Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., vertėjai Raisai Mikalauskienei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Ramūnui Stasiuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Uzbekistano pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdo individualią veiklą, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 128 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2015-11-20, apie 15:35 val. Telšiuose, Karaliaus Mindaugo ir Sedos gatvių sankryžoje vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir kaltinamas padaręs LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metu E. S. su pažeidimu nesutiko, nurodė, kad teises (vairuotojo pažymėjimą) turi, tik ne lietuviškas, o išduotas USSR. Vairuoja jau 26 m., su tomis teisėmis tarnavo ir kariuomenėje. Vairuotojo pažymėjimas pakeistas 1996 m. Uzbekistane, kur tuo metu dar gyveno. Lietuvoje gyvena nuo 1998 m., gyveno nelegaliai, o dokumentus susitvarkė ir Lietuvoje legaliai gyvena nuo 2009 m., vedęs lietuvę, turi vaiką, Lietuvoje dirba. Žinojo, kad reikia pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ir norėjo tai padaryti, bet neišlaikė teorijos egzamino, nes nemoka naudotis kompiuteriu. Vairuoti moka. Nuo 1998 m. gyvena (duomenys neskelbtini) ir per tą laikotarpį iki dabar niekada niekur iš Lietuvos išvykęs nebuvo. Buvo nubaustas už analogišką pažeidimą Vilniuje, baudą yra sumokėjęs.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Ramūnas Stasiulis nurodė, kad pilnai palaiko surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. atžvilgiu, kadangi asmuo neturi teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. E. S. yra pateikęs tik negaliojančios valstybės vairuotojo pažymėjimą, kuris jam nesuteikia teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Jis yra Lietuvoje gyvenantis asmuo, kaip pats sakė, jau daug metų čia gyvena. Prašė paskirti administracinę nuobaudą numatyto straipsnio sankcijos ribose.

Iš E. S. duotų parodymų matyti, kad jis su padarytu pažeidimu nesutinka, mano, kad teisę vairuoti turi, tik turimas vairuotojo pažymėjimas išduotas ne Lietuvoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. S. turimas vairuotojo pažymėjimas išduotas USSR valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomos techninės apžiūros ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės (EEE) Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 p. įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.

Remiantis minėtų Taisyklių 2 punktu, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš byloje esančių asmens duomenų nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. nuo 1998 m. gyvena Lietuvoje, o nuo 2009 m. balandžio 14 d. jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be to, E. S. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra, o pats pažeidėjas nurodė, kad nuo 1998 m. iš Lietuvos išvykęs nė karto nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. S. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme. E. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis šio punkto nuostatomis, Uzbekistane asmeniui išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

Be aptartų įrodymų, E. S. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą taip pat įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 7), E. S. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 8) ir kita bylos medžiaga.

Byloje atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vedęs, turi nepilnametį vaiką, dirba, taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti E. S. skiriant baudą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje, artimą vidurkiui.

Priverstinai nuvežta transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip posėdžio metu nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra grąžinta, todėl jos grąžinimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30² straipsniais, 128 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

E. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje būtinai nurodant ROIK numerį 15053335681.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.