Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-02-12 · Administracinė byla Nr. eI2-1117-596/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-12
Bylos Nr.
eI2-1117-596/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00329-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
Ž. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1117-596/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00329-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 55.1.3(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 12 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui Karoliui Likui,atsakovo atstovei Agnei Užkuraitytei,

trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi priimti nagrinėti šie pareiškėjo Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) patikslinto skundo reikalavimai: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV arba Fondo valdyba) Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-875 „Dėl atsisakymo Ž. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti VSDFV 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-307 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-875“ (toliau – ir Sprendimas2) (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą skirti pareigūno valstybinę pensiją, ją mokant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas jam nepagrįstai neįskaičiavo į ištarnautą laiką būtinųjų karinių mokymų laikotarpio nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. (5 mėn.) (toliau – ir Karinių mokymų laikotarpis), taip pat 595 val. trukmės stažuotės mokymosi Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje metu (toliau – ir Stažuotė). Siekdamas surinkti papildomus įrodymus dėl Karinių mokymų laikotarpio, taip pat dėl Stažuotės trukmės, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kuri 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė pažymą Nr. KLS-459 „Apie karo tarnybos laiką Lietuvos kariuomenėje“ (toliau – ir Pažyma1), kurioje nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista būtinaisiais kariniais mokymais šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis KPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiais laikomi asmenys atlikę tarnybą vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį pažymėjimą, o vadovaujantis KPĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu būtinieji kariniai mokymai skiriami karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų, stojantiems ar įstojusiems į tarnybą policijoje – juos atliekant kariuomenėje arba vidaus reikalų sistemoje, tarnybos policijoje laiku. Šioje pažymoje informuojama, jog pareiškėjas atlikęs būtinuosius karinius mokymus, laikomas atlikusiu privalomąją pradinę karo tarnybą. Pažymi, kad tokio paties turinio pažymą Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui, kuris priimdamas Sprendimą1 vertino, jog Karinių mokymų laikotarpis neturėtų būti įtraukiamas į tarnybos laiką pensijai skirti. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo atsisakymas įtraukti Karinių mokymų laikotarpį į tarnybos laiką pensijai skirti nėra pagrįstas jokiais teisės aktais. Mano, kad pareiškėjo būtinųjų karinių mokymų laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. negali būti traktuojamas kitaip nei privalomosios karo tarnybos laikotarpis, nes kitu atveju tai būtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Pareiškėjas, gavęs Sprendimą2, 2024 m. sausio 11 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, kuri pateikė 2024 m. sausio 24 d. pažymą Nr. KLS-38 „Apie karo tarnybos laiką Lietuvos kariuomenėje (Ž. K.)“ (toliau – ir Pažyma2). Pareiškėjo nuomone, iš Pažymos2 turinio galima daryti išvadą, kad VSDFV ir VSDFV Panevėžio skyrius neteisingai taikė tiek Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnį, tiek tarnybą krašto apsaugos sistemoje reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai neįtraukė Karinių mokymų laikotarpio į tarnybos laiką valstybinei pensijai gauti.

Be to, VSDFV Panevėžio skyrius Sprendime1 nurodė, kad pareiškėjo Stažuotė (595 val.) nėra įtraukiama į tarnybos laiką, nes Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punkte nėra numatyta, kad tarnybos laikas pensijai skirti būtų įskaitytas valandomis. Pareiškėjo įsitikinimu, toks atsakovo motyvas turėtų būti vertinamas kaip biurokratizmas, nes ne nuo jo priklausė stažuotės laiko apskaičiavimas ne dienomis, o valandomis, todėl VSDFV Panevėžio skyrius turėjo visas galimybes kreiptis į kompetentingas institucijas, kurios būtų galėjusios nurodyti, koks dienų skaičius atitiktų 595 val. stažuotę.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 10 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija), kuri 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. SR-3883 „Dėl informacijos apie stažuotes“ (toliau – ir Ministerijos raštas) nurodė, jog, remiantis Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos (toliau – ir Klaipėdos APM) aukštesniojo mokslo diplomu B Nr. 143635, 2001 m. gegužės 24 d. išduotu Ž. K., jis įgijo aukštesnįjį išsilavinimą, baigė policijos valdininko specialybės kursą ir jam suteikta policijos valdininko kvalifikacija. Išduotas diplomas liudija, kad asmuo studijų metu įvykdė visą studijų programą, atliko visas privalomas praktikas ir stažuotes, kurios yra privaloma studijų programos dalis (stažuotei skirtos 595 val., kas atitinka 2 mėn. ir 14 dienų). Ministerija rašte pateikė nuomonę, kad šie 2 mėn. ir 14 d. turėtų būti įskaityti į pareigūno darbo stažą. Pareiškėjo teigimu, tokiu atveju galima konstatuoti, kad VSDFV Panevėžio skyrius ir VSDFV, priimdami Sprendimus, nepagrįstai neįtraukė 595 val. stažuotės, kadangi tokia stažuotė atitinka 2 mėn. ir 14 dienų.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi jame išdėstytais argumentas.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su teismo priimtais pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškina, kad VSDFV Panevėžio skyriuje 2023 m. balandžio 25 d. gauti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) dokumentai pareiškėjo pareigūnų pensijai skirti. Kartu su prašymu dėl pensijos skyrimo pateiktas 2023 m. balandžio 25 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. 5-IL-8124, kuriame įrašytas laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. įvardytas kaip tarnyba krašto apsaugoje. Įvertinęs gautus dokumentus atsakovas 2023 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Policijos departamentą dėl prieštaringos informacijos, nes: 1) pagal karinį liudijimą Nr. 108522 pareiškėjas laikotarpiu 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. atliko tarnybą Krašto apsaugos tarnyboje, priesaika duota 2000 m. birželio 19 d.; 2) Klaipėdos APM 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 134/53 pareiškėjas, būdamas II kurso studentu, pagal karinio parengimo papildomą programą buvo nukreiptas į karo lauko stovyklą nuo 2000 m. birželio 19 d. iki 2000 m. birželio 30 d. įskaitytinai; faktą, kad pareiškėjas buvo Klaipėdos APM studentas, patvirtina Lietuvos policijos mokyklos pažyma Nr. 144-S-1421-(3.15E) „Dėl duomenų apie Ž. K. pateikimo“; 3) pagal minėtą Lietuvos policijos mokyklos pareiškėjas nuo 2000 m. kovo 23 d. buvo nukreiptas atlikti praktiką Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate, o išsamesnių duomenų apie praktikos trukmę ir laikotarpį nėra.

Atsakovas 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-25527 „Dėl Ž. K. dokumentų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ Policijos departamento prašė: 1) paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., kai pareiškėjas atliko tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, nors Įstatymo 6 ir 16 straipsniuose nenumatyta į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaityti laiką savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje; 2) nesant teisiniam pagrindui, tikslinti pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą.

Policijos departamentas 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 5-S-10881 „Dėl Ž. K. papildomų dokumentų pareigūnų ir karių pensijai skirti“ atsiuntė papildomus dokumentus: Tarnybos 2023 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. KLS-239; Lietuvos policijos mokyklos pažymą ir patikslintą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą.

