Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Kaltinamasis A. S. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena kartu su broliu name, kuris priklausė tėvams, jis ten gyvena nuo pat gimimo. Tame name brolis turi 4 kambarius, o jis tik vieną kambarį, dėl to vyksta konfliktai. Dabar jie su broliu nebekonfliktuoja, nesikalba iš viso. 2015 m. gruodžio 24 d. brolis valė šulinį ir užliejo vandeniu jo šunį. Kai jis dėl to broliui papriekaištavo, brolis nieko nesakė, nes su kaimynu gėrė alų. Jis nuėjo į savo kambarį, apie 15 val. atėjo brolis ir jį primušė, sudavė kumščiu du smūgius į veidą ir per galvą, net dantys išklibo. Jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, nes pradėjo skaudėti. Policijos pareigūnai atvažiavo, jo nieko neklausinėjo, galbūt buvo brolio draugai. Pareigūnams apie tai, kas įvyko, jis sakė, bet jie nieko nesurašė ir išvažiavo. Medikams parodė klibančius dantis, bet jo neapžiūrinėjo. Pirmą kartą buvo suduoti visi smūgiai į veidą ir į galvą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai turėjo matyti padarytus sužalojimus. Jis pasiliko namuose, po to buvo išėjęs į parduotuvę alaus. Kai brolis pamatė jį grįžtantį, įsiveržė pas jį į kambarį, vėl pradėjo šaukti ir daužyti. Jis tuo metu sėdėjo ant sofos, brolis jam sudavė kumščiu vieną kartą į nosį, o kai jis pargriuvo ant sofos, spyrė du kartus su kulnu iš viršaus jam į krūtinę. Jis išsigando, nes brolis pradėjo ieškoti virvės, pagalvojo, kad jį pakars, tada grėbė peilį ir bėgo į lauką. Peilį paėmė, norėdamas pagąsdinti, galvojo, kad išsigąs ir nesivys, bet jis nežino, ar brolis matė peilį. Greitai bėgti nesugebėjo, nubėgo apie 20–30 metrų ir brolis jį pasivijęs griebė už kairiojo peties, su žarstekliu sudavė kelis kartus per ranką ir per nugarą. Jis dengėsi su dešine ranka galvą, kairėje rankoje turėjo peilį, paslydęs įdūrė broliui. Jis išsigandęs pabėgo, o kai sugrįžo, brolio nebuvo. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, paėmė peilį, žarsteklį. Kraujas virtuvėje ir kambaryje buvo jo, nes bėgo jam iš nosies, kuri buvo prakirsta.

Nukentėjusysis L. S. parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime su kaimynu A. valė šulinį. Brolis A. buvo neblaivus ir pradėjo priekaištauti, kad jie skandina šunį, bet jis nekreipė dėmesio. Baigė valyti šulinį, nuėjo su kaimynu į kitą namo pusę užkabinti girliandas. Dirbdamas matė, kaip atvažiavo greitoji pagalba, po to buvo atvykusi policija. Pagalvojo, kad brolis, kaip visada, išsikvietė greitąją pagalbą, nes per savaitę kartą tikrai apsilanko greitoji pagalba. Pareigūnams brolis pasiskundė, kad jis sumušė, tačiau atvykę medikai jokių sumušimų, įbrėžimų broliui nenustatė. Baigęs darbus, jis parėjo namo, įėjęs į virtuvę, pamatė, kad brolio kambario durys atidarytos, o pats stovi ir mosuoja su peiliu rankoje. Jis pagalvojo, kad, kaip visada, gąsdina peiliu, bet pamatęs žvilgsnį, išsigando ir pasiėmė žarsteklį. Jis norėjo išmušti peilį, taikė su žarstekliu į peilį, bet kur kliuvo, nežino. Pastebėjo, kaip brolis užsimojo su peiliu, bet paties dūrio nepajautė. Kiek kartų galėjo pataikyti su žarstekliu broliui, bandydamas išmušti peilį, nežino, bet peilio nebuvo išmušęs. Brolis laikė peilį iškėlęs rankoje, peilio geležtė buvo iškelta į viršų, mosikavo tuo peiliu. Žarstekliu jis galėjo pataikyti kelis kartus broliui į šoną ir į ranką, į galvą nesitaikė ir sužeisti negalėjo. Jam brolis įdūrė į pilvą, prie krūtinės, po to jis nieko daugiau neatsimena. Tą dieną į brolio kambarį jis nebuvo užėjęs, visas konfliktas vyko virtuvėje, kai brolis pradėjo mosuoti peiliu. Lauke nieko nebuvo, kaltinamasis meluoja. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų, prieš tai brolis taip pat puolė su peiliu. Reiškia civilinį ieškinį 10 000 eurų dėl padaryto sužalojimo, nes dar blogai jaučiasi, greitai pavargsta, sveikata ne tokia kaip anksčiau.

