Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I1-7520-473/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: I1-7520-473/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00160-2024-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: A. K.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. I1-7520-473/2024Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00160-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovės atstovė, Tarnyba, LKT), 25 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Tarnybos pareigūnų veiksmų, atlyginimo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. kovo 1 d.

Skunde pareiškėjas žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, orumo pažeidimų, kankinimo LKT Šiaulių kalėjime. Nurodo, kad buvo laikomas ankštomis sąlygomis, kamerose, kurių plotas yra nuo 6,31 m² iki 21 m², buvo laikoma po 4 asmenis ir daugiau. Teigia, kad leistina kalinimo ploto norma buvo pažeista, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Paaiškina, kad LKT Šiaulių kalėjimą nebuvo pakankamai užtikrinamas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių organizavimas, siekinat įtraukti suimtuosius. Taip pat nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai pasivaikščioti lauke ir sportuoti, nes režime ir dienotvarkėje nebuvo reglamentuotas laisvas judėjimas ir galimybė užsiimti leistina veikla. Nebuvo suteikta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos. Nebuvo užtikrinta tinkama tinkama temperatūra, žiemą nebuvo šildoma, o vasarą nebuvo vėsinama. Nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus. Kameros lubos ir sienos pasidengė pelėsiu ir grybeliu. Dėl to pareiškėjui skaudėdavo galvą, sukildavo temperatūra. Nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, dėl to pareiškėjas patirdavo nepatogumų. Pažymi, kad nebuvo bendrų sanitarinių sąlygų. Suimtieji gyvena uždaro tipo rakinamose patalpose, kurios susideda iš rakinamų miegamųjų atitinakama suimtųjų skaičiui. Kameroje yra dvi kėdės, o lovos ir kiti baldai užima didžiąją dalį kameros ploto, šios sąlygos trukdo ramiai pailsėti, išsimiegoti, pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nes tarp lovų nėra minimalaus atstumo, kad galima būtų praeiti nieko neužkliuvus. Pažymi, kad dėl didelio suimtųjų skaičiaus kameroje, negalėjo valgyti šilto maisto, nes tekdavo laukti, kol atsilaisvins vieta prie stalo, kadangi vienu metu prie stalo visi suimtieji negalėdavo prisėsti. Tai kenkė jo sveikatai ir organizmui, nes nuolat valgė atvėsusį maistą. Kamerose nebuvo ventiliacijos, o vėdinimas per langus drėgnas, be to, oro švara kamerose neatitinka normų, nes langai uždengti grotomis, dėl kurių ribojamas gryno oro srautas. Taip pat dėl drėgmės kamerose pūva čiužiniai, rūdyja metalinės lovos, įsiveisia parazitai. Kamerose neužtikrinta natūrali šviesa, o dirbtinė šviesa per silpna. Be to, prie kameros langų stovi šiukšlių konteineriai, atidarius langą, iš jų eina smarvė į kamerą. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose ir karantino kamerose, kratos atlikimo patalpose, laikino sulaikymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose neužtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Norint iškviesti budintį pareigūną, reikia daužyti duris valgomuoju šakštu, ranka ar koja, dėl to tenka kentėti skausmą. Po maudymosi duše taip pat reikia laukti 5-10 minučių, daužyti į duris, kol pareigūnai atidaro jas ir nuvada suimtuosius į gyvenamąsias kameras. Pažymi, kad pasivaikščiojimams buvo skirta viena valanda per dieną. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlinių, peleninių, suoliukų, todėl juose buvo daug šiukšlių, kiemeliai nebuvo valomi, nuo sienų trupėjo tinkas, o stogas buvo iš azbesto, kuris kenkia sveikatai. Patyrė baimę nesusižaloti į trupančias sienas. Nurodo, kad nebuvo skalbiami suimtųjų rūbai, o patys išsiskalbdavo rūbus, bet neturėdavo, kur juos džiauti. Nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, pareiškėjui ir dar dviem suimtiesiems buvo išduodama pusė ritinėlio bei nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kratos atlikimo patalpose pareiškėjas buvo priverstas dėti rūbus į nešvarias dėžes, o po to išimtus rūbus iš nešvarios dėžės vėl užsivilkti, dėl to patyrė pažeminimą. Pareiškėjas jautėsi nemaloniai, nes neturėjo galimybės nusiprausti po karštu dušu, kadangi nebuvo karšto vandens, ir neturėjo galimybės po dušu nusiprausti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėjo, kad dušuose grindys išklotos slidžiomis plytelėmis, o guminių kilimėlių nėra. Gyvenamosiose kamerose nebuvo kabliukų rankšluosčiams kabinti, todėl rankšluostis visada būdavo drėgnas. Nurodo, kad kamerose buvo daug tarakonų, vorų, blakių. Dezinfekcija nebuvo atliekama, o jei po ilgų prašymų ją atlikdavo, tai suimtieji iškart po dezinfekcijos buvo vedami atgal į kamerą ir buvo priversti kvėpuoti nuodais. Nurodo, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, tokiu būdu nebuvo užtikrintas maisto kiekis ir kokybė, o pareiškėjui sergančiam žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) svarbu tinkamai maitintis. Visos paminėtos aplinkybės pareiškėjui sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto nurodo, kad pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (t. y. uždaro tipo sąlygomis). Iš LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. kovo 15 d. pažymos Nr. SV-24-7146 matyti, kad pareiškėjas buvo šiose kamerose: 46 kameroje, asmenys 3 – 5, vienam iš jų teko nuo 6,11 iki 3,66 m² ploto; 92 kameroje, 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,31 iki 3,79 m² ploto; 45 kameroje 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,15 iki 3,69 m² ploto; 47 kameroje 5 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 3,74 iki 3,74 m² ploto; 45 kameroje, 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,15 iki 3,69 m² ploto; 46 kameoje, 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,11 iki 3,66 m² ploto; 39 kameroje, 3 - 6 asmenys, vienam iš jų teko nuo 7,64 iki 3,82 m² ploto. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 5 d.) 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Pažymi, kad teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kalėjimo kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui visas kalinimo dienas (laikotarpis nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. kovo 4 d.) kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir ventiliacijos nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad LKT Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara, o visose kamerose (Nr. 39, 45, 46, 47, 92) sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją, naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Paaiškiname, kad visose LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Teigia, kad sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą. Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe LKT Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti. Visos LKT Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Iš nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė), minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu – šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Visi kamerų langai įstiklinti. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant, dėl vėdinimo pagerinimo, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį – vėl sumontuojami. Teikiama pagalba sandarinant langus žiemą. Pareiškėjas bet kada gali patalpas vėdinti per langą, kuris yra pasiekiamame aukštyje, kliūčių jį atidaryti nėra. Jei pareiškėjui lango atidaryti nepavyktų, jis gali paprašyti pareigūnų pagalbos.