Atsakovas 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-31188 kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos tikslinimo apie pareiškėją, nes 2023 m. gegužės 8 d. išduotoje pažymoje Nr. KLS-239 esantys duomenis prieštarauja pareigūnų pensijos skyrimui, Policijos departamento pateiktuose dokumentuose esančiai informacijai, kadangi laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., kai pareiškėjas tarnavo pradinėje karinėje tarnyboje, Klaipėdos APM 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 134/53 jis nuo 2000 m. birželio 19 d. iki 2000 m. birželio 30 d. buvo nukreiptas į karo lauko stovyklą, kaip šios mokyklos studentas, pagal karinio parengimo papildomą programą, o pagal Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. gegužės 11 d. pateiktą pažymą Nr. 144-S-950-(3.15E) pareiškėjas nuo 2000 m. kovo 23 d. buvo nukreiptas atlikti praktiką į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Minėtu raštu VSDFV Panevėžio skyrius prašė Tarnybą patikslinti jos 2023 m. gegužės 8 d. išduotą pažymą Nr. KLS-239, nurodant kur (nurodyti tarnybos atlikimo vietą) ir kokia forma pareiškėjas atliko privalomąją pradinę tarnybą, taip pat buvo prašoma įsakymų, kurių pagrindu įrašytas / išrašytas iš karinės tarnybos atlikimo vietos (karinio liudijimo Nr. 108522 papunktis 14.2) bei pateikti nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

Be to, atsakovas 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-35680 „Dėl Ž. K. dokumentų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ Policijos departamento prašė tikslinti pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, nes 2023 m. birželio 6 d. VSDFV Panevėžio skyrius gavo Tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. KLS-275, kurioje laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. įvardytas kaip savanoriškoji nenuolatinė karo tarnyba Lietuvos kariuomenėje.

Policijos departamentas 2023 m. birželio 21 d. raštu Nr. 5-S-14488 informavo, kad tarnybos laikas Krašto apsaugoje tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nebus peržiūrėtas (tikslintas), kadangi minėtuose įstatymo straipsniuose nenumatyta į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti įskaityti Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje laiko. Taip pat pateikė 2023 m. birželio 15 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 5-IL-11743, kuriame pagal Klaipėdos APM aukštesniojo mokslo diplomą B. Nr.143635 įrašytos 595 val. už stažuotę.

Atsakovas 2023 m. liepos 10 d. raštu Nr.(10.16E) DV_S-40942 informavo Policijos departamentą, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punktu, į tarnybos laiką įskaitomi laikotarpiai, buvę nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., kuriais Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentai bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Nurodė, kad Įstatyme nėra numatyta, jog tarnybos laikas būtų nurodytas valandomis, taip pat nėra duomenų, kad stažuotė (595 val.) buvo atlikta vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Atsakovas paprašė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2001 m. kovo 4 d., t. y. įskaityti jo stažuotę Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. gegužės 11 d. pažymoje yra nurodyti praktikos atlikimo Klaipėdos miesto policijos komisariate laikotarpiai nuo 2000 m. kovo 23 d. ir nuo 2000 m. spalio 4 d., tačiau išsamesnių duomenų apie šių praktikų trukmę ir laikotarpį nėra. Policijos departamento buvo paprašyta pateikti galimai minėtais laikotarpiais atliktą praktiką (stažuotę) pagrindžiančius dokumentus.

Policijos departamentas 2023 m. liepos 19 d. raštu Nr. 5-S-17001 pateikė papildomus dokumentus: Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. liepos 14 d. raštą Nr. 5-G-8508 su Klaipėdos APM įsakymais (2000 m. kovo 23 d. įsakymas Nr.109/28 „Dėl Klaipėdos APM 2-ojo kurso studentų praktinių užsiėmimų Klaipėdos VPK padaliniuose“ ir 2000 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 9 st.); Tarnybos 2023 m. liepos 19 d. pažymą Nr. KLS-362, pridėdamas Lietuvos Respublikos kariuomenės vado 2000 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 32 „Dėl būtinųjų karinių mokymų organizavimo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2000 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 62 „Dėl šaukimo į būtinuosius karinius mokymus“. Policijos departamentas nurodė, kad į tarnybos pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas laikas, kai Lietuvos policijos akademijos ir aukštesniųjų mokyklų policijos fakultetų studentai bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Policijos departamentas informavo, kad įsakymuose dėl būtinųjų karinių mokymų nurodyta, jog praktiniai užsiėmimai buvo paskirti pagal atskirus grafikus, todėl pareiškėjo diplome B Nr.143635 įrašytos valandos už stažuotę, o stažuotės laikas bei tarnybos laikas krašto apsaugoje tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nebus peržiūrėtas (tikslintas).

VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. rugpjūčio 1 d. gavo Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. pažymą Nr. KLS-370 „Apie karo tarnybos trukmę“, kuria ji pakartotinai atsakė į atsakovo 2023 m. gegužės 23 d. raštą Nr. (10.16 E.) DV_S-31188, informuodama, kad pareiškėjas atliko būtinuosius karinius mokymus (dėl privalomosios pradinės karo tarnybos užskaitymo) nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. Tarnyba prie pažymos pridėjo įsakymų dėl būtinųjų karinių mokymų kopijas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vado 2000 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 411 „Dėl prisaikdinimo“ išrašą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjas nuo 1998 m. iki 2001 m. buvo priimtas į Klaipėdos APM, 1999 m. jam suteikta policininko kvalifikacija, o 2001 m. – policijos valdininko kvalifikacija. Tai patvirtina ir Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. gegužės 11 d pažyma Nr. 144-S-1421-(3.15E), pareiškėjo aukštesniojo mokslo diplomas B Nr. 143635 ir jo priedas, taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. buvo Klaipėdos APM studentas. Kadangi atsakovas dėl minėto ginčijamo laikotarpio gavo prieštaringą informaciją, 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-31188 kreipėsi į Tarnybą dėl papildomos informacijos suteikimo, kuriuos pastaroji tikslino kelis kartus. VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. birželio 6 d. gavo Tarnybos pažymą Nr. KLS-275, kurioje laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. įvardytas kaip pareiškėjo savanoriškoji nenuolatinė karo tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Be to, 2023 m. rugpjūčio 1 d. gavo 2023 m. liepos 20 d. pažymą Nr. KLS-370 „Apie karo tarnybos trukmę“, kurioje ji pakartotinai atsakė į atsakovo 2023 m. gegužės 23 d. raštą, informuodama, kad pareiškėjas atliko būtinuosius karinius mokymus (dėl privalomosios pradinės karo tarnybos užskaitymo) nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., prie kurios pridėti: 1) Lietuvos kariuomenės vado 2000 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 32 „Dėl būtinųjų karinių mokymų organizavimo“, kuriuo buvo įsakyta ne tik organizuoti ir vykdyti Klaipėdos APM studentams būtinuosius karinius mokymus, bet ir parengti būtinųjų karinių mokymų programą Klaipėdos APM studentams, atsižvelgus į šios mokyklos pratybų, kurios gali būti prilygintos karinio rengimo pratyboms, tematiką ir valandų skaičių; 2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2000 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 62 „Dėl šaukimo į būtinuosius karinius mokymus“; 3) Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vado 2000 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. 411 „Dėl prisaikdinimo“ (pareiškėjas buvo prisaikdintas 2000 m. birželio 19 d.).

