Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-24980-717/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
e2-24980-717/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19294-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Valentukevičiūtė
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
V. B.
Civilinė byla Nr. e2-24980-717/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19294-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.5; 3.1.7.5; 2.5.29
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 3696,81 Eur paskolos, kurią sudaro 434,43 Eur paskolos, 636,24 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti vadovaujantis CPK 130 str. nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kitų prašymų taip pat negauta. Tokiu atveju esant ieškovo prašymui, o atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – kredito sutarties sąlygos, mokėjimo nurodymas, patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Ieškovas ir atsakovas 2013-01-22 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovui iki 2015-03-22 paskolino 289,62 Eur. 2013-01-24 atsakovas pateikė prašymą papildomai 144,81 Eur sumai. Atsakovas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovui, ieškovas nutraukė 2013-06-12 paskolos sutartį.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.).

Ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti įsiskolinimą, todėl ieškinys tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 434,43 Eur skolos (CK 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.873 str.).

Ieškovas atsakovui paskaičiavo palūkanas, kurių suma sudaro 636,24 Eur ir prašo priteisti jas iš atsakovo.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37 str., 6.261 str., 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.). CK 6.73 str., 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą, negynė savo teisių nuo pat sutarties nutraukimo momento, t.y. nuo 2013-06-12, ir dėl to iš dalies pats ieškovas yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovo prašoma priteisti palūkanų suma viršija pusę pasiskolintos paskolos sumos dydžio. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui sumą, patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius (ieškovas) savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos ir prašomų priteisti palūkanų dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 212,08 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo.

Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, kadangi nuo tenkintų reikalavimų dalies turi būti sumokėtas minimalus žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 93 str.). Iš atsakovo valstybei nepriteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ši suma yra mažesnė nei įstatymu nustatyta priteistina suma (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 142 str., 4d., 285, 286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“, į.k. 301881644, 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) paskolos, 212,08 Eur (du šimtus dvylika eurų 08 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 24 Eur (dvidešimt keturis 00 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Ona Valentukevičiūtė