Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2022-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-749-1178/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-23
Bylos Nr.
e1-749-1178/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45762-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Jasmontienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-749-1178/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45762-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 23 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Egidijaus Žyliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:

2022 m. gruodžio 4 d., apie 20 val. 55 min., Šilalės r., Laukuvos sen., Stungaičių k., teritorijoje, kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 236-ame, vairavo automobilį VW T-ROC, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės (nustatytos 1.60 promilės) etilo alkoholio.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. K., apklaustas įtariamuoju visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022m. gruodžio 4 d. jis namuose gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Jo išgėrė nuo vieno iki 4 litrų. Nežino kiek tiksliai. Tada sugalvojo išsinuomoti mašiną ir važiuoti su ja pasivažinėti. Apie 19 val. 28 min. jis išsinuomojo automobilį VW T- ROC ir išvažiavo pasivažinėti. Jis tiesiog norėjo pasiklausyti muzikos ir pasivažinėti. Važiavo bet kur, o paskui ketino atgal grįžti į Kauną, bet važiuodamas keliu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tada pareigūnai jam pasakė, kad jis važiavo 180 km/h greičiu. Kokiu greičiu jis važiavo pats pasakyti negali, bet dideliu greičiu. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai jam patikrino girtumą ir pasakė, kad jis įpūtė 1.6 promiles. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas girtas jis gailisi. Daugiau tai nepasikartos. Prašo, kad prokuroras bylą užbaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su jam siūloma bausme. Nesijautė girtas ir negalvojo apie tokias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2022 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės r., Laukuvos sen., Stungaičių k. teritorijoje, kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 236-ame, esantis automobilis VW T-ROC, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini).

Iš alkotesterio parodymų bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. K. 20.58 val. buvo nustatytas 1,60 promilės girtumas, 21.23 val. - 1,65 promilės girtumas.

2022 m. gruodžio 5 d. VĮ Regitra pažymoje užfiksuota, kad automobilis T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Pavilnių saulės slėnis 15“, o UAB „Citybee Solution“ yra minėto automobilio valdytojas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (taisyklių redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. gruodžio 4 d., apie 20 val. 55 min., Šilalės r., Laukuvos sen., Stungaičių k., teritorijoje, kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda 236-ame, vairavo automobilį VW T-ROC, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės, tai yra alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. A. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą bausmę – 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio baudą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina (40) MGL, t. y. 2000 Eur dydžio bauda.

Kaltinamasis A. K. prašo leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių. Nurodė, jog yra dirbantis, tačiau uždarbis yra minimalus. Be to, išlaiko sugyventinę su jų mažamečiu (duomenys neskelbtini) amžiaus vaiku, todėl iš karto sumokėti visą baudą būtų sudėtinga.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į A. K. prašymą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat teismas sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktuose, siekiant prevencinių tikslų ir užtikrinti visuomenės saugumą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šiurkščiai pažeisdamas KET (vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo laipsnio), keldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Šis terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gruodžio 20 d., kuomet A. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Prokuroras prašo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti dalį konfiskuotino turto (automobilio VW T-ROC, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 3000 Eur.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. K. būdamas neblaivus vairavo UAB „Citybee Solution“ išnuomotą automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Pavilnių saulės slėnis 15“. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu automobilio VW T-ROC, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, savininkas buvo ne kaltinamasis, o UAB „Pavilnių saulės slėnis 15“. Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas A. K. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ 2022 m. gruodžio 5 d. pažymoje apie transporto priemonę nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio VW T-ROC, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 24770 Eur.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020). Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, atsižvelgiant į tai, jog A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstama veika žalos nepadaryta, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, be to skiriama pinginė bauda, kuri ir taip sukels didelių nepatogumų, kadangi dėl turtinės padėties jis net negali baudos sumokėti iš karto, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo A. K. išieškotina dalis konfiskuotino turto (automobilio VW T-ROC, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3000 Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliekamos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos.

A. K. 2021 m. liepos 13 d. išduotas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 40 MGL (2000 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą bei išieškoti iš A. K. dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad 3000 Eur suma turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis: „turto konfiskavimas“ (būtina nurodyti bylos numerį – Nr. e1-749-1178/2022). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, ši suma bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. 2021 m. liepos 13 d. išduotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurga Jasmontienė