Liudytoja S. G. parodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) PSPC Greitosios medicinos pagalbos bendruomenės slaugytoja 2015 m. gruodžio 24 d. gavo pranešimą, kad A. S. yra sumuštas, todėl pas jį nuvažiavo. Ten jau buvo policijos pareigūnai. Kai ji kartu su vairuotoju įėjo, A. S. sėdėjo savo kambaryje ant lovos, jį pažįsta, nes nuolat kviečia greitąją pagalbą. A. S. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, keikėsi, koneveikė, atsisakė apžiūros. Jis skundėsi, kad jį sumušė brolis, bet ant veido jokių sumušimų nesimatė, buvo išgėręs, todėl ji nepatikėjo, kad jis buvo sumuštas, kadangi dažnai kviečia pagalbą nepagrįstai. Smurto žymių ar kraujo ji nematė, A. S. atsisakė apžiūros, todėl jie išvažiavo.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirbo Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK, kai 2015 m. gruodžio 24 d., apie 17 val., gavo budėtojo pranešimą apie smurtą. Nuvyko į nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini), A. S. buvo neblaivus, pasakojo, kad jį sumušė brolis L., skundėsi, kad skauda šoną, nugarą. Tada jie per radijo stotį išsikvietė medicinos pagalbą. Atvykę medicinos darbuotojai apžiūrėjo, pasakė, kad smurto žymių nėra. Po to nuėjo pas L. S., kuris su kaimynu kabino girliandas, ir paaiškino, kad A. išgėręs pats kabinėjasi, kad jie nesimušė ir nesistumdė. Atvykę medikai smurto žymių nerado, nusprenė, kad jis simuliuoja. A. S. ant veido jokių smurto požymių nebuvo, jis buvo atsistojęs, vaikščiojo, sėdėjo, atrodė, kad tikrai simuliuoja.

Liudytoja G. J. parodė, kad gyvena su L. S., A. S. yra L. brolis, gyvena kartu su jais, turi savo kambarį, virtuvė yra bendra, kiemas irgi bendras. Įvykio dieną 2015 m. gruodžio 24 d. per pietus buvo grįžusi namo, A. buvo išgėręs, užsipuolė ją, kad jų mama guli ligoninėje ir jos niekas neprižiūri. Ji buvo nuvažiavusi į ligoninę, grįždama namo ties (duomenys neskelbtini) stotele matė, kaip A. bėgo per kelią. Įvažiavus į kiemą, pamatė, kaip L. prie mašinos susmuko. Ji iššoko iš mašinos, jis buvo susirietęs, tik parodė delne kraujo ir pasakė, kad padūrė. Tada ji paskambino į greitąją, bet pamačius, kad tikrai nesulauks greitosios, sukaupusi visas jėgas, įtempė L. į mašiną ir nuvežė į ligoninę. L. po to jai papasakojo, kad, kai įėjo į virtuvę, jie su A. susiginčijo, sakė, kad A. puolė su peiliu, o L. gynėsi su žarstekliu. L. sakė, kad pajutęs dilgčiojimą, dar bandė išbėgti į kiemą, bet pradėjo silpti. L. ji rado kieme. Prieš dvejus metus A. buvo užpuolęs L., tada ji matė, kaip A. buvo su tuo pačiu žarstekliu išmuštas iš rankų peilis. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Kaltinamasis rodė vietą, kur viskas įvyko, bet jai atrodo, kad negalėjo būti ta vieta, nes jis rodė vietą arčiau kelio, o ji važiuodama matė A. bėgantį per pagrindinį kelią link (duomenys neskelbtini), o L. ji pamatė prie namų, galėjo būti apie 6 metrai nuo įėjimo. Policijos pareigūnai prašė atvežti žarsteklį, virtuvėje kabėdavo vienoje vietoje du žarstekliai, buvo didesnis ir mažesnis. Ji nuvežė mažesnįjį žarsteklį, o A. vežė didelį žarsteklį.