Dėl gyvenamųjų kamerų įrengimo, švaros palaikymo ir atitikimo higienos reikalavimams nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) patvirtinimo ir higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tos taisyklių nuostatos ir higienos normos HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. LKT Šiaulių kalėjimo administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Siekdamas palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas LKT Šiaulių kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos–dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai. LKT Šiaulių kalėjimo gyvenamųjų kamerų lubos betoninės, dažytos, todėl tinkas byrėti negali, nebent atsisluoksniavę dažai. Kamerų remontas atliekamas eilės tvarka, atsižvelgiant į susidėvėjimo lygį, pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kamerų atitikimą higienos normų reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Pažymi, kad gyvenamosios kameros (Nr. 39, 45, 46, 47, 92), kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinamos, tačiau teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Iš pateikiamų gyvenamosios kameros nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, netvarkingų įrenginių, inventoriaus ar kitų pažeidimų nematyti.

Dėl inventoriaus nurodo, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. LKT Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Iš nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos, visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto ar lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Mano, kad kamerų įrengimas (turimas inventorius) negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą.

Dėl prausimosi duše ir jų įrengimo nurodo, kad 2023 m. sausio 17 d. LKT Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimo Nr. VO-24-5 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“ 1.1 papunktyje įtvirtinta, kad LKT Šiaulių kalėjime laikomi suimtieji (nuteistieji) du kartus per savaitę išvedami nusiprausti iki 15 minučių trukmės, todėl teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pažymi, kad LKT Šiaulių kalėjime suimtųjų ir nuteistųjų vedimas sanitariniam švarinimui organizuojamas nuo pirmadienio iki sekmadienio, nuo 8.00 - 11.30 val. ir 12.30 - 19.00 val. Duomenų, kad LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai, dalyvavę naudojimosi dušu procese bei veiksmuose, būtų pažeidę galiojančių teisės aktų nuostatas, negauta. Nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos yra įrengtos vadovaujantis higienos normoje HN 134:2015 ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais. LKT Šiaulių kalėjimas neskirstomas į būrius ir lokalinius sektorius, gyvenamosiose kamerose kalinčiųjų prausimuisi yra įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas. Visose LKT Šiaulių kalėjimo dušinėse įrengtos autonominės ventiliacijos sistemos. Dušinėse Nr. 1 ir Nr. 2 – rekuperacinė sistema. Dušinėse Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 – ištraukiamoji ventiliacija su oro srauto greičio reguliatoriais. Visų dušinių sienos ir grindys apdailintos keraminėmis plytelėmis, o lubos plastikinių dailylenčių, todėl tinko byrėjimas negalimas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Tikslu apsaugoti gretimuose dušuose besiprausiančius asmenis nuo vienas kito purslų, dušai atskirti pertvaromis. Pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti personalinių dušo kabinų. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji. Iš pateikiamų dušo patalpų nuotraukų matyti, kad patalpos tvarkingos, netvarkingų įrenginių nematyti. Iš 2023 m. lapkričio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktas Nr. PA-6851 matyti, kad atliekant operatyviąją kontrolę, buvo nustatyta, kad LKT Šiaulių kalėjime dušų valymas ir dezinfekcija atliekami pagal 2022 m. kovo 21 d. direktoriaus patvirtintą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2022–2023 m. papildytą planą“, kuriame nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną jų naudojimosi dieną du kartus (iki pietų ir darbo pabaigoje). Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrintos dušo patalpos buvo švarios ir tvarkingos.

Dėl karšto vandens kamerose, džiovinimo ir skalbimo nurodo, kad teisės aktai karšto vandens ir džiovyklos įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl juose įrengta tik šalto vandens sistema. Teigia, kad suimtieji gali turėti virdulį, taigi vandenį pasišildyti galimybė yra sudaryta. Pažymi, kad LKT Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius drabužius LKT Šiaulių kalėjime esančioje skalbykloje. LKT Šiaulių kalėjime laikomų asmenų viršutinių drabužių skalbimas organizuojamas LKT Šiaulių kalėjimo viršininko nustatyta tvarka, gavus asmens prašymą, skalbimo paslaugas teikiančioje įmonėje, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) viršutiniai drabužiai skalbiami bei džiovinami nemokamai.

Dėl trumpalaikio ir laikino laikymo kamerų nurodo, kad trumpalaikio laikymo kameros, skirtos kalinčiųjų laikymui, kol bus paskirstyti į gyvenamąsias kameras (pareiškėjo skunde vadinamos „karantino kameromis“) yra įrengtos LKT Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pusrūsyje. Jose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos su „Genuja“ tipo klozetais, iš vienos pusės atitvertos nuo likusios kameros erdvės nesiekiančia lubų pertvara. Kamerose yra sumontuoti suolai sėdėjimui, bei stalai, yra langai, įrengtas elektrinis apšvietimas (vidinė elektros instaliacija, kuri yra tvarkinga). Šiose kamerose rūkyti draudžiama. Laikino laikymo kameros, skirtos atvykusių asmenų laikymui, kol tvarkomi dokumentai, yra įrengtos LKT Šiaulių kalėjimo administracinio pastato rūsyje. Jose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos su „Genuja“ tipo klozetais, iš vienos pusės atitvertos nuo likusios kameros erdvės nesiekiančia lubų pertvara, įrengta dirbtinė ištraukiamoji ventiliacija, sumontuoti suolai sėdėjimui, stalų ir langų nėra, bet yra įrengtas elektrinis apšvietimas (vidinė elektros instaliacija, kuri yra tvarkinga). Šiose kamerose rūkyti draudžiama.

