydavau kuprinėje. Tarnybiniais laikas turėjo du išmetamus peilius, jie buvo parsinešti iš įkalinimo įstaigos, juos laikė nemauose, nesinešiojo, nes buvo draudžiama, jam buvo kaip suvenyrai. Tada už tokių peilių turėjimą buvo baudžiama iki 5 metų. Nurodė, kad jo nakvynės namai yra (duomenys neskelbtini), todėl apėjo visą Vilnių. Daug vaikšto, nes turi surinkti butelius, kad turėtų už ką pavalgyti, nes už gaunamą socialinę pašalpą – 161,70 Eur negali pragyventi. Reikia mokėti už nakvynes namus, už bilietukus. Pyksta ant dukterėčios, nes jį paliko be buto, todėl dabar priverstas gyventi nakvynės namuose, maisto ieško šiukšliadėžėse, iki pensijos jam liko 2 metai. Jam buvo infarktas, nustatytas nedarbingumas. Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nes pasiūlo tokių darbų, kurių negali atlikti. Viešuosius darbus sutiktų atlikti, bet ne pilną darbo dieną, nes privalo gerti vaistus.
4. Kaltinamasis S. K. apklausiamas 2022 m. rugsėjo 29 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamuoju nurodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai bei parodė, kad dėl turto sugadinimo labai neprisimena. Jam užeina, kad kai kurių įvykių neprisimena. Nepamena, kaip atsidūrė įvykio vietoje. Tokie peiliai parduodami turguje ir stotyje. Kaip peilis gali būti kovinis, jeigu leidžiama pardavinėti, kainuoja 4-5 Eur. Rugsėjo 15 dieną jam paskelbtas nuosprendis, ten irgi buvo peilis, bet ten nieko neminėjo, kad tai šaltas ginklas. Ten ne šaltas ginklas, o paprasčiausias peilis. Galima nusipirkti už 4-5 Eur, o geresnį peilį – už 12 Eur. Tarybiniais laikais tokį peilį – šaltą ginklą, galima buvo tik iš kalėjimo atsinešti. Dėl turto sugadinimo, gal buvo 22-23 val., tiksliai gatvės nežino, rajono irgi negali pasakyti. Prie (duomenys neskelbtini) vaikščiojo, galėjo būti ta vieta, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Jam reikia pragyventi, o už 160 Eur neįmanoma to padaryti, nes reikia mokėti už nakvynės namus, papildyti mobilų, važiavimo bilietą, todėl vaikšto po miestą ir renka butelius. Kodėl būtent to automobilio padangas sugadino, nežino, gal dėl to, kad piktumas buvo, kad žmonės mašinų daug turi, iš kur jie turi pinigų degalams, nors visi skundžiasi, kad degalai brangūs. Buvo išgėręs. Gal buvo kokia pusantros promilės, nes gėrė tą dieną ir degtinę, ir alų. Buvo vienas, su draugais nevaikšto, ir draugų neturi, nes tie, kuriuos pažinojo, jau yra mirę. Pažįstamų turi, bet su jais nevaikšto, išgeria kada, pabendrauja tik. Automobilio spalvos neatsimena, o markė galėjo būti „Audi“. Padangas pradūrė tuo peiliu, kurį įsigijo Kalvarijų turguje. Vasario mėnesį pirko Kalvarijų turguje, sumokėjo 4,50 Eur. Pardavėjas stovėjo prie 2-ų turgaus vartų, prie kioskelių, pardavinėjo, atrodo, moteris, ne vyras. Tiksliai nepamena. Peilį pirko, nes mėgsta žvejoti, reikia žvejybai, taip pat neturi dantų, todėl jeigu turėdavo išgerti, tai reikėdavo papjaustyti užkandai. Jam peilis, replės reikalingos, nešiodavosi su savimi, būdavo, kad užmiršdavo, tai ir nakvynės namuose palikdavo. Dėl savo veiksmų apgailestauja. Padarė ne tai, ką reikia. Padarė klaidą, kad supjaustė padangas. Gailisi, bet dėl to jokios prasmės, nes atsilyginti žmogui neturės iš ko, kadangi gauna tik 160 Eur. Būdamas blaivus taip nedarytų. Yra teistas 2022 m. rugsėjo 15 d. už tą patį, peiliu padangas pradūrė, už grasinimus. Gavo 2 metus laisvės atėmimo su atidėjimu. Pas pareigūnus buvo apklaustas, neskaitė apklausos, Jeigu prisipažįsta, tai prisipažįsta. Teisėjai pagarsinus įtariamojo 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. apklausų metu duotus parodymus, įtariamasis patvirtino, kad davė tokius parodymus, patikslino, kad peilis kainavo ar 4,5 Eur, ar 5 Eur, tiksliai neatsimena, peilį pardavinėjo moteris. Peilio geležtė iššoka paspaudus mygtuką. Bet tai korėjietiškas ar kiniškas peilis, nieko gero. Nesifiksuoja peilis stipriai, geležtė gali užlūžti, užlinkti (b. l. 140-142).
5. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki, o kita – baudžiamasis nusižengimas, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
6. Atnajinus įrodymų tyrimą teisme apklausta vyriausioji tyrėja D. Š. ir ekspertas – specialistas T. K..
7. Liudytoja D. Š. parodė, kad dirbo ikiteisminio tyrimo metu tyrėja. Pagarsinus jos rašytą 2022 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 33) parodė, kad nustatė, kad nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis, nes jis pats prisipažino, todėl buvo perduota tęsti ikiteisminio tyrimo grupei. Kaltinamajam tuo metu buvo ir kitų ikiteisminių tyrimų, administracinių nusižengimų bylų.
8. S. T. K. teisme palaikė savo 2022 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadą ir nurodė, kad buvo nustatyta kad turistinio peilio geležtė yra 89 mm, matuojant nuo rankenos aukščiausios vietos. Jie visada žiūri pačią trumpiausią geležtės vietą, nagrinėjamu atveju nuo rankenos išlinkimo iki smaigalio buvo 89 mm. Tokie Turistiniai peiliai Lietuve negali būti pardavinėjami turguose. Jis iš pareigūnų yra girdėjęs, kad asmenys tokius nešaunamuosius ginklus įsigyja turguose, kioskeliuose, atsisiunčia iš užsienio, kur jais galima disponuoti. Tam, kad tiks peilis būtų pripažintas nešaunamuoju ginklu, kurio apyvarta draudžiama, peilis turi atitikti vieną iš trijų požymių. Nagrinėjamu atveju atitiko vieną požymį – geležtės ilgis viršimo 85 mm. Šio vieno požymio pakanka, kad automatiškai atsilenkiantis peilis būtų pripažintas nešaunamuoju ginklu. Nemano, kad paprastas žmogus pirkdamas peilį gali pastebėti, kad geležtės ilgis nežymiai viršija 85 mm, o jis tai mato iš karto. Jei geležtės ilgis būtu iki 85 mm ir lygiai 85 mm, tokiu peiliu su automatiškai atsilenkiančia geležte būtų galima disponuoti.
9. Nukentėjusysis E. M. apklausiamas 2022 m. gegužės 9 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 4 d., dienos metu, apie 12 val., jis grįžo iš miesto į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir paliko savo pilkos spalvos automobilį „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietoje šalia namo. Žinojo, kad nuo 2022 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. vyks požeminio parkingo darbai, todėl paliko savo automobilį šalia (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, jo ,,išpirktoje“ stovėjimo vietoje. 2022 m. gegužės 9 d. ryte, apie 10 val., savo automobiliu važiuodamas link parduotuvės ,,Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kažkas su automobiliu ne taip, todėl sustojo ir apžiūrėjo savo automobilį. Pastebėjo, kad automobilio galinės ir priekinės kairės pusės padangos nuleistos. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę ,,Rimi“ nupirko automobiliui oro kompresorių pripūsti padangas. Kompresoriumi bandė pripūsti padangas, tačiau pastebėjo, kad padangos yra prakiurdytos, iškarto leidžia orą. Netrukus savo automobiliu grįžo atgal prie jam priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės vietos ir apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad automobilio kairės pusės priekinė ir galinė padangos prakiurdytos aštriu daiktu. Kiekvienos iš pradurtų padangų vertė yra 200 Eur. Po to jis paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir informavo apie įvykį. Dėl įvykio jam padaryta 400 Eur turtinė žala. Padangas pradūręs asmuo jam nežinomas (b. l. 7).
10. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. gegužės 9 d. protokolas, fotolentelė, iš kurių matyti, jog priimtas pareiškimas, atlikta apklausa bei atlikta įvykio vietos apžiūra. E. M. nurodė, jog nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jam nežinaomas asmuo, prakiurdė jamo priklausančio automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dvi padangas, kurių bendra vertė 400 Eur, dėl ko patyrė turtinę žalą. Apžiūrėtas pilkos spalvos automobilis „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) universalas, stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), privačioje vietoje, su lentele, kurioje užrašas ,,Privati vieta“. Apžiūrėjus automobilio išorę, matosi, kad automobilio kairės pusės priekinė ir galinė padangos pradurtos aštriu daiktu. Visos kitos automobilio detalės be išorinių apgadinimų. Protokole taip pat nurodyta, jog apžiūros objektas apsaugotas vaizdo kameromis, telefonspyne, įsibrovimo/laužimo žymių nėra. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš vių pusių. Nuotraukose Nr. 7-9 užfiksuotos padangos. Nuotraukoje Nr. 7 užfiksuota nuleista padanga, o nuotraukose Nr. 8-9 užfiksuotos padangų pradurtos vietos (b. l. 6-15).
11. Bendrojo pagalbos centro kortelės duomenys, iš kurių matyti, kad įvykis įregistruotas 2022 m. gegužės 9 d. 11.45 val. Nukentėjusysis pranešė, kad nakties metu kažkas apgadino jo automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dvi padangas. Prie papildomos informacijos nurodyta, jog pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko E. M., kuris paaiškino, kad nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. 10 val., pastebėjo, jog yra prakiurdytos jo automobilio dvi padangos, kurių bendra vertė – 400 Eur. E. M. nežino, kas tai galėjo padaryti (b. l. 5).
12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. Š. 2022 m. gegužės 19 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio „Audi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) padangas sugadino S. K., todėl tikslinga jį apklausti įtariamuoju (b. l. 40).
13. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. gegužės 27 d. protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis S. K. pateikė lenktinį peilį, kuriuo, kaip nurodė apklausos metu, pradūrė ir sugadino nukentėjusiojo automobilio padangas (b. l. 28-30).
14. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2210667-22, kurioje nurodyta, jog tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis 89 mm, plotis - iki 26,8 mm, storis – 2,1 mm. Geležtės ašmenys yra suformuotos iš abiejų geležtės šonų, pagaląsti. Geležtės smaigalį sudaro apie 35 laipsnių kampu susijungiantys penties ir ašmenų išlinkimai. 29 mm ilgio penties dalis yra dantyta. Geležtės viršutinėje dalyje yra penkios apskritimo formos skirtingo dydžio kiaurymės. iš Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl to, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (b. l. 33-36).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
15. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.
16. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
17. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm; 2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 procentų jos ilgio; 3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.
18. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, jog nekyla abejonių, jog S. K. 2022 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, Vilniuje, Kalvarijų g. 61, esančiame Kalvarijų turguje, iš nenustatyto asmens už 4,50 Eur neteisėtai įsigijo pramoninės gamybos turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis 89 mm, dėl ko peilis priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiems nešaunamiems ginklams. Šį peilį kaltinamasis nešiojosi su savimi ir tarp 2022 m. gegužės 4 d. 12 val. iki gegužės 9 d. 10 val. panaudojo, pradurdamas nukentėjusiojo E. M. automobilio „Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę ir užpakalinę padangas, taip sugadindamas svetimą, nukentėjusiojo E. M. 350 Eur turtą.
