Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. kovo 29 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas” skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su minėtu sprendimu, nes mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Argumentuoja, kad 1990-12-17 Panevėžio miesto valdybos potvarkiu Nr. 716p Respublikinio tresto „Prammontažo” specializuota montavimo valdyba Nr. 4 buvo perregistruota į VĮ „Montuotojas” Panevėžio 4 – ąją gamybinę valdybą, kuri 1992-11-09 Panevėžio valdybos potvarkiu Nr. 600v buvo perregistruota į AB „Montuotojas” montavimo firmą Panevėžyje kaip gamybinės valdybos Nr. 4 teisių, turto, prievolių ir įsipareigojimų perėmėja. Teigia, kad „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4”, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra AB „Montuotojas” nuo 1970 m. nuosavybės teise valdė poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad minėtuose poilsio nameliuose nuo 1970 m. įsteigti VĮ „Montuotojas” Panevėžio 4 – osios gamybinės valdybos poilsio namai „(duomenys neskelbtini)”, o AB „Montuotojas” filialas nėra išregistruotas ir buveinės adresas pagal VĮ Registrų centras duomenis yra adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog iš Nekilnojamojo turto išrašo su istorija matyti, kad poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), statusas Neįregistruotas, o naudotojas – „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4”. Pažymi, jog Klaipėdos filialo 2016-10-24 rašte Nr. (4.4.2.)KLS-1323 nurodyta, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, duomenys, sukaupti Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01, o perrašant duomenis, remiantis įrašu ant statinių techninės inventorizacijos bylos viršelio buvo nurodyta, kad statinių naudotojas yra „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4”. Mano, jog kadangi duomenys iš Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro apie ginčo poilsio pastatus į nekilnojamojo turto registrą buvo perkelti 2001-06-28, tai perkėlimo metu turėjo būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis. Remiasi minėto įstatymo nuostatomis ir teigia, kad teiginys, jog poilsio pastatai niekada nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis turtas ir niekada nebuvo įregistruotos daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį turtą, yra neteisingas. Pažymi, kad poilsio pastatams suteikti unikalūs numeriai patvirtina pastatų registracijos kaip nekilnojamojo turto faktą.

Teigia, kad ginčo pastatų inventorizacija atlikimo metu (1989-05-24) galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo”, kuriuo remiantis akivaizdu, kad VĮ „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4” priklausantys pastatai buvo užregistruoti ir inventorizacijos byloje buvo aiškiai nurodytas pastatų savininkas. Mano, kad aplinkybę, jog ginčo pastatai buvo registruoti „Panevėžio specializuotos montavimo valdybos Nr. 4” vardu, įrodo faktas, kad šios įmonės filialas (vėliau ir jos teisių perėmėjos) įregistruotas ginčo pastatuose. Teigia, kad teisinė įmonės filialo registracija neįmanoma, jei pastatai nėra registruoti techninės inventorizacijos biure ir nėra registruotos pastatų nuosavybės teisės.

Remiasi VĮ „Montuotojas” Panevėžio 4 – osios gamybinės valdybos poilsio namų „(duomenys neskelbtini)” įstatų įregistravimo metu galiojusiu LR Įmonių rejestro įstatymu ir daro išvadą, kad, rejestro tvarkytojas nebūtų įregistravęs VĮ „Montuotojas” Panevėžio 4 – osios gamybinės valdybos poilsio namų „(duomenys neskelbtini)” įstatų, kurių buveinės vieta (duomenys neskelbtini), ir išdavęs leidimo veiklai, jei poilsio pastatai būtų neregistruoti ar neregistruotos nuosavybės teisės į juos.

Taip pat nurodo, kad ginčo poilsio pastatų inventorinėje byloje Nr. 1787 nurodoma, kad „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4” yra šių pastatų savininkė, pastatų adresu užregistruotas įmonės filialas. Daro išvadą, kad duomenų perrašymo metu į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę buvo padaryta klaida.

Vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik šiais atvejais: kai registre įrašyti duomenys neatitinka duomenų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; kai įrašant duomenis į registrą, yra padaromos techninės klaidos. Argumentuoja, kad išnagrinėjus ginčo pastatų duomenis, nustatyta, jog jų inventorizacija atlikta 1989-05-24, teisinė registracija nebuvo atlikta. Pažymi, kad perkeliant duomenis, sukauptus Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure minėtiems poilsio pastatams buvo suteikti unikalūs numeriai, jų statusas – neįregistruotas, naudotojas – „Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4”. Akcentuoja, kad nuo 2013-07-26 įrašai apie nekilnojamųjų daiktų statusą (neįregistruotas) ir nuosavybės teisės potipį (daiktinės teisės neįregistruotos) buvo perkelti į istoriją.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis ir mano, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidą ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo.

Pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šalys prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-11-11 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1308 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-12-21 sprendimo Nr. cspr1-291 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidą, nurodant poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtoju „Panevėžio specializuotą montavimo valdybą Nr. 4” ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinis ginčas - asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas siekė įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę, t. y. ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, nurodant poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtoju „Panevėžio specializuotą montavimo valdybą Nr. 4” ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo. Tai reiškia, jog ginčijamuose sprendimuose yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (netenkintas pareiškėjo aukščiau minėtas prašymas) ir jie laikytini administraciniais aktais, sukeliančiais teisines pasekmes pareiškėjui. Teisėjų kolegija laiko, kad ginčijami sprendimai pagal savo turinį bei formą laikytini individualiais teisės aktais. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis.

Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektai kompetentingi atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2016-10-28 prašymu Nr. 1-1341 (b. l. 21 – 22, 47 - 48) kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą prašydamas ištaisyti padarytą klaidą Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2016-11-11 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1308 „Dėl klaidos ištaisymo” (b. l. 19 – 20, 60 - 61) netenkino pareiškėjo prašymo - atsisakė ištaisyti klaidą, nurodant ginčo poilsio namelių nuosavybės teisių turėtoju „Panevėžio specializuotą montavimo valdybą Nr. 4” ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-12-21 sprendimu Nr. cspr1-291 (b. l. 11 – 13, 63 – 65) paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimas. Minėtais sprendimais pareiškėjo prašymas dėl klaidos Nekilnojamojo turto registre netenkintas, nes Nekilnojamojo turto registro 2017-02-17 duomenimis poilsio pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01) bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK).

Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro paskirtis: Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A1033-520/2016). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Pažymėtina, kad Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007-09-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007 ir kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis nustatė, jog duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad perkeliant duomenis, sukauptus Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, į Nekilnojamojo turto registrą, ginčo pastatams buvo suteikti unikalūs numeriai, bei buvo nurodyta, kad statusas – neįregistruotas, Daiktinės teisės neįregistruotos, statinių naudotoju, vadovaujantis įrašu ant statinių techninės inventorizacijos bylos viršelio, buvo nurodytas Panevėžio specializuota montavimo valdyba Nr. 4. Byloje tokias aplinkybes paneigiančių duomenų nėra, jų nepateikė ir pareiškėjas, registre įrašyti duomenys nėra nuginčyti. Taigi, darytina išvada, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre yra įrašyti teisingi, atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pažymėtina ir tai, kad pačios Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylos buvimo faktas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A146-297/2008, A525-1930/2008 ir kt.), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pastatai buvo tinkamai suformuoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinusi pateiktą Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 44 - 45), teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks išrašas patvirtina aplinkybę, jog ginčo pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Įrašai 2.1 ir 2.2 punktuose Nekilnojamieji daiktai: Statusas: Neįregistruotas gali būti vertinami tik kaip įrodantys statinio nepilnų kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą ir tokiems statiniams suformuotą registro įrašo numerį, tačiau nepatvirtina atitinkamo nekilnojamojo daikto įregistravimo, nepaisant to, kad statiniui suteiktas unikalus numeris. Pabrėžtina, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A525-1930/2008, A756 – 1467/2008, A14 – 595/2005, A4-1244/2003 ir kt.). Tokiu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo norima ištaisyti klaida negalėjo būti taisoma, kadangi ginčo statiniai bei daiktinės teisės į juos nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Minėta, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, kol nėra nuginčyti, laikytini teisingais ir išsamiais. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje išvardyti atvejai, kada taisomi netikslūs ir klaidingi nekilnojamojo turto registro duomenys: kai į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (1 dalis); kai buvo padarytos techninės klaidos (2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kadangi registre įrašyti duomenys atitiko duomenis, kurių pagrindu buvo įrašyti, duomenys, buvę registre, nebuvo nuginčyti, todėl šios bylos atveju atsakovė neturėjo pagrindo taisyti nekilnojamojo turto registro duomenų. Taigi, apibendrinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta, todėl Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisingi ir nėra teisinio pagrindo taikyti Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams, viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012 ir kt.). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad atsakovai pareiškėjo teisių nepažeidė ir nesuvaržė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidą, nurodant poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtoju „Panevėžio specializuotą montavimo valdybą Nr. 4” ir įrašą atstatyti iškeliant jį iš archyvo.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo akcinės bendrovės „Montuotojas” skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.