Dėl pagalbos iškvietimo mygtukų įrengimo nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, todėl naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, o ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą. LKT Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti. Pažymi, kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, LKT Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės. Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais. Nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai dirba vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Instrukcija, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais, nepažeisdami pataisos Pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatų. Pataisos pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo nurodo, kad ginčo laikotarpiu LKT Šiaulių kalėjime buvo vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai skirti suimtųjų užimtumui prasmingai veiklai ir mikroklimato gerinimui. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, gali kreiptis Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informaciją. Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą. Pažymi, kad dalyvavimas renginiuose yra suimtųjų (nuteistųjų) teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenoras pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo LKT Šiaulių kalėjimo valios. Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteisėtiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką. Pažymi, kad visiems įstaigoje laikomiems asmenims iš anksto pareiškusiems norą (pateikus prašymą) buvo ir yra sudaroma galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. LKT Šiaulių kalėjimas bendradarbiavo ir iki šiol bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. LKT Šiaulių kalėjime veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali pasinaudoti kalinamieji. Mano, kad LKT Šiaulių kalėjime yra pakankamai užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) teisės į užimtumo įgyvendinimą, sudaromos galimybės pasirinkti tam tikras veiklas (mokytis, dalyvauti socialinėse programose, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, yra galimybė pasinaudoti riboto interneto prieiga).

Dėl pasivaikščiojimo, pasivaikščiojimo kiemelių nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų (nuteistųjų) teisė, bet ne pareiga. Nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3. Minėtoje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė iškabinta gyvenamosiose kamerose. LKT Šiaulių kalėjime yra įrengti pasivaikščiojimo kiemai, į kuriuos yra vėdami čia laikomi asmenys. LKT Šiaulių kalėjimo pasivaikščiojimo kiemai ginčo laikotarpiu buvo įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punktu. Teisės aktuose nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Pažymi, kad kiekvieną dieną Saugumo valdymo skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnai tikrina pasivaikščiojimo kiemelių techninę būklę, o aptikti trūkumai yra nedelsiant šalinami. Nuteistieji išvedami tik į techniškai tvarkingus pasivaikščiojimo kiemelius. Paaiškina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada barstomi. Atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas yra vienodas bei atitinka keliamus reikalavimus. Iš pasivaikščiojimų kiemelių fotonuotraukų matyti, kad kiemeliai yra tvarkingi ir geros būklės.

Dėl maitinimo ir pateikiamo maisto pažymime, kad visi LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. LKT Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas buvo išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriuose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama nuolat rūpintis asmens higiena. Pagal 2022 m. liepos 1 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 47- 41, pasirašytą su uždarąja akcine bendrove ,,(duomenys neskelbtini)“, veikiančios jungtinės veiklos partnerių uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ir viešosios įstaigos ,,Bruneros“ vardu (toliau – Sutartis), pagamintą maistą į LKT Šiaulių kalėjimą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė. Sutarties 4.1.1 papunktis įpareigoja paslaugos teikėją teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias. Uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07- 117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimais) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais (su pakeitimais). Valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maistas gaminamas ir patiekiamas 3 kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Nuteistiesiems, kurie maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, papildomai išduodami naktipiečiai. Siekiant gerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas bei užtikrinti maitinimo paslaugos kokybę, LKT Šiaulių kalėjimo direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“) sudarė komisiją, kuri buvo įpareigota kontroliuoti maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą, t. y. kartą per savaitę tikrinti patiekto maisto kokybę, tai įforminti aktu, o apie užfiksuotus pažeidimus informuoti paslaugos teikėją ir inicijuoti sutartinių sankcijų taikymą.