Atsakovo nuomone, pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, būdamas Klaipėdos APM studentu, dalyvavo būtinuosiuose kariniuose mokymuose ir, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką laikotarpio nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d.

Atsakovas paaiškina, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą į pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas krašto apsaugos sistemoje laikotarpis. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ), galiojusio ginčijamu laikotarpiu, 2 straipsnio 11 dalį, tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių nuolatinė privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, taip pat nenuolatinė karių savanorių ar atsargos karių tarnyba mokymų, pratybų, gynybos, apsaugos ar kitokių karinių užduočių vykdymo laikotarpiu. Privalomoji karo tarnyba – Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba, kurią sudaro įstatymo nustatytos trukmės pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju (KASOKTĮ 2 straipsnio 12 dalis). Aktyvusis kariuomenės rezervas – kariuomenės rezervo dalis, kurią sudaro atsargos kariai, tarnavę kariuomenėje ar kitokiu būdu įgiję reikiamą pagrindinį karinį pasirengimą, įrašyti į kariuomenės atsargos personalo įskaitą ir iki įstatymo nustatyto amžiaus periodiškai šaukiami į karinius mokymus bei pratybas (KASOKTĮ 2 straipsnio 6 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamu laikotarpiu) 8 straipsnio 3 dalimi 4 punkto nuostatomis privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista būtinaisiais kariniais mokymais. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas, atlikęs būtinuosius karinius mokymus, laikomas atlikusiu (ne atlikęs, bet laikomas atlikusiu) privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamą būtinųjų karinių mokymų laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. vertinti kaip tarnybą krašto apsaugos sistemoje.

Atkreipia dėmesį, kad socialinio draudimo stažas ir tarnybos laikas valstybinei pareigūnų pensijai skirti nėra tapačios sąvokos, o socialinio draudimo ir valstybinės pensijos yra visiškai skirtingos pensijų rūšys, kurios reglamentuojamos skirtingais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, todėl dėl valstybinių pensijų ypatumų įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes ir paisydamas Konstitucijos normų bei principų, gali nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas.

Teigia, kad pareiškėjo teisėtas lūkestis galėjo atsirasti tik tuomet, jei jis atitiktų būtinas sąlygas pareigūnų pensijai skirti, t. y., būtų ištarnavęs Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą 22 m. 6 mėn. laiką, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ir sąlygų atsirasti pareiškėjo paminėtam teisėtų lūkesčių principui, kuris siejamas tik su įgytų teisių apsauga. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pažymi ir tai, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi ir su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų, tačiau pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, o tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai.

Atsakovas dėl Stažuotės nurodo, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punktu, į tarnybos laiką įskaitomi laikotarpiai, buvę nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d, kuriais, be kita ko, Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Pažymi, kad Įstatyme nėra numatyta, jog tarnybos laikas būtų nurodytas valandomis, taip pat nėra duomenų, kad stažuotė (nagrinėjamu atveju – 595 val.) buvo atlikta vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose.

Atsakovas laikosi pozicijos, kad tenkinti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų nėra pagrindo ir jie turi būti atmesti, nes skundžiami Sprendimai priimti vadovaujantis pareigūnų pensijų skyrimą reglamentuojančiais teisės aktais, o atsakovas privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad Fondo valdybos 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-14337 (toliau – ir 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas) atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. prašymus, kuriuose jis teigė, kad „Sodra užsiima interpretacijomis ir kuria suklastotus (melagingus) dokumentus (absurdiškus sprendimus)“, kad „595 val. trukmės stažuotė neįėjo į minėtą laikotarpį“ ir „tos valandos priskirtinos kitiems laikotarpiams“, bei prašė „argumentuotai paaiškinti: kaip <...> per 24 darbo dienas galėjom atlikti 595 valandų trukmės stažuotę“ ir <...> patikslinti informaciją apie tai, kaip anuomet <...> buvo įmanoma dirbti (stažuotis) 595 valandas nepažeidžiant darbo įstatymo reikalavimų <...>“. 2023 m. gruodžio 11 d. sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymas Fondo valdyboje jau išnagrinėtas ir dėl jame keliamo klausimo priimtas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-14004 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas), kuriame išdėstyti jo priėmimo motyvai ir argumentai bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Fondo valdyba taip pat nurodė, kad 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime, be kita ko, buvo nurodyti dokumentai, kuriais remiantis įskaitytas pareiškėjo 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. stažuotės laikotarpis, duomenų apie kitus stažavimo laikotarpius pareigūnų ir karių valstybinės pensijos byloje nėra; nors pareiškėjas 2023 m. lapkričio 30 d. prašyme teigia, kad „595 val. trukmės stažuotė neįėjo į minėtą laikotarpį“ ir „tos valandos priskirtinos kitiems laikotarpiams“, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šiuos jo teiginius, nepateikė.

Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą „argumentuotai paaiškinti: kaip <...> per 24 darbo dienas galėjom atlikti 595 valandų trukmės stažuotę“ ir <...> patikslinti informaciją apie tai, kaip anuomet <...> buvo įmanoma dirbti (stažuotis) 595 valandas nepažeidžiant darbo įstatymo reikalavimų <...>“, informavo, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia jai ir jos teritoriniams skyriams teisės teikti išaiškinimus dėl stažavimo trukmės, todėl Fondo valdyba 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškėjo prašymą šioje dalyje atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. prašymuose nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų dokumentų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Fondo valdybos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo pagrįstumu, todėl 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. prašymų dalį dėl stažuotės mokymosi Klaipėdos APM metu kaip pakartotinius.

Fondo valdyba Sprendime2 paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į tarnybos laiką įskaitomas tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikas. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., kurį jis reikalauja įskaityti į tarnybos laiką, jis buvo Klaipėdos APM studentas. Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. 144-S-950-(3.15E) nurodyta, kad nuo 2000 m. kovo 23 d. pareiškėjas buvo nukreiptas atlikti praktiką Klaipėdos miesto vyriausiajame komisariate. Pagal Klaipėdos APM 2000 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 134/53 „Dėl Klaipėdos APM dieninių studijų studentų praktikos (stažuotės), karinės lauko stovyklos, atostogų“ laikotarpiu nuo 2000 m. birželio 19 d. iki 2000 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo nukreiptas į karo lauko stovyklą kaip šios mokyklos 2-ojo kurso studentas pagal karinio pasirengimo papildomą programą. VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-31188 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti papildomą informaciją ir duomenis, į kurį Tarnyba 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. KLS-370 atsakė, kad nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas atliko būtinuosius karinius mokymus (dėl privalomosios karinės tarnybos užskaitymo) ir pateikė Lietuvos Respublikos Kariuomenės vado 2000 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 32 „Dėl būtinųjų karinių mokymų organizavimo“, kuriuo, be kita ko, įsakyta parengti būtinųjų karinių mokymų programą Klaipėdos APM studentams, atsižvelgus į šios mokyklos pratybų, kurios gali būti prilygintos karinio rengimo pratyboms, tematiką ir valandų skaičių, bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Lietuvos Respublikos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 2000 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 411 „Dėl prisaikdinimo“, kuriuo pareiškėjas prisaikdintas 2000 m. birželio 19 d. Minėti duomenys patvirtina, kad 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas neatliko tarnybos krašto apsaugos sistemoje, o šiuo laikotarpiu dalyvavo būtinuosiuose kariniuose mokymuose kaip Klaipėdos APM studentas.

