Telšių apylinkės teismo nuosprendis

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 metams;

2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 48 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. 2024 m. rugpjūčio 22 d. Telšių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. e1-403-1227/2024 priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo T. P. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskyrė jam galutinę sumažintą ir subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu T. P. pateikė prašymą atlikti bylos nagrinėjimą teisme.

2. T. P. 2024 m. birželio 12 d., apie 21.10 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 prom. girtumas) rankose laikydamas bei akivaizdžiai demonstruodamas virtuvinį peilį, grasino sakydamas, kad nupjaus galvą savo sugyventinei L. R., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Be to, jis 2024 m. birželio 12 d. apie 17.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 prom. girtumas), tyčia tarpusavio konflikto metu dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą sugyventinei L. R. į dešinės pusės skruosto sritį, po to kairės rankos pirštais sugriebęs jai už kaklo smaugė. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. P. kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad nesutinka tik su paskirta bausme. sutinka, kad galėjo pasakyti nukentėjusiajai tokius žodžius kaip nurodyta kaltinime, bet jis to neketino padaryti ir nebūtų padaręs. Tuo metu buvo neblaivus, rankoje laikė peilį, nes pjaustė mėsą. Nors jis nepamena, kad sudavė nukentėjusiajai, smūgį, tačiau gal taip galėjo būti. Jis buvo neblaivus kaip ir nukentėjusioji. Jam neaišku, kodėl nukentėjusioji kreipėsi į pareigūnus ne iš karto po įvykio, o praėjus 4 val. Gali būti, kad visko neprisimena, gal ir galėjo būti taip kaip sako nukentėjusioji, jis nepamena. Po šio įvykio naujų konfliktinių situacijų nebuvo, ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Nėra konfliktiškas žmogus ir labai gailisi dėl šios nusikalstamos

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota rašytinės medžiagos išvardijimu.

5. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

5.1. 2024 m. birželio 12 d. 21.56 val. registruoto informacinio pranešimo ROIK 0124000355893 duomenimis, A. G. pranešė, kad draugės sugyventinis išvarė ją iš namų, liepė nupirkti alaus, grasino su peiliu. Išdaužė namuose daiktus. Draugė bijo grįžti namo. Vaikų nėra. GMP nereikia. Laukia prie laiptinės pranešėja su drauge kartu (b. l. 8-9).

5.2. 2024 m. birželio 13 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje gautas L. R. protokolas – pareiškimas apie tai, kad 2024 m. birželio 12 d., apie 21.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus sugyventinis T. P. rankose laikydamas virtuvinį peilį juo demonstravo bei juo grasino fiziniu susidorojimu. Jis grasino, kad turimu peiliu nupjaus galvą, jo pasakyti grasinimai buvo realus pagrindas manyti, kad jie gali būti įvykdyti. Dėl jo elgesio ji išbėgo iš namų į namo laiptinę bei kvietėsi pagalbos (b. l. 13-18).