Dėl šiukšlių konteinerių aikštelės įrengimo nurodo, kad LKT Šiaulių kalėjimo šiukšlių konteinerių aikštelė įrengta už režiminio korpuso pastato galo, apie 10 metrų nuo pastato šiaurinio - vakarinio fasadų kampo. Šiauriniame pastato fasade yra 3 aukštų koridorių langai. Arčiausiai konteinerių yra pastato vakariniame fasade esančių kamerų langai, artimiausios kameros apie 12 m atstumu ir kitų tolygiai tolstantys pagal statmeną šiauriniam fasadui tiesę. Per visą pastato vakarinį fasado perimetrą įrengta vielos tinklo apsauginė zona, už kurios dar yra tinklinio – krepšinio aikštelė, aptverta tinkline tvora. Šių zonų tinklinės tvoros apriboja konteinerių priartinimą prie pastato. Kamerų langai yra apie 2 m aukštyje nuo kameros grindų, iš išorės ir vidaus apsaugoti grotomis. Pastato sienos yra 1,03 m storio plytų mūro, atitinkamai ir langų angokraščių plotis iki stiklo yra didelis. Iš kameros vidaus neįmanoma be pagalbinių priemonių pamatyti aikštelėje stovinčių konteinerių. Konteineriai yra su dangčiais, sistemingai tuštinami, pagal atliekų tvarkymo centro nustatytus grafikus, todėl paminėtos sąlygos neleidžia konteinerių kvapams pasiekti kamerų patalpas.

Mano, kad LKT savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. LKT Šiaulių kalėjimo darbuotojai veikė teisėtai, tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas. LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, pareigūnų etikos taisyklėmis. Pareigūnai tarnybines pareigas atlieka dorai bei atsakingai, neturėdami išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš suimtuosius bei nuteistuosius. Pareiškėjo atžvilgiu pareigūnai pareigas atliko atsakingai, todėl nėra priežasčių manyti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai pažeidė nuteistojo teises ar kitaip siekė pakenkti jam. Pažymi, jog nėra duomenų, kad būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. kovo 1 d., priteisimo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2023 m. lapkričio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80 Mr)PA-6851.

LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. kovo 15 d. Pažyma Nr. SV-24-7146, kurioje užfiksuota, kokiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas.

2024 m. kovo 20 d. LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus Tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo Nr. SV-24-7627, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis 2023 m. sausio 17 d. LKT Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Nr. VO-24-5 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“, kurio 1.1 papunktyje nurodoma, kad LKT Šiaulių kalėjime laikomus suimtuosius (nuteistuosius) du kartus per savaitę išvesti pasinaudoti dušu iki 15 min. trukmės. Šiaulių kalėjimo administracija vadovaudamasi aukščiau paminėtu teisės aktu ir įgyvendina pareigą suteikti suimtiesiems (nuteistiesiems) galimybę ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę pasinaudoti higieninio švarinimo paslaugomis. Pažymima, kad sanitarinio švarinimo paslaugų grafiko patvirtinto nėra, visi suimtieji (nuteistieji) vedami eilės tvarka. Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) vedimas sanitariniam švarinimui organizuojamas nuo pirmadienio iki sekmadienio, nuo 8.00 - 11.30 val. ir 12.30 - 19.00 val. Duomenų, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai, dalyvavę naudojimosi dušu procese bei veiksmuose, būtų pažeidę galiojančių teisės aktų nuostatas, negauta. Informuojama, kad pasivaikščiojimas laisvės atėmimo vietų įstaigose organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 33 straipsnio reikalavimais, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 ,,Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ XVI skyriaus nuostatomis. Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3. Minėtoje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė iškabinta gyvenamosiose kamerose. Pridedama: Sprendimas dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu, Sprendimas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. VO-24-5 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“ pakeitimo.