Pareiškėjas kartu su 2023 m. gruodžio 11 d. skundu pateikė Tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. pažymą Nr. KLS-459 apie karo tarnybos laiką Lietuvos kariuomenėje, kurioje paaiškinta, kad pagal 1999 m. birželio 22 d. – 2000 m. liepos 16 d. laikotarpiu galiojusios redakcijos Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą, privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista būtinaisiais kariniais mokymais, o pareiškėjas, atlikęs būtinuosius karinius mokymus, laikomas atlikusiu (ne atlikęs, o laikomas atlikusiu) privalomąją pradinę karo tarnybą. Atsižvelgdama į tai, Fondo valdyba nustatė, jog pareiškėjo pateikta Tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. pažyma patvirtina (papildo) Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. raštą, t. y. kad 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas ne tarnavo krašto apsaugos sistemoje, o atliko būtinuosius karinius mokymus kaip Klaipėdos APM studentas. Fondo valdyba sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įskaityti 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpį į pareiškėjo tarnybos laiką (Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Fondo valdyba, atsakydama į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 11 d. skundo argumentą, jog „būtina nustatyti, ar mokslo Policijos mokykloje metu aš turėjau pareigūno statusą“ ir kad Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, 17 punktas nustatė, jog „asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu“ bei kad „šioje nuostatoje minimas paskyrimas į pareigas negali būti aiškinamas, kaip neapimantis asmenų priėmimo aptariamų aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojais“, iš kurio Fondo valdyba padarė išvadą, kad pareiškėjas mano, jog jo tarnybos laikas turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjo mokymosi Klaipėdos aukštesniosios policijos mokykloje pradžios, informavo pareiškėją, kad 2023 m. birželio 15 d. patikslintame tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 5-IL-11743 nurodyta, kad į pareigūno pareigas Palangos užkardos sargybų būrio pasieniečiu jis buvo paskirtas nuo 2001 m. birželio 25 d. Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2001 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 27TE, suteikiant policininko laipsnį. Todėl Fondo valdybos Panevėžio skyrius apskaičiavo jo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos) bei remdamasis minėtu tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu.

Mano, kad Sprendimai priimti tinkamai išnagrinėjus rašytinius įrodymus ir tinkamai pritaikius teisės aktus, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje sprendimams nustatytus reikalavimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens Fondo valdybos atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su patikslintu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 30-TE-233 „Dėl Ž. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) 72 straipsnio 1 dalies 18 punktu ir 75 straipsniu. Atsakovo sprendimu nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes pareiškėjas neva neatitinka Įstatyme nustatytų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimui būtinų sąlygų. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo bendras tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 22 metai, 4 mėnesiai ir 29 dienos, nors turėtų būti ne mažesnis nei 22 metai ir 6 mėnesiai, t. y. nuspręsta į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaityti 2023 m. birželio 15 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 5-IL-11743 įrašyto būtinųjų karinių mokymų laikotarpio nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. (5 mėn.). Taip pat į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaityta 595 val. trukmės stažuotė mokymosi Klaipėdos APM metu.

Teigia, kad atsakovas dėl būtinųjų karinių mokymų laikotarpio nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. neįskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. pažyma Nr. KLS-370. Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. pažymoje Nr. KLS-370 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. pareiškėjas atliko būtinuosius karinius mokymus (dėl privalomosios karinės tarnybos užskaitymo). Atsakovas savo nuožiūra padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. pareiškėjas neatliko tarnybos krašto apsaugos sistemoje, o šiuo laikotarpiu tik dalyvavo būtinuosiuose kariniuose mokymuose kaip Klaipėdos APM studentas.

Paaiškina, kad Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pažymą Nr. KLS-415 „Apie karo tarnybos trukmę“, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas atliko būtinuosius karinius mokymus (privalomąją pradinę karo tarnybą) nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. Tarnyba pareiškėjui 2024 m. sausio 24 d. pateikė pažymą Nr. KLS-38 „Apie karo tarnybos laiką Lietuvos kariuomenėje“, kurioje nurodyta, kad jis laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. turėjo kario statusą ir tuo metu asmuo atliko privalomąją karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje.

Policijos departamento nuomone, Tarnyba yra kompetentinga institucija, kuri gali konstatuoti privalomosios karo tarnybos krašto apsaugos sistemoje atlikimo faktą ir laiką, todėl atsakovo sprendimas laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. neįskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 595 val. trukmės stažuotė mokymosi Klaipėdos APM metu nėra įtraukiama į tarnybos laiką, nes Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punkte nėra numatyta, kad tarnybos laikas pensijai skirti būtų įskaitytas valandomis. Ministerija 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. SR-3883 „Dėl informacijos apie stažuotes“ nurodė, jog remiantis pateiktu Klaipėdos APM aukštesniojo mokslo diplomu B Nr. 143635, registro įrašo Nr. 283, išduotu 2001 m. gegužės 24 d. Ž. K., asmuo studijų metu įvykdė visą studijų programą, atliko visas privalomas praktikas ir stažuotes, kurios yra privaloma studijų programos dalis (stažuotei skirtos 595 val., kas atitinka 2 mėn. ir 14 dienų). Todėl, Policijos departamento nuomone, Ministerija taip pat yra kompetentinga institucija, kuri gali konstatuoti atliktos stažuotės valandų atitiktį dienomis, dėl šios priežasties atsakovo sprendimas neįskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti 595 val. stažuotės yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento atstovas prašė patikslintą skundą tenkinti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentas.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-875 ir VSDFV 2024 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-307 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-25527 kreipėsi į Policijos departamentą, nurodydamas, jog VSDFV Panevėžio skyriuje 2023 m. balandžio 25 d. gauti Policijos departamento pateikti dokumentai dėl Ž. K. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Pateiktame 2023 m. balandžio 25 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 5-IL-8124 įrašytas laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., įvardytas kaip tarnyba krašto apsaugoje. Pagal karinį liudijimą Nr. 108522 nurodytuoju laikotarpiu Ž. K. atliko tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, o pagal 2000 m. birželio 15 d. Klaipėdos APM įsakymą Nr. 134/53 laikotarpiu nuo 2000 m. birželio 19 d. iki 2000 m. birželio 30 d. jis buvo nukreiptas į karo lauko stovyklą kaip šios mokyklos studentas pagal karinio parengimo papildomą programą. Aplinkybę, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo šios mokyklos studentas, patvirtina Lietuvos policijos mokyklos 2022 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. 144-S-l421-(3.15E) esanti informacija, be to, pagal šią pažymą nuo 2000 m. kovo 23 d., t. y. tarnybos lape nurodytu tarnybos krašto apsaugoje laikotarpiu (2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d.), jis buvo nukreiptas atlikti praktiką Klaipėdos miesto 1-ajame policijos komisariate, o priesaiką davė tik 2000 m. birželio 19 d. VSDFV Panevėžio skyrius atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punktu, į tarnybos laiką įskaitomas Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu, ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Todėl, atsakovo nuomone, negalima daryti išvados, kad laikas, kai Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos studentai, būdami karinėje lauko stovykloje, tuo pačiu metu atliko ir praktiką (stažuotę). Be to, Klaipėdos APM 2000 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. 134/53 (9 punktas) nurodyta, kad „praktikos (stažuotės) laikotarpį studentams įskaityti į tarnybos stažą“, tačiau nėra paaiškinta apie karinių lauko stovyklų laikotarpius. Dėl šių priežasčių VSDFV Panevėžio skyrius prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., kai jis atliko tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose, o, nesant teisinio pagrindo, prašė tikslinti Ž. K. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą.