Liudytojas A. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju tame pačiame name. Tą dieną su nukentėjusiuoju L. valė šulinį, kabino girliandas, dirbo nuo pietų iki vakaro. Jie iš šulinio pumpavo vandenį, šuo buvo pririštas prie būdos, bet paskęsti negalėjo. A. buvo išgėręs, priėjęs prie jų priekaištaudavo, kad paskandins šunį. Kai jie už namo kabino girliandas, buvo atvažiavusi policija. Pareigūnai L. išsikvietė pasikalbėti, o jis pasiliko ir nesidomėjo, ko buvo atvažiavusi policija. Jie dirbdami su L. gėrė alų. Vakare vėl buvo atvažiavusi policija, tik iš pareigūnų sužinojo, kad A. peiliu sužalojo L.. Jis būdamas namuose jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytoja R. E. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono PK operatyvinėje grupėje. Nuvyko pagal gautą iškvietimą į (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo jau nebuvo namuose, A. S. rado kambaryje, jo striukė buvo iškruvinta, kambaryje prilašinta kraujo. Pradėjo aiškintis aplinkybes ir A. S. nurodė, kad kilo konfliktas su broliu, kad brolis jį mušė kambaryje, kad jis norėjo pabėgti ir lauke brolį sužalojo peiliu. Jis pasakojo, kad jis bėgdamas nuo brolio pasiėmė peilį, aiškino, kad gynėsi. Jei būtų sakęs, kad paslydęs įdūtė, ji taip ir būtų nurodžiusi, bet dabar ji jau neprisimena, ką jis konkrečiai pasakė. Lauke ieškojo žarsteklio, virtuvėje buvo pakabintas žarsteklis, bet jis aiškino, kad ne tas žarsteklis, kad brolis tą žarsteklį numetė lauke, toje vietoje, kur jis dūrė peiliu broliui. A. S. nurodė tą vietą, bet žarsteklio niekur nerado. Kai grįžo nukentėjusiojo žmona, nurodė vietą, kurioje pamatė parklupusį nukentėjusįjį. Tai buvo beveik ta pati vieta, skirtumas buvo nedidelis. Jie visą teritoriją apieškojo, bet jokio žarsteklio nerado. A. sakė, kad žarsteklių turi kelis ir virtuvėje tikrai yra ne tas. Peilis buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Kambaryje buvo pritaškyta kraujo, A. S. veidas ir striukė buvo kruvini, jis paaiškino, kad kraujas bėgo iš nosies. Konfliktai tarp A. ir L. S. buvo dažni.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2015 metų Kučių vakarą, apie 20 val., jis buvo pas savo draugą D. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Susiruošęs važiuoti namo, išėjo į lauką ir prie kelio išgirdo ginčą, konfliktą, bet jis gerai negirdėjo, kas ką kalbėjo, stovėjo, laukė, kol viskas nurims. Jis girdėjo žmonių šauksmus, riksmus, suprato, kad buvo konfliktas, bet žmonių nematė. Pats bijojo ten eiti, nuo jo galėjo būti apie 10 metrų atstumas. Jis buvo prie daugiabučio namo laiptinės, viskas vyko prie daugiabučio namo, šalia kelio, prie įvažiavimo. Po to pamatė pareinantį į kiemą žmogų, žmogus svyravo, nepastovėjo ant kojų, po to suklupo. Kaip tik tuo metu į kiemą įvažiavo nukentėjusiojo žmona, paklausė, kas jam atsitiko, šis sušuko, kad dūrė peiliu. Tai jis girdėjo, nes stovėjo 3 ar 4 metrų atstumu. Ji šaukėsi pagalbos, jis nesuprato, kas įvyko, pagalvojo, kad asmuo gali būti girtas, o jis nepilnametis, todėl išsigando. Nuėjo pasikviesti draugą, nes nežinojo, ką daryti. Moteris įsisodino nukentėjusįjį į automobilį ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) link, tada jis su dviračiu išvažiavo namo. Apie tai, kad jis matė tą įvykį, galėjo pačiam kaltinamajam pasakyti, dar žinojo D. K.. Paskui kažkas papasakojo, kad susipyko du broliai. A. S. jis pažįsta, bet nebendrauja. A. S. dažnai sutinka (duomenys neskelbtini) prie fontano, galėjo būti, kad ten kalbėjo ar paklausė, kas ten buvo. D. K. jam pasakė, kad būtent A. dūrė peiliu L. S..