Nuotraukos, kurose užfiksuotas kamerų Nr. 39, 45, 46, 47, 92 vaizdas, dušinės – 1, dušinės – 2 vaizdas, trumpalaikio laikymo kameros vaizdas, pasivaikščiojimo kiemelio vaizdas.

2020 m. vasario 5 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2022-2023 m.,kuriame užfiksuoti: dezinfekcijos objektas, priemonės pavadinimas, koncentracija, ekspozicija, procedūros periodiškumas, dezinfekcijos atlikimo tvarka, vykdytojas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose 2019 m. birželio 13 d. lentelė Nr. 62/08-145, kurioje užfiksuoti sanitarinių mazgų kamerose dydžiai.

2024 m. sausio 15 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pažyma Nr. SN-24-32, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas buvo sulaikytas 2023 m. gegužės 30 d., nuo 2023 m. birželio 14 d. laikomas Šiaulių kalėjime.

2023 m. liepos 23 d. Siuntimas laboratoriniam ŽIV tyrimui ir tyrimo rezultatas Nr. 13-782, kuriame užfiksuotas tyrimo rezultatas – rasti ŽIV I tipo antikūniai.

2020 m. gruodžio 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Sprendimas dėl A. K. darbingumo lygio Nr. STS-5130, kuriuo pareiškėjui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis nuo 2020 m. guodžio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d.

2020 m. gruodžio 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Rekomendacija dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-3609, kuria pagalbos poreikis nenustatytas.

2020 m. gruodžio 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1721, kuria pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2020 m. guodžio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 3664, kuria pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2020 m. guodžio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.

Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių LKT direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojanti teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 5 d.) 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (t. y. uždaro tipo sąlygomis). Iš LKT Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. kovo 15 d. pažymos Nr. SV-24-7146 matyti, kad pareiškėjas buvo šiose kamerose: 46 kameroje, asmenys 3 – 5, vienam iš jų teko nuo 6,11 iki 3,66 m² ploto; 92 kameroje, 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,31 iki 3,79 m² ploto; 45 kameroje 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,15 iki 3,69 m² ploto; 47 kameroje 5 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 3,74 iki 3,74 m² ploto; 45 kameroje, 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,15 iki 3,69 m² ploto; 46 kameoje, 3 - 5 asmenys, vienam iš jų teko nuo 6,11 iki 3,66 m² ploto; 39 kameroje, 3 - 6 asmenys, vienam iš jų teko nuo 7,64 iki 3,82 m² ploto.

Teismas pažymi, kad galiojantys nacionaliniai teisės aktai nenumato, jog nustatant vienam asmeniui tekusią ploto normą turi būti skaičiuojamas tik laisvas (baldais neužimtas) plotas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju LKT neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio laisvo kameros ploto norma, o pareiškėjo teiginiai, kad leistina kalinimo ploto norma buvo pažeista, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad LKT Šiaulių kalėjime nebuvo pakankamai užtikrinamas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių organizavimas, siekinat įtraukti suimtuosius, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai pasivaikščioti lauke ir sportuoti, nes režime ir dienotvarkėje nebuvo reglamentuotas laisvas judėjimas ir galimybė užsiimti leistina veikla.

LKT atsiliepime nurodė, kad LKT Šiaulių kalėjime yra pakankamai užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) teisės į užimtumo įgyvendinimą, sudaromos galimybės pasirinkti tam tikras veiklas (mokytis, dalyvauti socialinėse programose, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga ir pan.), suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). LKT Šiaulių kalėjime suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje, kuri patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. VO-24-3. Minėtoje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė iškabinta gyvenamosiose kamerose.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo ir pasivaikščiojimo neužtikrinimo yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentas dėl užimtumo ir pasivaikščiojimo neužtikrinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. kovo 1 d. LKT Šiaulių kalėjime buvo sudaryta galimybė pasirinkti tam tikras veiklas (mokytis, dalyvauti socialinėse programose, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga ir pan.), suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad LKT Šiaulių kalėjime nebuvo suteikta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos ir oro, šilumos, kameros lubos ir sienos pasidengė pelėsiu ir grybeliu, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas ir dažai, nebuvo bendrų sanitarinių sąlygų.