5.3. 2024 m. birželio 13 d. liudytoja L. R. parodė, kad ji šių metų gegužės mėnesį susipažino su T. P. Kartu su vyriškiu bendravo, jį priėmė gyventi savo gyvenamuoju adresu, (duomenys neskelbtini), butas priklauso jai. Tuo pačiu adresu priregistravo ir T. P. Vyriškį gyvenamuoju adresu išlaikė ji, jis prie bendro ūkio neprisidėdavo. T. P. nuolatos piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. T. P. neatsiklausęs jos iš namų išnešdavo daiktus bei juos užstatydavo lombarduose, o už gautus pinigus pirkdavo alkoholinius gėrimus. Dėl tokio jo elgesio pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks. T. P. ne kartą sakė, kad jis nepiktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, tačiau į jos perspėjimus jis nereaguodavo. Nurodo, kad 2024 m. birželio 12 d. apie 12.00 val. kartu su T. P. vyko į Luokės dvarą. Tuo metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, dienos metu jis buvo piktas, dėl asmeninių nesutarimų jis rankomis kumščiais daužė į automobilio langą, kurio nesugadino. Apie 17.00 val. kartu su juo sugrįžo į namus. T. P. jos ėmė reikalauti, kad jam nupirktų alkoholio. Ji su tuo nesutiko. Tada T. P. supykęs dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą jai į dešinės pusės skruosto sritį, po to kairės rankos pirštais sugriebęs jai už kaklo ir atliko smaugimą, bei ją išvadino „padla, kurva“. Dėl tokio T. P. elgesio jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina 5 balais. Kaklo srityje iki šiol jaučiamas skausmas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips. Bijodama T. P. elgesio mėgino žodžiais jį nuraminti, kad jis prieš ją nesmurtautų, nenorėjo kitaip pakenkti jam. Po kiek laiko T. P. nuo virtuvinio stalo paėmė virtuvinį peilį, kuris laikomas peilių laikymo stove. Rankose laikydamas peilį jis liepė jai nueiti į parduotuvę bei nupirkti alkoholio, su jo teiginiu ji nesutiko. Tada jis rankose laikydamas peilį atliko mostą į arbūzą, demonstruodamas toliau peilį su juo kapojo pjaustymo lentą, taip ją apgadindamas. Nuo to momento T. P. peiliu kapodamas į pjaustymo peilį išreiškė žodžius, kad jai nuo galvos nuims skalpą, o paskui nurodė, kad nupjaus jai galvą. Rankose laikydamas peilį jis atliko mostą į ją, tačiau peiliu jos nepalietė. Dėl tokio jo elgesio ji išsigando, bei manė, kad jo išreikšti grasinimai yra realus pagrindas manyti, kad jie gali būti įvykdyti. Norėdama išvengti garsinimų ji sutiko su T. P. prašymu, parnešti jam alkoholio. Tuo metu ji apsirengė, išėjo iš buto laukan. Būdama namo laiptinėje ji norėjo išsikviesti pagalbą. Būdama šoko būsenoje nežino, kokiomis aplinkybėmis paskambino savo draugei A. G. Bijodama, kad T. P. neieškotų jos, ji nubėgo prie daugės namų. Nurodytoje vietoje susitiko su A. G., kuriai nurodžius situaciją, pastaroji iškvietė policiją. Kartu su policijos pareigūnais pateko į jos namus, tuo metu T. P. buto duris buvo užsirakinęs iš vidaus. Jas atidarius T. P. elgėsi ramiai, virtuvėje ant salo buvo padėta pjaustymo lenta, o ant jos peilis, su kuriuo jai grasino. Pareigūnams nurodė minėtą peilį. Apklausos metu patvintino, kad T. P. išreikšti grasinimai buvo realus pagrindas manyti, kad jie galėjo būti įvykdyti, iki šiol mintyse mato, kaip jai buvo grasinama peiliu, dėl psichologų pagalbos dar nėra apsisprendusi (b. l. 42-45).

5.4. 2024 m. birželio 19 d. papildomai apklausta L. R. papildomai parodė, kad yra papildomai įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Su T. P. gyveno jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). T. P. yra deklaruotas jos bute. Gyveno kartu apie mėnesį laiko. Jį laiko sugyventiniu, jis prisidėdavo prie bendro ūkio. 2024 m. birželio 12 d. apie 17 val. dėl to, kad ji nesutiko parnešti jam alaus, jis jai sėdint prie virtuvės stalo trenkė vieną kartą dešinės rankos delnu jai per dešinės pusės skruostą bei su kaire ranka sugriebė jai už kaklo ir rankos pirštais ją smaugė, tuo metu išvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais (padla, kurva). Nuo tokių T. P. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, kurį įvertino 5 balais. Tą pačią dieną, kiek vėliau, jis stovėdamas virtuvės kambaryje paėmė nuo stalo peilį ir jį laikydamas savo rankose liepė jai nueiti ir nupirkti dar alaus į parduotuvę, bet ji nesutiko. Tada jis laikydamas rankose virtuvinį peilį ant virtuvinio stalo buvusios lentelės, ant kurios buvo padėtas arbūzas, užsimojo ir trenkė su peiliu į arbūzą. Jis trankė su peiliu per arbūzą ir tuo metu jai sakė, kad „nupjaus galvą ir nuims galvos skalpą“. Prie jos jis nebuvo arčiau priėjęs, stovėjo visada prie stalo, buvo emociškai susinervinęs, prieš ją peilio nemojavo, nebuvo užsimojęs į ją, jis tik aplinkui save laikydamas peilį mosikavosi, kai kalbėjo. Ji suprato, kad sugyventinis taip pasielgė dėl išgerto alkoholio. Ji bendravo su Tomo draugais, paskui bendravo telefonu. Jis atsiprašė, gailėjosi, nori toliau su ja palaikyti santykius. Bet pas ją jis nebuvo sugrįžęs. Ji jo nebijo, yra saugi. Ji yra suinteresuota, kad sugyventinis baigtų vartoti alkoholį, kad jis pradėtų gydytis, nes ketina su juo išvykti toliau gyventi ir dirbti į Norvegiją (b. l. 47-48). 2024 m. birželio 13 d. asmens apžiūros protokole ir priede – foto lentelėje Nr. 1 užfiksuota, kad apžiūrima L. R., moteris yra apie 167 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vilki raudonos spalvos striukę, juodos spalvos megztinį, mėlynos spalvos džinsus, rožinės spalvos sportiniu batelius, baltas kojines. Ant L. R. kūno išorinių smurto žymių nestebima (b. l. 22, 23-27).