19. Pats kaltinamasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisme savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, jog peilį nusipirko Kalvarijų turguje, už jį sumokėjo 4-5 Eur. Paaiškino, jog peilio geležyė iššokdavo paspaudus mygtuką, tačiau nepamena kokio ilgio buvo peilis. Šį peilį įsigijo, nes jis jam patiko. Taip pat patvirtino, jog peilį nešiodavosi su savimi, kad galėtų užkandą sau pjaustyti, kad vaikščiojo prie (duomenys neskelbtini), ta vieta galėjo būti (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog taip pasielgė, nes buvo neblaivus bei piktas ant visų, kad kiti gali sau leisti važinėti, valgyti geresnį maistą, kai jis tuo metu gyvena nakvynės namuose, gauna nedidelę pašalpą. Be to kaltinamasis teisme patvirtino, jog būtent šiuo peiliu, kurį įsigijo Kalvarijų turtguje, pradūrė automobilio, kuris galėjo būti „Audi“, dvi padangas.
20. Kaltinimo aplinkybę, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ir vietoje buvo pradurtos E. M. atomonilio „Audi A6“ dvi padangos, patvirtina ir nukentėjusiojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2022 m. gegužės 4 d., apie 12 val. paliko savo automobilį stovėjimo aikštelėje šalia namo, nes požeminėje aikštelėje vyko remonto darbai, tada 2022 m. gegužės 9 d. apie 10 val. automobiliu važiavo link parduotuvės ir pastebėjo, jog užpakalinė ir priekinė kairės pusės padangos nuleistos, nes jos pradurtos aštriu daiktu. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. gegužės 9 d. protokole užfiksuota, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo automobilį matyti, kad minėto automobilio kairės pusės priekinė ir užpakalinės padangos pradurtos aštriu daiktu. Fotolentelėje esančiose nuotraukose Nr. 8-9 užfiksuoti padangų pažeidimai, o būtent matosi pradūrimo žymės, kurios atsirado nuo aštraus daikto.
21. Kaip pirmiau minėta, atsakomybė pagal 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos. Nukentėjusysis nurodė, kad vienos padangos vertė yra 175 Eur, o bendra vertė – 350 Eur. Su šia padangų verte kaltinamasis sutiko, ji nekelia abejonių ir teismui, nors ir nėra oficialių dokumentų šiai vertei patvirtinti. Taigi, matyti, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršijo 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur).
22. Kaltinamasis nurodė, kad peilį įsigijo turguje už 4,5 Eur, tačiau jokių įgijimo dokumentų (čekio ir pan.), kurie galėtų patvirtinti, kad kaltinamasis manė įsigijantis peilį legaliai, teismui nepateikė. Be to, iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad jis nuo seno žinojo, kad iš vis peiliai su automotaiškai atsilenkiančiomis geležtėmis buvo draudžiami, o pagal Lietuvos įstatymus – nepasitikslino. Nustebo, kad galima nusipirkti tokį peilį turguje, kioskelyje, tačiau pardavėjo neklausė, ar jis gali tokiais peiliais prekiauti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirkdamas peilį S. K. suvokė, kad, pasak jo, visi peiliai su automatiškai atsilenkiančiomis geležtėmis yra draudžiami, ir norėjo būtent tokį peilį įsigyti.
23. Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtino, kad S. K. turguje, veikdamas tiesiogine tyčia, įsigijo peilį su automatiškai atsilenkiančia geležte, kurios ilgis viršija 85 mm ir jį nešiojo su savimi ir tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
24. Taipat pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad S. K., veikdamas tiesiogine tyčia (iš pykčio visiems), pradūrė nukentėjusiajam priklausančio automobilio padangas ir taip pat padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
III. Dėl skirtinos bausmės
25. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1‑5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).
26. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
27. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.
28. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į jų pobūdį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių.
29. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
30. Kaltinamasis S. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei bei baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu nešaunamuoju ginklu. Jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose, gauna nedielę pašalpą (apie 160 Eur). Kaltinamasis praeityje buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už įvairias nusikalstamas veikas (b. l. 75-85), tačiau bausmės atliktos, teistumas išnykęs. Paskutinis nuosprendias priimtas 2022 m. rugsėjo 15 d., nagrinėjamas veikas padarė iki minėto nuosprendžio prėmimo. 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje nustatyta, kad S. K. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale konsultuotas 2003 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 27 d. gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. 2021 m. birželio 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, jog nėra duomenų, kad S. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 87-116). 2022 m. rugpjūčio 12 d. duomenimis per 5 paskutinius metus kaltinamasis 44 kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, iš kurių už viešosios tvarkos pažeidimą, svetimo turto sugadinimą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir kt., duomenų apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 55-74).
31. Įvertinus S. K. charakterizuojančius duomenys, jo gyvenimo būdą, spręstina, jog netikslinga jam skirti švelnesnes sankcijose numatytas bausmes – viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą. Todėl už nusikaltimą S. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau nesiekianti sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio o už baudžiamąjį nusižengimą – vidutinės trukmės areštas, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje (27 parų areštas).
32. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos nei savo pobūžiu, nei padarymo aplinkybėmis nesiskiria pagal pavojingumą (viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, kita – nesunkiems nusikaltimams), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pridedama dalis paskirtos švelnesnės bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, paskiriant S. K. subendrintą 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
33. Byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
34. Nagrinėjamu atveju S. K. nusikalstamas veikas padarė prieš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio priėmimą (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 6 d.), kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį (2 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant S. K. – 1) gydytis priklausomybę alkoholiui, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Esant tokiai sitiuacijai, paskirta bausmė šiuo nuosprendžiu, privalo būti bendintina su pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.
35. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
36. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).???
37. Šiuo atveju nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas pirmesniu nuosprendžiu ir nagrinėjamu atveju, pavojingumu labai nesiskiria. Visi nusikaltimai, už kuriuos skirtina subendrinta bausmė, yra nesunkūs (nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, du nusikaltimai, numatyti BK 284 straipsnyje, vienas - BK 187 straipsnio 1 dalyje) bei vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 258 straipsnio 2 dalyje), todėl nėra pagrindų taikyti BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmių apėmimo būdą. Dėl to spręstina ar bausmes bendrinti visiško, ar dalinio bausmių sudėjimo būdu.
38. Įvertinęs veikų, už kurias kaltinamasis nuteistas ir teisiamas šiuo nuosprendžiu pobūdį, tai, kad nagrinėjamas veikas padarė 44 kartus baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, tačiau nagrinėjamus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas ir nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės (1 metų laisvės atėmimo) pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (4 mėnesiai laisvės atėmimo), paskiriant subendrintą 1 (vienų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
39. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 13 d. 6.50 val. iki 2021 m. kovo 14 d. 9.52 val. (dvi dienos), nuo 2021 m. balandžio 16 d. 19.50 val. iki 2021 m. balandžio 17 d. 11 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
40. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, spręstina dėl asmens galimybės taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o būtent dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo.
41. S. K. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas (prieš tai buvęs teistumas išnykęs, nagrinėjamos veikos padarytos iki pirmesnio — 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio priėmimo), padarytos nusikaltimos veikos savo pobūdžiu nepasižymi dideliu pavojingumu. S. K. kritiškai teisme vertino savo elgesį, nurodė besigydantis turimas priklausomybes, deklaravo siekį įsidarbinti. Liteko duomenimis, probacijos tarnyba, vykdanti 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, nėra kreipusis į teismą dėl netinkamo teismo įpareigojimų vykdymo (elgesį V. K. kontruoliuoja nuo 2022 m. spalio mėnesio). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog S. K. subendrinus bausmes gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, nes yra pagrindo mayti, kad probacija bausmės tikslus gali pasiekti ir be realaus laisvės bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams. Įvertinus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei jo gyvenimo būdą (neturi gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose) intensyviai priežiūrai taikyti nėra sąlygų, dėl to jam skiriamas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paliekami pirmesniu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai, kurie, atsižvelgiant į bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, yra pakankami, siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei siekiant pašalinti priežastį (psichiką veikiančių medžiagų vartojimą), kuri įtakoja kaltinamojo teisei priešingą elgesį.