LKT atsiliepime nurodė, kad LKT Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus, kamerose (Nr. 39, 45, 46, 47, 92) sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją, naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti. Visos LKT Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Iš nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė). Ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Visi kamerų langai įstiklinti. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant, dėl vėdinimo pagerinimo, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį – vėl sumontuojami. Teikiama pagalba sandarinant langus žiemą. Siekdamas palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas LKT Šiaulių kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos–dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai. LKT Šiaulių kalėjimo gyvenamųjų kamerų lubos betoninės, dažytos, todėl tinkas byrėti negali, nebent atsisluoksniavę dažai. Kamerų atitikimą higienos normų reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Iš pateikiamų gyvenamosios kameros nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, netvarkingų įrenginių, inventoriaus ar kitų pažeidimų nematyti.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, gyvenamųjų kamerų įrengimo, švaros palaikymo ir atitikimo higienos reikalavimams yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl sanitarinio mazgo įrengimo, gyvenamųjų kamerų įrengimo, švaros palaikymo ir atitikimo higienos reikalavimams nebuvimo LKT neužregistruota. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl sanitarinio mazgo įrengimo, gyvenamųjų kamerų įrengimo, švaros palaikymo ir atitikimo higienos reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad LKT Šiaulių kalėjime nebuvo galimybės visiems kameroje kalintiems vienu metu susėsti prie stalo, todėl valgė atvėsusį maistą, o maistas nebuvo kaloringas ir skanus, tokiu būdu nebuvo užtikrintas maisto kiekis ir kokybė.

LKT atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos. LKT Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose, kurie buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maistas gaminamas ir patiekiamas 3 kartus per dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė). Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl kameros inventoriaus trūkumo, maisto kiekio ir kokybės yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl kameros inventoriaus trūkumo, maisto kiekio ir kokybės atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad LKT Šiaulių kalėjime neturėjo galimybės nusiprausti po karštu dušu, kadangi nebuvo karšto vandens, ir neturėjo galimybės po dušu nusiprausti ne rečiau kaip kartą per savaitę, dušuose grindys išklotos slidžiomis plytelėmis, o guminių kilimėlių nėra, gyvenamosiose kamerose nebuvo kabliukų rankšluosčiams kabinti, todėl rankšluostis visada būdavo drėgnas.

LKT atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis 2023 m. sausio 17 d. LKT Šiaulių kalėjimo viršininko sprendimu Nr. VO-24-5 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“ 1.1 papunkčiu, LKT Šiaulių kalėjime laikomi suimtieji (nuteistieji) du kartus per savaitę išvedami nusiprausti iki 15 minučių trukmės, todėl teisė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. LKT Šiaulių kalėjime suimtųjų ir nuteistųjų vedimas sanitariniam švarinimui organizuojamas nuo pirmadienio iki sekmadienio, nuo 8.00 - 11.30 val. ir 12.30 - 19.00 val. Duomenų, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai, dalyvavę naudojimosi dušu procese bei veiksmuose, būtų pažeidę galiojančių teisės aktų nuostatas, negauta. Teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl juose įrengta tik šalto vandens sistema. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksoutas dušinių vaizdas, matyti, kad guminiai kilimėliai dušinėse yra. Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, matyti, kad jose yra kabliukai, ant kurių galima kabinti rankšluoščius, matyti, kad kaliniai rankšluosčius džiovina ant lovos turėklų ar prie lango.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl prausimosi galimybių, dušinių įrengimo ar galimybės džiovinti rankšluostį nebuvimo yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl prausimosi galimybių, dušinių įrengimo ar galimybės džiovinti rankšluostį nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad LKT Šiaulių kalėjime nebuvo skalbiami suimtųjų rūbai, o patys išsiskalbdavo rūbus, bet neturėdavo, kur juos džiauti.