5.5. 2024 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant pjaustymo lentelės rastas virtuvinis metalinis peilis, kuris paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžę Nr. 1 (1 t., b. l. 28-30).

5.6. 2024 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, apžiūrimas bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, atidaromas ROIK 0124000355893, bendrojo pagalbos centro BPC ID 95435803814 skambučio įrašas, kurio pavadinimas „BPC skambu io ra as (ID 95435803814, skambu io prad ia_ 2024-06-12 21_54_44)“, įrašo trukmė - 01:31 min., skambinusio asmens telefono Nr. 37061797782, skambučio pradžia - 2024-06-12 21:54 val. Pokalbio suvestinė (toliau naudojami trumpiniai BPC - bendrasis pagalbos centras, M - moteris): BPC - 112. M - Labas vakaras, norėjau iškviesti, kad atvažiuotų policininkai. BPC - Kur? M - (duomenys neskelbtini). BPC - Miestas? M - Mažeikiai. BPC - Kas atsitiko? M - Mano draugė su tokiu vaikinu gyvena, ją išvarė kaip sakoma nupirkti alaus. Ją gąsdina su peiliu, namuose sėdi ir grasina mano draugei. Ir mes negalim jo išvaryti lauk, jisai neina. Kaip sakoma, sėdi su peiliu viduje namuose. Jinai bijo, visa dreba. Viską išdaužė, sakė. Jinai dabar bijo eiti. BPC - O nėra vaikų namuose? M - Ne, ne, nėra vaikų. BPC - Greitosios nereiks? M - Nu jinai labai yra nervuota, nežinau. M - Paklauskit. Ar kviesti greitąją? M - Lili, ar tau reikia greitosios? Tau reik greitosios? nereikia? Gerai yra? Sako gerai, biški apsiramino. Jinai bijo eiti namo. BPC - O vyras yra (duomenys neskelbtini) bute? M - Jo, jo. BPC - O kur Jūs lauksit? M - Mes lauksim prie laiptinės. Apačioje. BPC - Kaip Jūsų vardas pavardė? M - A. G. BPC - Gerai, iškviesim, laukite. M - Ar ilgai truks? BPC - Dabar iš karto (b. l. 70-72).

5.7. 2024 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi kūno kamerų vaizdo įrašai: 1) „PSS-20240612-220123UTC+0300“, įrašo trukmė - 07:04 min. Policijos pareigūnai atvyksta pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai informuojami, kad vyras yra ginkluotas peiliu. Pranešėja teigia, kad jai paskambino draugė, kuri buvo labai išsigandusi, kad jos neišleido sugyventinis, ji pabėgo ir bijo eiti namo. Nukentėjusi moteris eina kartu su pareigūnais į jos butą. Moteris nurodo sugyventinio duomenis – T. P. Moteris teigia, kad sugyventinis yra agresyvus, ją kaltina, šiandien pasiėmė peilį, ją išvijo. Moteris teigia, kad gyvena nesenai, yra sugyventiniai. Atrakinus buto duris, duris atidaro vyras, kurio subintuota (sugipsuota) dešinė ranka. Paprašius vyro išeiti į laiptinę, vyras teigia, kad yra vartojęs alkoholio, gyvena pas sugyventinę apie mėnesį laiko. Sutikrinami asmens duomenys – T. P., gim. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini). Nustatomas vyro neblaivumas – 2,58 prom. Nurodo, kad anksčiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Konfliktas įvyko dėl to, kad paprašė sugyventinės nueiti nupirkti alaus. Vyras teigia, kad abu su sugyventine „pablūdo“ dėl išgerto alkoholio; 2) „PSS-20240612-220253UTC+0300“, įrašo trukmė - 11:04 min. Analogiškas vaizdo įrašas. Buto viduje, virtuvės kambaryje moteris teigia, kad jos sugyventinis paėmęs peilį sakė, kad „jei tu neisi nupirkti alaus, aš su tuo peiliu nupjausiu tau galvą“. Tada moteris apsirengė ir išėjo iš buto, nes išsigando. Sugyventinis yra pats susižalojęs savo ranką, kurią daužė į baldus, į automobilį. Baldus daužė ne šiandieną. Buvo su sugyventiniu išvykę į Luokės dvarą, moteris vairavo automobilį. Nustatomas neblaivumas - 0,82 prom. Moteris teigia, kad bijo sugyventinio, prašo jį iškeldinti, patyrė stresą (b. l. 73-75).

6. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai be kita ko yra nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

7. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių.

8. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas veikas. Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

9. Kaltinamojo parodymus dėl visų jam inkriminuojamų veikų patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtas nusikaltimas veikas nekyla abejonių. Nors kaltinamasis teigia, kad jis neprisimena, kad būtų sudavęs nukentėjusiajai smūgį, kad būtų smaugęs, tačiau vis tik nurodė, kad gal ir galėjo taip pat būti. Nukentėjusioji kelis kartus duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai sudavė smūgį į skruostą, po to suėmęs už kaklo smaugė, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis suabejojo, kad galėjo suduoti smūgį dėl to, kad apie tai nukentėjusioji pranešė po keturių valandų, tačiau nukentėjusiosios nurodyta tos dienos įvykių seka patvirtina, kad ji pagalbos kreipėsi po antrojo įvykio, kada jai buvo grasinama peiliu. Kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė smūgį į veidą apie 17 val., o tik vėliau t. y. 21.10 val. jis grasino jai peiliu, būtent po šio įvykio jis ir išėjo iš namų bei kreipėsi pagalbos. Vien tai, kad nukentėjusioji pagalbos nesikreipė iš karto po jai suduotų smūgių, įvertinus jos nuoseklius parodymus, nėra pagrindo manyti, kad ji sakė netiesą, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad galbūt taip ir galėjo būti, tik nepamena dėl neblaivumo.

10. Kad kaltinamasis padarė ir kitą jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais – nukentėjusiosios apklausų protokolais, policijoje gautu pareiškimu dėl nusikalstamos veikos padarymo, vaizdo įrašais, telefono skambučio pokalbio įrašu ir kt. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini T. P. kaltės įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

11. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltės formą.

13. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas du kartus, įskaitant ir teistumą už smurtinį nusikaltimą, paskutinį kartą teistas 2022 m. gegužės 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o paskirtą bausmę atliko, tačiau teistumas neišnykęs. T. P. administracine tvarka baustas, iš jų, dažniausiai už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, paskirtos baudos nesumokėtos.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl bausmės rūšies paskyrimo, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuo psichikos ar priklausomybės ligų nesigydė (1 t. b. l. 117). Todėl esant visoms šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skiriant jam 40 (keturiasdešimt) parų areštą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriant 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę. Tokia bausmė, teismo vertinimu, atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, todėl skirti švelnesnę bausmę, teismas nemato jokio pagrindo.

15.1. Teismas pažymi, kad šiuo atveju tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, būtų pagrindas pripažinti dar vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu ši aplinkybė nebuvo pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o baudžiamoji byla nagrinėjama pagal kaltinamojo prašymą peržiūrėti baudžiamąjį įsakymą, todėl pripažinus šią aplinkybę, kaip jo dar vieną atsakomybę sunkinančia aplinkybe, iš esmės būtų pabloginta kaltinamojo padėtis.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir T. P. skirtina subendrinta bausmė – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas.

17. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir T. P. paskirtina galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų areštas.

18. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. P. paliktina galioti teisminio nagrinėjimo metu 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirta ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas (t. 2, b. l. 73-75), kadangi nėra išnykę kardomosios priemonės skyrimo pagrindai.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2024 m. birželio 12 d. 22:06 val. iki 2024 m. birželio 13 d. 17:08 val. ir laikytina, kad T. P. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės. Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

20. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IV. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. gruodžio 4 d. teismui pateikė Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-12244, kurioje nurodyta, kad valstybė už kaltinamojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Klemenio paslaugas patyrė 145,83 Eur išlaidas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, pajamų negauna, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kitokių duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra, proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

23. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos; 2) virtuvinis peilis, perduotas saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, įsiteisėjus nuosprendžiui, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintinas teisėtam savininkui – L. R.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. P. galutinę sumažintą – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2024 m. birželio 12 d. 22:06 val. iki 2024 m. birželio 13 d. 17:08 val. (1 (vieną) parą) bei laiką, išbūtą suėmime nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią T. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. P. palikti galioti 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtą ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliktą galioti kardomąja priemonę – suėmimą.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. P. valstybės naudai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos; 2) virtuvinį peilį, perduotą saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti teisėtam savininkui – L. R.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.