Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį 8 eurų dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 20 d., 15.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas pareigūnų, tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nesilaikė minėtų teisės normų priimdamas byloje skundžiamą sprendimą.

Iš bylos matyti, kad E. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, t. y. buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas, remdamasis pateiktu vairuotojo pažymėjimu (8 b. l.) nustatęs, kad E. S. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, E. S. padarytą teisės pažeidimą perkvalifikavo į ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, o pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus arba pagal 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Pagal 1991 m. liepos 29 d. direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų ir 2006 m. gruodžio 20 d. direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu asmeniu laikomas asmuo, kuris paprastai gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais.

Iš byloje E. S. pateikto vairuotojo pažymėjimo matyti, kad jis išduotas 1996-03-17 USSR, šiame pažymėjime nenurodytas pažymėjimo galiojimo terminas. Pagal Wikipedia USSR – tai buvusi Tarybų Sąjunga, kaip valstybė egzistavusi iki 1991-12-25. Taigi, šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar šis E. S. išduotas vairuotojo pažymėjimas yra tikras, ar jis tebegalioja. Šios aplinkybės teismas nesiaiškino, o tik konstatavo, kad E. S. nepateikė Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nors teismas nutarime nurodė, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. S. teisė vairuoti transporto priemones yra galiojanti Lietuvos Respublikoje, tačiau iš bylos matyti, kad teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino. Iš bylos taip pat matyti, kad E. S. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas bei pratęsiamas jau nuo 2009-04-14. Taigi, E. S. Lietuvoje gyvena jau ne vienerius metus, todėl pagal 1991 m. liepos 29 d. direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų ir 2006 m. gruodžio 20 d. direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) jis turėtų būti laikomas nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiu asmeniu. Duomenų, kad E. S. Lietuvos Respublikoje gyventų mažiau nei 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, byloje nėra. Šios aplinkybės nesiaiškino ir bylą nagrinėjęs teismas.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad apylinkės teismas, neišsiaiškinęs minėtų aplinkybių (vairuotojo pažymėjimo tikrumo, galiojimo, E. S. gyvenimo Lietuvoje periodiškumo ir pan.), bylą išnagrinėjo neišsamiai. Dėl to konstatuojama, kad skundžiamas nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalyje numatytų nutarimo turiniui keliamų reikalavimų, todėl šis procesinis dokumentas naikinamas kaip nepagrįstas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Panaikinus skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami, o byloje ginčijamas aplinkybes turės išsiaiškinti bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą panaikinti ir E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Telšių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.