Ekspertas R. P. P. parodė, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo nematė, buvo pateikti medicininiai dokumentai. Kaltinamojo pirminė apžiūra atlikta ir surašyta atvykus į ligoninę (duomenys neskelbtini) priėmimo skyriuje, paskui jis gydėsi ambulatorijoje (duomenys neskelbtini). Pagal gydytojų įrašus A. S. buvo nustatyti šie sužalojimai: nosies sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu, kairės krūtinės ląstos sumušimu su poodine kraujosruva raktikaulio vidinėje linijoje, 7 šonkaulio lūžimu, dešinio dilbio sumušimas. Apie nugaros sužalojimus jokių įrašų nebuvo. Be medicininių dokumentų, buvo pateiktas kompaktinis diskas su įrašytomis nuotraukomis, jos buvo peržiūrėtos, buvo matomi seni nosies kaulo lūžimai, šonkaulių lūžimai, remiantis ambulatorine kortele, buvo matyti, kad 2008 m. kairėje pusėje buvo 9–10 šonkaulių lūžiai, 2010 m. nosies kaulo lūžimas, kompaktiniame diske nuotraukoje matėsi 7 šonkaulio lūžimas be jokio gijimo požymio. Remiantis kaltinamojo parodymais, mažai tikėtina tokia sužalojimo versija. Nukentėjusysis pas narkologus nesigydo, nepanašu, kad šis žmogus būtų persirgęs kepenų ligomis, kad kepenys būtų padidėjusios. Kepenys lokalizuojasi po šonkaulių lanku, slepiasi po dešiniuoju šonkaulių lanku ir yra atokiau nuo šonkaulių. Todėl turėjo būti smūgis daugiau iš apačios į viršų, kad žalojantis įrankis eitų šiek tiek į viršų ir galėtų kepenis pasiekti, turėtų po šonkauliu palįsti. Šonkaulio lūžimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kumščiu, kojos spyriu, kieme galėjo griūti nelygioje vietoje, ant akmens, bet žarsteklis yra pailgos formos, apvalus, todėl kraujosruva būtų buvusi ribota. Nukentėjusysis ir kaltinamasis galėjo būti vienas prieš kitą, smogiant su dešine ranka, kairėje pusėje padaromi sužalojimai, skruostas sumuštas, akis kairėje pusėje. Ant nukentėjusiojo rankų buvo dešinio dilbio sumušimas. Kaltinamojo nosies sužalojimas galėjo atsirasti ir nuo smūgio, ir nuo griuvimo.

Liudytojas D. K. parodė, kad L. ir A. S. yra jo kaimynai. Tą dieną jo draugas R. V. susiruošė važiuoti namo, išėjo, bet po 2–3 minučių vėl sugrįžo ir pasakė, kad kažkas vyksta kieme. Jie išėjo pažiūrėti ir pamatė, kaip L. žmona padėjo L. S. įlipti į mašiną ir išvažiavo. Po to pamatė pareinantį A. S. nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Po to kaimynai pasakojo, kad susimušė A. S. ir L. S., bet, kaip viskas įvyko, jie nežino.

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 1, b. 1. 47–49).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 2, b. 1. 63–68).

Remiantis 2015-12-24 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kambaryje užfiksuotos į kraują panašios dėmės. Paimtas peilis balta rankena (t. 1, b. 1. 20–31).

2016-05-16 apžiūros protokole apžiūrėtas peilis, paimtas 2015-12-24 įvykio vietos apžiūros metu. Peilis susideda iš kriaunos ir geležtės. Kriauna yra plastmasinė, baltos spalvos 10,5 cm ilgio ir 1,6 cm pločio. Peilio geležtė yra vienašmenė, 11 cm ilgio, 1,5 cm pločio plačiausioje dalyje (t. 1, b. 1. 107–108).

2015-12-27 savanoriškų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja G. J. pateikė žarsteklį (t. 1, b. 1. 109–110).

2015-12-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad žarsteklis yra metalinis, bendro 50 cm ilgio (t. 1, b. 1. 111–113,114).

2015-12-27 savanoriškų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja G. J. pateikė L. S. vilkėtus drabužius įvykio metu (t. 1, b. 1. 117–118).

2015-12-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant L. S. vilkėto džemperio matosi kraujo dėmė, skylė ties ta vieta, kur yra kraujo dėmė, taip pat ant apatinių marškinėlių yra 1 cm ilgio skylė (t. 1, b. 1. 119–121, 122–129).

2015-12-24 savanoriškų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis A. S. pateikė savo vilkėtą striukę įvykio metu (t. 1, b. 1. 131–132).

2015-12-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant A. S. vilkėtos striukės matosi kraujo dėmės (t. 1, b. 1. 133–135,136–137).

2016-04-07 daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas, paimtas žarsteklis A. S. parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. 1. 140–142,143).

2015-12-24 tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad 2015-12-24 14.49 val. buvo kviesta policija (duomenys neskelbtini) butą dėl smurto artimoje aplinkoje, jis nepasitvirtino (t. 1, b. 1. 150).

2016-04-21 raštu Nr. 41D(K) - 730 iš Bendrojo pagalbos centro gauti pranešimai dėl (duomenys neskelbtini), kvietimo 2015-12-24 14.42 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-24 17.24 val., 17.26 val. ir 17.39 val. iš numerio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 158).

2016-05-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015-12-24 14.42 val. A. S. kviečia policiją ir greitąją, nes jį stipriai sumušė brolis. 2015-12-24 17.24 val. G. J. skambina 112 ir praneša, kad yra sužalotas vyras peiliu, jį sužalojo brolis. 17.26 val. praneša, kad greitosios nelauks, pati veš sužeistą. 17.39 val. G. J. paskambinusi 112 praneša, kad yra ligoninėje ir laukia policijos (t. 1, b. l. 159–160).

2016-03-03 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-57/2016 nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. S. nusikaltimo padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų buvęs laikinos psichikos veiklos sutrikimo būsenos ir dėl to jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės arba būtų negalėjęs jų valdyti. Šiuo metu A. S. diagnozuojamas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jis sugeba duoti parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, galima jo parodymais remtis ikiteisminiame tyrime ir teisme. A. S. priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikyti nereikia (t. 2, b. 1. 29–30).