LKT atsiliepime nurodė, kad LKT Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, o taip pat yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius drabužius įstaigoje esančioje skalbykloje. Įstaigoje laikomų asmenų viršutinių drabužių skalbimas organizuojamas LKT Šiaulių kalėjimo viršininko nustatyta tvarka, gavus asmens prašymą, skalbimo paslaugas teikiančioje įmonėje, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai nemokamai. Teisės aktai reikalavimo įrengti džiovyklas nenumato.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad nebuvo skalbiami suimtųjų rūbai, o patys išsiskalbdavę rūbus neturėdavo, kur juos džiauti, yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentai dėl to, kad nebuvo skalbiami suimtųjų rūbai, ir nebuvo džiovyklos atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad LKT Šiaulių kalėjime gyvenamosiose ir karantino kamerose, kratos atlikimo patalpose, laikino sulaikymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose neužtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku.

LKT atsiliepime nurodė, kad LKT Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pastatas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą. Pažymima, kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Atkreipiamas dėmesys, kad kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl to, kad signalizacijos mygtuko nebuvimo yra deklaratyvus, neparemtas įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentas dėl signalizacijos mygtuko nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. kovo 1 d. LKT Šiaulių kalėjime signalizacijos mygtuko nebuvo, tačiau jam buvo sudaryta galimybė kreiptis į jį prižiūrinčius pareigūnus.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad prie kameros langų stovi šiukšlių konteineriai, atidarius langą, iš jų eina smarvė į kamerą.

LKT atsiliepime nurodė, kad LKT Šiaulių kalėjimo šiukšlių konteinerių aikštelė įrengta už režiminio korpuso pastato galo, apie 10 metrų nuo pastato šiaurinio - vakarinio fasadų kampo. Šiauriniame pastato fasade yra 3 aukštų koridorių langai. Arčiausiai konteinerių yra pastato vakariniame fasade esančių kamerų langai, artimiausios kameros apie 12 m atstumu ir kitų tolygiai tolstantys pagal statmeną šiauriniam fasadui tiesę. Per visą pastato vakarinį fasado perimetrą įrengta vielos tinklo apsauginė zona, už kurios dar yra tinklinio – krepšinio aikštelė, aptverta tinkline tvora. Šių zonų tinklinės tvoros apriboja konteinerių priartinimą prie pastato. Kamerų langai yra apie 2 m aukštyje nuo kameros grindų, iš išorės ir vidaus apsaugoti grotomis. Pastato sienos yra 1,03 m storio plytų mūro, atitinkamai ir langų angokraščių plotis iki stiklo yra didelis. Iš kameros vidaus neįmanoma be pagalbinių priemonių pamatyti aikštelėje stovinčių konteinerių. Konteineriai yra su dangčiais, sistemingai tuštinami, pagal atliekų tvarkymo centro nustatytus grafikus, todėl paminėtos sąlygos neleidžia konteinerių kvapams pasiekti kamerų patalpas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentas dėl to, kad prie kameros langų stovi šiukšlių konteineriai, atidarius langą, iš jų eina smarvė į kamerą, yra deklaratyvus, neparemtas įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) bei prieštarauja LKT atsiliepime nurodytoms aplinkybėms. Kadangi pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo ir jam sukeltos neturtinės žalos, todėl jo argumentas dėl to, kad prie kameros langų stovi šiukšlių konteineriai, atidarius langą, iš jų eina smarvė į kamerą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos nustatytų aplinkybių visumą, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, daro išvadą, kad atsakovės atstovė Tarnyba pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. kovo 1 d. nepažeidė pareiškėjo teisės būti laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė