- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-271-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14556-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- E. Š.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3225-1135/2026 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui E. V. dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (didinimo) bei nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė E. Š. pareiškė ieškinį, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8007-214/2017 patvirtintos taikos sutarties sąlygų 2 punktą išlaikymo dydžio, teikiamo nepilnametei A. V., ir 5 punktą dėl atsakovo bendravimo tarkos su nepilnamete dukra A. V. pakeitimo. Ieškinio užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
3. Nurodė, kad nuolat kyla ginčai su atsakovu dėl bendravimo tvarkos, itin stipriai blogėja vaiko psichologinė būsena dėl jos bendravimo su tėvu, todėl būtina laikinai sureguliuoti bendravimo su vaiku tvarką. Paaiškino, jog vaiko nenoras vykti pas tėvą buvo nuolatinis, tačiau pavykdavo vaiką prikalbinti bendravimui. Prieš 2025 metų Kalėdas vaikas aiškiai išsakė nenorą vykti pas tėvą ir tėvui vis tiek prikalbinus, nenoras stipriai padidėjo. Teigė, kad pats vaikas ne kartą aiškiai pasakė, kad nenori vykti pas tėvą, kurio reakcija vaiko atžvilgiu buvo negatyvi, nes o nuomone, vaikas negali nenorėti. Nurodė, jog tokie tėvo pasisakymai kelia vaikui emocinį stresą, stiprina jos nerimą dėl planuojamo bendravimo, vaikas yra išsakęs mintis apie savižudybę, jai teikiama psichologinė pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo šalims nepavyksta geranoriškai susitarti dėl vaiko bendravimo su tėvu.
6. Nurodė, kad atsakovo ryšys su dukra yra atitolęs, nes atsakovas kurį laiką gyveno užsienyje, retai matėsi su dukra; atliktas nepilnamečio vaiko psichologinis vertinimas parodė reikšmingą emocinį diskomfortą, nuolatinę įtampą ir neigiamų išgyvenimų gausą, mergaitė patiria ryškius nuotaikos ir nerimo sunkumus, kurie pasireiškia tiek emociniais, tiek somatiniais simptomais ir kurie turi įtakos kasdieniam funkcionavimui, pasitaiko agresyvus elgesys, nukreiptas į kitus ir save.
7. Teismas vertino, jog yra būtina nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarką su atsakovu, siekiant laikinai sureguliuoti situaciją tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
8. Pažymėjo, kad ieškovės pasiūlyta ir papildyta laikinoji bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams bei užtikrina atsakovo teisę matytis su vaiku bei sukuria galimybę palaipsniui ir saugiai atkurti ryšį tarp atsakovo ir vaiko, bendraujant nuolat, ilginant bendravimą palaipsniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas E. V. (toliau – ir apeliantas) prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, nustatant racionalesnę ir vaiko interesus labiau atitinkančią tvarką: telefonu / vaizdo skambučiu: pirmadienį, trečiadienį, penktadienį 19:00-19:30; gyvai: kiekvieną sekmadienį 10:00-16:00 pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant (arba susitinkant neutralioje vietoje); pereinamuoju laikotarpiu dalyvaujant trečiajam asmeniui (pvz., vaiko teisių specialistui / mediatoriams) 2 kartus per mėnesį po 3-4 valandas, tačiau suteikiant galimybę palaipsniui pereiti prie įprastos tvarkos.
10. Teigė, kad telefoninis bendravimas po 15 minučių yra nepakankamas realiam tėvo ir vaiko ryšiui palaikyti, tokia apimtis sudaro formalų kontaktą, o ne realų dalyvavimą vaiko gyvenime.
11. Nurodė, jog skundžiamoje nutartyje įtvirtinta nuostata, kelianti riziką konfliktui. Aiškino, kad teismui siekus užtikrinti netrukdomą tėvo bendravimą su vaiku, galima pasiekti kitomis priemonėmis. Tvirtino, jog teismas turėtų nustatyti tvarką, kuri būtų įgyvendinama praktikoje, o ne provokuojanti nuolatinius ginčus
Atsiliepimas
12. Ieškovė E. Š. atsiliepimu į atskirąją skundą prašė netenkinti atskirojo skundo.
13. Nurodė, kad pats apeliantas patvirtino, jog jo ryšys su dukra yra atitolęs ir tai lėmė apelianto gyvenimas užsienyje ir retas matymasis su dukra. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinumo nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarką.
14. Teigė, jog apeliantas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka neatitinka jos interesų.
15. Atkreipė dėmesį, kad, nors ir yra nustatyta laikina bendravimo tvarka, apeliantas nesinaudoja galimybe su vaiku bendrauti net 15 minučių, o prašo 30 minučių; su dukra neatvyko pabendrauti. Pažymėjo, jog apeliantas piktybiškai vengia išlaikyti savo vaiką, slepia savo pajamas, iš užsienio įmonės lizingu įsigijo automobilį ir moka ženklias sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl skundžiamos nutarties
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
19. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra nagrinėjamas ginčas tarp šalių, netiriami ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, tik sprendžiama, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, ar būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi, kuria buvo nustatyta laikina apelianto ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį, nustatant apelianto pasiūlytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką.
21. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tėvo ir nepilnametės dukters ryšys yra atitolęs, nepilnametė jaučia nuolatinę įtampą, emocinį diskomfortą, pasireiškiantį agresyvų elgesį tiek prieš kitus, tiek prieš save pačią, išsakytą mergaitės nenorą matytis su apeliantu dažniau, sprendė esant pagrindui nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde apelianto nurodytus motyvus, dėl ko reikia keisti teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, neturi pagrindo sutikti su apelianto reikalavimu.
24. Apeliantas teigia, jog telefoninis bendravimas 15 minučių tris kartus per savaitę yra nepakankamas, tai formalus kontaktas, bet ne realus dalyvavimas vaiko gyvenime.
25. Byloje apeliantas neginčija, kad jo ir nepilnametės dukters ryšys yra atitolęs dėl apelianto gyvenimo užsienyje. Tam, kad būtų atkurtas ar sustiprintas tėvo ir dukters ryšys reikalingas laikas, pamažu stiprinant ryšį. Šioje vietoje apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartimi teismas nustatė tik laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, todėl palaipsnis vaiko ir tėvo ryšio stiprinimas neužkerta kelio apeliantui dalyvauti nepilnametės dukros gyvenime.
26. Nors ir apeliantas prašo prailginti bendravimo su vaiku telefonu trukmę, ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad apeliantas nesinaudoja teise su dukra bendrauti 15 minučių telefonu, kelia pagrįstas abejones dėl apelianto realaus ketinimo su vaiku bendrauti ir jo prašomas 30 minučių.
27. Apeliantas teigia, jog skundžiamoje nutartyje yra įtvirtinta nuostata kelia riziką konfliktui, tačiau konkrečiai nenurodo, kuri iš laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nuostata kelia riziką kilti ateityje konfliktams.
28. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės siūlyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka buvo koreguota atsižvelgiant į 2026 m. sausio 21 d. teismo posėdyje išsakytą apelianto nesutikimą matytis su dukra jos namuose būnant ieškovei. Šioje vietoje pirmosios instancijos teismas įvertino galimybes kilti konfliktams tarp ieškovės ir apelianto ir, įpareigodamas ieškovę pasišalinti iš namų apeliantui bendraujant su dukra jos namuose, minimizavo tokios grėsmės kilimą.
29. Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nepažeidžia nei apelianto teisės bendrauti su vaiku, nei pažeidžia vaiko teisę matytis su tėvu.
30. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
31. Atsižvelgiant į nutarties 34-36 punktus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą 2026 m. sausio 23 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.