42. Prokurorė siūlė skirti kaltininkui ir įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą turitinę žalą, tačia šis įpareigojimas neskirtinas, atsižvelgiant į turtinių reikalavimų kiekį (pirmesniame nuosprendyje), nesumokėtas baudas. Šis sprendimas priimamas atsižvelgus į visų nukentėjusių vienodą teisę gauti kuo greičiau žalos atlyginimą, į kaltininko gaunamas pajamas – nedidelio dydžio socialinę išmoką, po dviejų mėnesių gaus pensiją. Teismo nuomone, būtent antstolis vykdydamas išieškojimą priverstine tvarka galės tolygiai pasirstyti žalos atlyginimą visiems nukentėjusiems asmenims, nesuteikiant nei vienam iš jų prioriteto.
43. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 152) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
IV. Dėl pareikšto civilinio ieškinio
44. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę iš kalto asmens reikalauti ją atlyginti. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
46. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2022 m. gegužės 26 d. prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovo baudžiamojoje byloje, kadangi jis dėl sugadinto turto patyrė 350 Eur turtinę žalą bei nurodė, kad pas jį pradurtos dvi automobilio padangos „Michelin PS4“, tačiau jų vertę patvirtinančių dokumentų nėra išsaugojęs. Teisme E. M. paaiškino, jog padangas pirko prieš metus, tai geros, premium klasės padangos, o dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jos buvo pradurtos. Nurodė, kad vienos padangos kaina prasideda nuo 175 Eur.
47. Kaltinamasis S. K. sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu.
48. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo nurodytais duomenimis dėl žalos dydžio, nors jis ir neturi kvito ar kt. duomenų dėl sugadintų padangų įsigijimo. Nurodytas žalos dydis, teismo nuomone, nėra neprotingai didelis, su šiuo žalos dydžiu sutiko ir S. K.. Žala patrita dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir ji nėra atlyginta. Todėl, pagal pirmiau paminėtas BPK ir CK nuostatas, būtent kaltinamasis privalo atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą. Teismas laiko įropdytu žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, taip pat laiko įrodytu žalos dydį, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo E. M. patirta žala priteistina iš nusikaltimą padariusio kaltinamojo S. K. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 6.251 straipsnis).
V. Kiti klausimai
49. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka.
50. Pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. gegužės 27 d. protokolą kaltinamojo S. K. pateiktas peilis (saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje) – pripažįstamas nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, nes būtent juo tiesiogiai padaryta žala svetimam tutrui (pradurtos padangos). Kadangi šis turistinis peilis civilinėje apyvartoje uždraustas, jis iš kaltininko paimtinas ir, kaip menkavertis, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimą.
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirti 27 paras arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pridėti dalį paskirtos švelnesnės bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti S. K. subendrintą 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu — iki 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant ir S. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu įskaitytą laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 13 d. 6.50 val. iki 2021 m. kovo 14 d. 9.52 val. (dvi dienas), nuo 2021 m. baland-io 16 d. 19.50 val. iki 2021 m. balandžio 17 d. 11 val. (vieną dieną), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 8, 10 punktais, S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros ir jį įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Visiškai tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinį ieškinį ir jam iš S. K. priteisti 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. gegužės 27 d. protokolą kaltinamojo S. K. pateiktą peilį – nuosprendžiui įsiteisėjus paimti iš kaltinamojo ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.