Policijos departamentas 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 5-S-10881 „Dėl Ž. K. papildomų dokumentų pareigūnų ir karių pensijai skirti“ atsiuntė atsakovui papildomus dokumentus, t. y. Tarnybos 2023 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. KLS-239; Lietuvos policijos mokyklos pažymą ir patikslintą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą.

VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-31188 kreipėsi į Tarnybą su prašymu patikslinti informaciją apie pareiškėją, kadangi 2023 m. gegužės 8 d. išduotoje pažymoje Nr. KLS-239 esantys duomenis prieštarauja Policijos departamento pateiktuose dokumentuose esančiai informacijai, nes laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., kai pareiškėjas tarnavo pradinėje karinėje tarnyboje, Klaipėdos APM 2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 134/53 nuo 2000 m. birželio 19 d. iki 2000 m. birželio 30 d. jis buvo nukreiptas į karo lauko stovyklą, kaip šios mokyklos studentas, pagal karinio parengimo papildomą programą, o pagal Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. gegužės 11 d. pateiktą pažymą Nr. 144-S-950-(3.15E) pareiškėjas nuo 2000 m. kovo 23 d. nukreiptas atlikti praktiką į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą. VSDFV Panevėžio skyrius prašė Tarnybos patikslinti jos 2023 m. gegužės 8 d. išduotą pažymą Nr. KLS-239, nurodant kur (nurodyti tarnybos atlikimo vietą) ir kokia forma pareiškėjas atliko privalomąją pradinę tarnybą, taip pat buvo prašoma įsakymų, kurių pagrindu įrašytas / išrašytas iš karinės tarnybos atlikimo vietos (karinio liudijimo Nr. 108522 papunktis 14.2) bei pateikti nustatyta tvarka patvirtintas kopijas.

VSFDV Panevėžio skyrius 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-35680 „Dėl Ž. K. dokumentų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ paprašė Policijos departamento tikslinti pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, nes 2023 m. birželio 6 d. VSDFV Panevėžio skyrius gavo Tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. KLS-275, kurioje laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. įvardytas kaip savanoriškoji nenuolatinė karo tarnyba Lietuvos kariuomenėje.

Policijos departamentas 2023 m. birželio 21 d. raštu Nr. 5-S-14488 informavo, kad tarnybos laikas Krašto apsaugoje tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nebus peržiūrėtas (tikslintas), kadangi minėtuose įstatymo straipsniuose nenumatyta į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti įskaityti Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje laiko. Taip pat pateikė 2023 m. birželio 15 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 5-IL-11743, kuriame pagal Klaipėdos APM aukštesniojo mokslo diplomą B Nr. 143635 įrašytos 595 val. už stažuotę.

VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. liepos 10 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-40942 informavo Policijos departamentą, kad, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punktu, į tarnybos laiką įskaitomi laikotarpiai, buvę nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., kuriais Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentai bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Nurodė, kad Įstatyme nėra numatyta, jog tarnybos laikas būtų nurodytas valandomis, taip pat nėra duomenų, kad stažuotė (595 val.) buvo atlikta vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Atsakovas prašė į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti laikotarpį nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2001 m. kovo 4 d., t. y. įskaityti jo stažuotę Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate. Pažymėjo, kad Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. gegužės 11 d. pažymoje nurodyti praktikos atlikimo Klaipėdos miesto policijos komisariate laikotarpiai nuo 2000 m. kovo 23 d. ir nuo 2000 m. spalio 4 d., tačiau išsamesnių duomenų apie šių praktikų trukmę ir laikotarpį nėra. Policijos departamento buvo paprašyta pateikti galimai minėtais laikotarpiais atliktą praktiką (stažuotę) pagrindžiančius dokumentus.

Policijos departamentas 2023 m. liepos 19 d. raštu Nr. 5-S-17001 pateikė papildomus dokumentus: Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. liepos 14 d. raštą Nr. 5-G-8508 su Klaipėdos APM įsakymais (2000 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 109/28 „Dėl Klaipėdos APM 2-ojo kurso studentų praktinių užsiėmimų Klaipėdos VPK padaliniuose“ ir 2000 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 9 st.); Tarnybos 2023 m. liepos 19 d. pažymą Nr. KLS-362, pridėdamas Lietuvos Respublikos kariuomenės vado 2000 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 32 „Dėl būtinųjų karinių mokymų organizavimo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2000 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 62 „Dėl šaukimo į būtinuosius karinius mokymus“. Taip pat Policijos departamentas nurodė, kad į tarnybos pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas laikas, kai Lietuvos policijos akademijos ir aukštesniųjų mokyklų policijos fakultetų studentai bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojai atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Be to, informavo, kad įsakymuose dėl būtinųjų karinių mokymų nurodyta, jog praktiniai užsiėmimai buvo paskirti pagal atskirus grafikus, todėl pareiškėjo diplome B Nr. 143635 įrašytos valandos už stažuotę, o stažuotės laikas bei tarnybos laikas krašto apsaugoje tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nebus peržiūrėtas (tikslintas).

VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. rugpjūčio 1 d. gavo Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. pažymą Nr. KLS-370 „Apie karo tarnybos trukmę“, kuria ji pakartotinai atsakė į atsakovo 2023 m. gegužės 23 d. raštą Nr. (10.16 E.) DV_S-31188, informuodama, kad pareiškėjas atliko būtinuosius karinius mokymus (dėl privalomosios pradinės karo tarnybos užskaitymo) nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. Tarnyba prie pažymos pridėjo įsakymų dėl būtinųjų karinių mokymų kopijas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vado 2000 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 411 „Dėl prisaikdinimo“ išrašą.

VSDFV Panevėžio skyrius 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė skundžiamą Sprendimą1, kuriuo nusprendė Ž. K. neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes buvęs pareigūnas neatitinka Įstatyme nustatytų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimui būtinų sąlygų. Sprendime1 nurodoma, kad, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, buvusiems pareigūnams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti 2016 m. sausio 1 d. yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama, kai jie vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje yra ištarnavę 22 metus ir 6 mėnesius. Sprendime1 konstatuota, kad Ž. K. tarnybos laikas iki 2016 m. sausio 1 d. yra 15 metų, 1 mėnuo ir 5 dienos, o tarnybos laikas po 2016 m. sausio 1 d. – 7 metai, 3 mėnesiai ir 24 dienos, taigi, bendras tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti – 22 metai, 4 mėnesiai ir 29 dienos. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. pažyma Nr. KLS-370, į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitytas 2023 m. birželio 15 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 5-IL-1 1743 įrašytas būtinųjų karinių mokymų laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. (5 mėn.), taip pat 595 val. trukmės stažuotė mokymosi Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje metu. Į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas Lietuvos policijos mokyklos 2022 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. 144-S-1421-(3.15E) nurodytas stažuotės laikotarpis nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2001 m. kovo 4 d. (1 mėnuo ir 7 dienos) Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate. Pažymėta, kad Ž. K. nėra ištarnavęs Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto 22 metų ir 6 mėnesių laiko.

Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kuri 2023 m. rugsėjo 18 d. pateikė pažymą Nr. KLS-459 „Apie karo tarnybos laiką Lietuvos kariuomenėje“, nurodydamas, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) (1999-06-22 – 2000-07-16 redakcija) 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista būtinaisiais kariniais mokymais šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis KPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punktu privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiais laikomi asmenys atlikę tarnybą vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį pažymėjimą, o vadovaujantis KPĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu būtinieji kariniai mokymai skiriami karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų, stojantiems ar įstojusiems į tarnybą policijoje – juos atliekant kariuomenėje arba vidaus reikalų sistemoje, tarnybos policijoje laiku. Šioje pažymoje informuojama, jog Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), atlikęs būtinuosius karinius mokymus, laikomas atlikusiu privalomąją pradinę karo tarnybą“.

Taip pat pareiškėjas 2023 m. spalio 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, prašydamas išaiškinimo dėl stažuočių konvertavimo į dienas ir dėl stažuočių įskaitymo į tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti.

VSDFV 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. (18.2E) I-14004 nurodė, kad Fondo valdyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo 2023 m. lapkričio 3 d. gautą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai adresuotą Ž. K. 2023 m. spalio 23 d. prašymą, kuriuo prašoma „<...> išaiškinimo dėl stažuočių konvertavimo į dienas ir dėl stažuočių įskaitymo į tarnybos laiką pareigūno pensijai gauti“, nes „2023-08-18 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė <...> sprendimu Nr. VPE_SP5-858 <...> atsisakė man įskaityti į stažą pensijai skaičiuoti 595 val. trukmės stažuočių“. Nurodo, kad, patikrinę pareigūnų pensijai skirti pateiktus dokumentus, nustatė, jog Fondo valdybos Panevėžio skyriui per Policijos departamentą kartu su prašymu, be kitų dokumentų, yra pateiktas patikslintas 2023 m. birželio 15 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. 5-IL-11743, kuriame įrašytas 595 val. stažuotės laikotarpis, nurodytas priede prie aukštesniojo mokslo diplomo Nr. B143695, išduoto baigus Klaipėdos APM. Pareiškėjo tarnybos lape yra nurodytas 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. stažavimo Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate laikotarpis mokymosi Klaipėdos aukštesniosios policijos mokykloje metu. Be to, 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. stažavimo laikotarpis patvirtintas Lietuvos policijos mokyklos 2022 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. 144-S-1421 (3.15E) ir 2023 m. gegužės 11 d. pažyma. Todėl Fondo valdybos Panevėžio skyrius, įvertinęs minėtus dokumentus, į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitė stažavimo laikotarpį nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2001 m. kovo 4 d. Pažymėjo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendime Nr. VPE_SP5-858 nurodyta, kad minėtas stažavimo laikotarpis įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Nurodė, kad pareiškėjas prašyme teigia, jog Policijos departamento pažymoje Nr. 5-S-410 nurodyta „<...> Jums vidaus tarnyboje reikia ištarnauti 22 metai 6 mėnesius“, tačiau šioje pažymoje nurodyta, kad „<...> Jūsų stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti preliminariai buvo 22 m. 6 mėn.“. VSDFV konstatavo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti neįskaitė valandomis įrašyto stažuotės laikotarpio, kuris yra įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti kaip stažuotės Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. laikotarpis.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2023 m. spalio 24 d. raštu Nr. SR-3883 atsakė į pareiškėjo 2023 m. spalio 10 d. el. laišką „Dėl informacijos apie stažuotes“, nurodydama, kad pateikia tik Ministerijos nuomonę, kuri negali būti laikoma oficialiu teisės akto aiškinimu ir teismams nėra privaloma. Ministerija nurodė, kad remiantis Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos aukštesniojo mokslo diplomu B Nr. 143635, registro įrašo Nr. 283, išduotu 2001 m. gegužės 24 d. Ž. K., jis įgijo aukštesnįjį išsilavinimą, baigė policijos valdininko specialybės kursą ir jam suteikta policijos valdininko kvalifikacija. Išduotas diplomas liudija, kad asmuo studijų metu įvykdė visą studijų programą, atliko visas privalomas praktikas ir stažuotes, kurios yra privaloma studijų programos dalis (stažuotei skirtos 595 val., kas atitinka 2 mėn. ir 14 dienų). Vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punktu, kad „į tarnybos laiką, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnyje, taip pat įskaitomi šie laikotarpiai, buvę nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.: 1) Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose“, Ministerija pritaria šiai Įstatymo nuostatai, todėl mano, kad ginčo 2 mėn. ir 14 d. turėtų būti įskaityti į pareigūno darbo stažą.

Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Fondo valdybą, nurodydamas, kad 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. laikotarpyje yra 35 kalendorinės dienos arba 840 valandos. Tame pačiame laikotarpyje yra 24 darbo dienos, t. y. 576 valandos. 2001 metams buvo patvirtintos 168,2 darbo valandos (esant penkių darbo dienų savaitei) arba 168,5 darbo valandos (esant šešių darbo dienų savaitei). Atsižvelgdamas į tai, prašė patikslinti informaciją apie tai, kaip anuomet (laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2001 m. kovo 4 d.) buvo įmanoma dirbti (stažuotis) 595 valandas nepažeidžiant darbo įstatymo reikalavimų (Fondo valdybos 2023 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (18.2E) I-14004 nurodyta, kad 595 val. trukmės stažuotė įskaitytina į 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. laikotarpį).

VSDFV 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-14337, remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. prašymus dalyje dėl stažuotės mokymosi Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje metu kaip pakartotinius. Nurodė, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymas „Dėl informacijos apie stažuotes“ Fondo valdyboje jau išnagrinėtas ir dėl jame keliamo klausimo Fondo valdyboje buvo priimtas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-14004, kuriame išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai ir argumentai bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka bei terminas. Fondo valdybos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. (18.2E) I-14004, be kita ko, nurodyti dokumentai, kuriais remiantis įskaitytas pareiškėjo 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. stažavimo laikotarpis. Duomenų apie kitus stažavimo laikotarpius pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos byloje nėra.

Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 11 d. kreipėsi su skundu į Fondo valdybą, prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-875 „Dėl atsisakymo Ž. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“; 2) įtraukti būtinųjų karinių mokymų laikotarpį nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. (5 mėn.) bei 595 val. (2 mėn. 14 d.) trukmės stažuotę mokymosi Klaipėdos APM metu į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti; 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių skirti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją; 4) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių išmokėti jam apskaičiuotą pareigūno valstybinę pensiją nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Fondo valdyba 2024 m. sausio 11 d. priėmė ginčijamą Sprendimą2, kuriame nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-875, kuriuo šis skyrius atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, teisėtumo. Pareiškėjas skunde prašė naikinti šį sprendimą, „<...> Įtraukti būtinųjų karinių mokymų laikotarpį nuo 2000-02-01 iki 2000-06-30 (5 mėn.) bei 595 val. (2 mėn. 14 d.) trukmės stažuotą mokymosi Klaipėdos aukštesniosios policijos mokykloje metu į mano tarnybos laiką pensijai skirti <...>“ bei įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių paskirti jam pareigūnų pensiją. Nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos laikas yra 22 metai 4 mėnesiai 29 dienos, todėl Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-875 atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų pensiją, nes jis netenkina būtinos sąlygos šiai pensijai skirti – nėra ištarnavęs 22 metų 6 mėnesių. VSDFV išaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, į tarnybos laiką įskaitomas tarnybos krašto apsaugos sistemoje laikas. 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpiu, kurį pareiškėjas reikalauja įskaityti į tarnybos laiką, jis buvo Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos studentas. Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. 144-S-950-(3.15E) nurodyta, kad nuo 2000 m. kovo 23 d. pareiškėjas buvo nukreiptas atlikti praktiką Klaipėdos miesto vyriausiajame komisariate. Pagal Klaipėdos APM 2000 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 134/53 pareiškėjas 2000 m. birželio 19 d. – 2000 m. birželio 30 d. buvo nukreiptas į karo lauko stovyklą kaip šios mokyklos 2-ojo kurso studentas pagal karinio pasirengimo papildomą programą. Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2023 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (10.16E) DV_S-31188 kreipėsi į Tarnybą su prašymu nurodyti, kur (tarnybos atlikimo vieta) ir kokia forma pareiškėjas atliko tarnybą, pateikti įsakymus ir kt. Tarnyba 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. KLS-370 atsakė, kad 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas atliko būtinuosius karinius mokymus (dėl privalomosios karinės tarnybos užskaitymo) ir pateikė dokumentus, kuriuos įvertinus darytina išvada, kad 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas neatliko tarnybos krašto apsaugos sistemoje, o šiuo laikotarpiu dalyvavo būtinuosiuose kariniuose mokymuose kaip Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos studentas. Iš Tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. pažymos Nr. KLS-459 apie karo tarnybos laiką Lietuvos kariuomenėje matyti, kad pagal 1999 m birželio 22 d. – 2000 m. liepos 16 d. galiojusios redakcijos Karo prievolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą, privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista būtinaisiais kariniais mokymais, ir kad pareiškėjas, atlikęs būtinuosius karinius mokymus, laikomas atlikusiu (ne atlikęs, o laikomas atlikusiu) privalomąją pradinę karo tarnybą. Taigi, VSDFV nurodė, kad pareiškėjo pateikta Tarnybos 2023 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. KLS-459 patvirtina (papildo) Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. raštą Nr. KLS-370, t. y. 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 20 d. laikotarpiu pareiškėjas netarnavo krašto apsaugos sistemoje, šiuo laikotarpiu jis atliko būtinuosius karinius mokymus kaip Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos studentas. Todėl Fondo valdyba padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įskaityti 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpį į tarnybos laiką. Pažymėjo, kad 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpis nenurodytas ir pareiškėjo tarnybos lape bei nebuvo vertinamas apskaičiuojant jo tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus bei stažą Lietuvos valstybei. VSDFV konstatavo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpio. VSDFV akcentavo, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 23 d. prašymas „Dėl informacijos apie stažuotes“ Fondo valdyboje jau buvo išnagrinėtas ir dėl jame keliamo klausimo Fondo valdyboje priimtas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-14004, kuriame išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai ir argumentai bei nurodyti sprendimo apskundimo tvarka bei terminas. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyti dokumentai, kuriais remiantis į pareiškėjo tarnybos laiką įskaitytas 2001 m. sausio 29 d. – 2001 m. kovo 4 d. stažavimo laikotarpis. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei bus pateikti papildomus stažuotės laikotarpius patvirtinantys dokumentai, Fondo valdybos Panevėžio skyrius turės pagrindą perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką. Kadangi 2023 m. gruodžio 11 d. skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė naujų dokumentų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Fondo valdybos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-14004 pagrįstumu, todėl, remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata, pareiškėjo 2023 m. gruodžio 11 d. skundas dalyje dėl stažavimo mokymosi Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje metu Fondo valdyboje nebuvo nagrinėjamas kaip pakartotinis. VSDFV konstatavo, kad Fondo valdybos Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į pareiškėjo tarnybos laiką 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpio, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą „įtraukti būtinųjų karinių mokymų laikotarpį nuo 2000-02-01 iki 2000-06-30 (5 mėn.)“ kaip nepagrįstą. Kadangi pareiškėjo tarnybos laikas yra 22 metai 4 mėnesiai 29 dienos, todėl Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-875 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti jam pareigūnų pensiją, nes pareiškėjas netenkina būtinos sąlygos šiai pensijai skirti – nėra ištarnavęs 22 metų 6 mėnesių.

Pareiškėjas su Sprendimais nesutinka ir prašo teismo juos panaikinti kaip nepagrįstus.

Oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje, aiškinant teisės aktų, reglamentuojančių valstybines pensijas, inter alia (lot. be kita ko) – pareigūnų ir karių valstybines pensijas, be kita ko, pažymima, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės biudžeto (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą); šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas); valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą); įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; kita vertus, valstybinių pensijų atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą; 2012 m. vasario 6 d. nutarimą).

Aiškindamas įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, kad „<...> įstatymų leidėjas, naudodamasis savo diskrecija, galėjo pasirinkti, nustatyti ar nenustatyti, kad <...> tam tikras pareigas ėjusiems pareigūnams būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat kokiomis sąlygomis ši pensija skiriama. <...> įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją, turėjo teisę nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo <...> tam tikras pareigas tebeeinantiems pareigūnams. <...> įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai, gali, tačiau neprivalo nustatyti, kad šios pensijos bus skiriamos ir anksčiau atitinkamoje tarnyboje dirbusiems, bet po įstatymo, kuriuo tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai nustatoma pareigūnų ir karių valstybinė pensija, įsigaliojimo nebedirbantiems asmenims. <...>“.

Taigi, valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas, be kita ko, skirtingą teisinį reguliavimą dėl mokymosi tam tikroje įstaigoje ar tarnybos tam tikrose pareigose laiko įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą (redakcija, galiojusi Sprendimo1 priėmimo laikotarpiu, nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), pareigūnams ir kariams, kurie priimti į tarnybą iki 2016 m. sausio 1 d. ir kurių tarnybos laikas pensijai skirti, apskaičiuotas šio įstatymo nustatyta tvarka, 2016 m. sausio 1 d. yra 11 ir daugiau metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas, o pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama, kai jie vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje ištarnauja 22 metus ir 6 mėnesius – taikoma pareigūnams ir kariams, kurių 2016 m. sausio 1 d. turėtas tarnybos laikas pensijai skirti yra 15 ir daugiau metų, bet mažiau negu 16 metų.

Įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad į tarnybos laiką, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnyje, taip pat įskaitomi šie laikotarpiai, buvę nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.: 1) Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose; 2) tarnybos laikas policijos rezerve, kai asmenys saugojo viešąją tvarką arba vykdė kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas vidaus reikalų sistemos pareigūnams iškelia kelias būtinas sąlygas valstybinei pensijai gauti. Viena iš tokių sąlygų – būti ištarnavus tam tikrą laiką vidaus reikalų sistemoje. Tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimą visų pirma reglamentuoja Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnis, be kita ko numatantis, kad į šį laiką įskaičiuojamas faktinis tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Be to, to paties įstatymo 16 straipsnis apibrėžia laikotarpius, kurie yra prilyginami tarnybos laikui arba įskaitomi į jį. Kaip minėta, tarp tokių laikotarpių, buvusių nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., įstatymų leidėjas mini ir Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinį tarnybos laiką, jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose.

Bylos duomenimis, pareiškėjas įrodinėja, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. atliko tarnybą Krašto apsaugos tarnyboje ir 595 val. trukmės stažuotę Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje. Fondo valdybos Panevėžio skyrius Sprendimu1, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, konstatavo, kad pareiškėjo bendras tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 22 metai, 4 mėnesiai ir 29 dienos, t. y., jis nėra ištarnavęs Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyto 22 metų ir 6 mėnesių laiko. Fondo valdybos Panevėžio skyrius padarė išvadą, kad į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitomas pareiškėjo 2023 m. birželio 15 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 5-IL-1 1743 įrašytas būtinųjų karinių mokymų laikotarpis nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d., taip pat 595 val. trukmės stažuotė mokymosi Klaipėdos aukštesniojoje policijos mokykloje metu.

Pažymėtina, kad Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, jau po Sprendimų priėmimo, 2024 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. KLS-38 nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (redakcija nuo 1999 m. birželio 22 d. iki 2000 m. liepos 16 d.) 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista būtinaisiais kariniais mokymais šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis KPĮ 8 straipsnio 4 dalies 2 punktu privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiais laikomi asmenys atlikę tarnybą vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį pažymėjimą, o vadovaujantis KPĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu būtinieji kariniai mokymai skiriami karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų, stojantiems ar įstojusiems į tarnybą policijoje – juos atliekant kariuomenėje arba vidaus reikalų sistemoje, tarnybos policijoje laiku. Tarnyba pažymėjo, kad 2000 m. vasario 1 d. – 2000 m. birželio 30 d. laikotarpiu pareiškėjas atliko karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje, kadangi buvo atsiųstas į būtinuosius karinius mokymus studijų Klaipėdos aukštesniosios policijos mokykloje metu. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip karo prievolininkas, laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. turėjo kario statusą, o baigus būtinuosius karinius mokymus jam buvo išduotas karinis liudijimas apie atliktą tarnybą. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjas yra įtrauktas į Klaipėdos regione apskaitomų aktyviojo rezervo karių sąrašą. Apibendrindama Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nepertraukiamai tarnavo ir atliko privalomąją pradinę karo tarnybą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog Tarnybos pozicija nesikeitė ir ankstesnėse pažymose, teiktose atsakovui, įskaitant ir 2023 m. rugsėjo 18 d. pažymą Nr. KLS-459. Be to, į bylą yra pateiktas karinis liudijimas Nr. 108522, iš kurio matyti, kad pareiškėjui karinis liudijimas išduotas 2000 m. vasario 1 d.

Pažymėtina, kad ginčijamame Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Sprendime1 iš esmės nėra duomenų, motyvų ar nuorodų į kitus aktus, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu pagrindu (faktiniu ir teisiniu) dalis pareiškėjo nurodyto tarnybos laiko ar jam prilyginamo laiko nėra įskaičiuota į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Akcentuotina, kad tokio pobūdžio trūkumas nebuvo ištaisytas ir Fondo valdybos Sprendime2, kuriame šiuo aspektu tik papildyta, kad Pažymoje1 paaiškinta, jog pagal 1999 m. birželio 22 d. – 2000 m. liepos 16 d. galiojusios redakcijos KPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą, privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista būtinaisiais kariniais mokymais ir kad pareiškėjas, atlikęs būtinuosius karinius mokymus, laikomas atlikusiu privalomąją pradinę karo tarnybą. Fondo valdyba pabrėžė, kad pareiškėjas yra ne atlikęs, o laikomas atlikusiu privalomąją pradinę karo tarnybą. Dėl šių priežasčių Fondo valdyba darė išvadą, kad Pažyma1 patvirtina (papildo) Tarnybos 2023 m. liepos 20 d. raštą Nr. KLS-370, t. y., kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 30 d. netarnavo krašto apsaugos sistemoje. VSDFV laikė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas tik atliko būtinuosius karinius mokymus kaip Klaipėdos aukštesniosios policijos mokyklos studentas. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad nei atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius, nei VSDFV, išnagrinėję pareiškėjo prašymą ir skundą, taip pat pateiktus dokumentus, iš esmės nepasisakė dėl nurodytų argumentų ir Tarnybos pateiktų dokumentų vertinimo. Teismas taip pat pastebi, kad VSDFV savo Sprendime2 tik išdėstė faktines aplinkybes ir sutiko su Sprendimu1, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, nenurodė teisės aktų nuostatų, nepateikė situacijos vertinimo (savo tyrimo), nenagrinėjo pateiktų dokumentų ir argumentų.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Kaip minėta, dalies byloje ginčijamo administracinio sprendimo teisinio ir faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, dalies administracinio sprendimo motyvų nėra nurodyta. Nagrinėjamoje byloje pašalinti minėtų Sprendimų trūkumų nėra galima, kadangi administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-502/2022, 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2950-662/2020 ir kt.).

Pažymėtina, kad teismas turi pareigą ex officio (lot. pagal pareigas) vertinti tai, ar individualus administracinis aktas (ne)atitinka VAĮ reikalavimus, nustatytus administracinio sprendimo turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-294-552/2015). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Fondo valdybos Panevėžio skyriaus Sprendimas1 ir Fondo valdybos Sprendimas1 yra naikintini dėl neatitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti jo prašymą skirti pareigūno valstybinę pensiją, ją mokant nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011 pabrėžė, kad atsakovas gali būti įpareigotas tik spręsti konkretų klausimą, atsižvelgdamas į teismo sprendime išdėstytus motyvus, o įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą negalima. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas įpareigoja VSDFV Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 21 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateiktus motyvus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą teismui, todėl, skundą patenkinus, jis įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. K. patikslintą skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-875 „Dėl atsisakymo Ž. K. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-307 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-875“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Ž. K. 2023 m. balandžio 21 d. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo bei priimti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Priteisti pareiškėjui Ž. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė