Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant vertėjai Lilijai Dautarienei, asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn A. T. (A. T.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn A. T. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2010 m. vasario 1 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.T. 2010 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. sausio 7 d. apie 12 val. Klaipėdos mieste, Taikos pr. – Statybininkų pr. žiedinėje sankryžoje vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) DHZ376, važiuodamas žiedine sankryža, persirikiuodamas iš trečios (kairėje pusėje) eismo juostos į pirmąją ir sukdamas į dešinę pusę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio kitam eismo dalyviui, t.y. automobiliui Ford Focus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priversdama jį staigiai stabdyt ir tuo pažeidė KET 109, 111 punkto reikalavimus.

- panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. F 531981 ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. A.T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įvykdytą veiką – pavojingą vairavimą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) III skyriaus “Bendrosios vairuotojų pareigos“ 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis, o 28 punktas numato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. KET XIII skyriaus “Važiavimo pradžia ir manevravimas“ 106 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. 111 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Būtent šių KET reikalavimų nepaisymu yra kaltinamas A.T., todėl analizuotina surinkta administracinės bylos medžiaga, liudytojų paaiškinimai, ar tokios išvados padarymui buvo teisiniai pagrindai priimant ginčijamą nutarimą.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l 9-26). Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas K. P. nurodė, kad jis vairuodamas tarnybinį automobilį Ford Focus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Taikos prospektu važiavo iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės kryptimi nuo „Delfino“ turgavietės link žiedinės Taikos pr.- Statybininkų pr. sankryžos, į kurią įvažiavo antrąja eismo juosta. Trečiąja (skaičiuojant nuo dešinės į kairę) eismo juosta į žiedinę sankryžą lygiagrečiai įvažiavo automobilis VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Važiuojant ratu žiedinėje sankryžoje ir artėjant link išvažiavimo iš žiedinės sankryžos link Statybininkų prospekto, kryptimi link Šilutės plento, automobilio VW Passat vairuotojas, važiavęs trečiąja (skaičiuojant iš dešinės į kairę) eismo juosta, staiga padidino greitį ir kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją staigia pasuko į dešinę, persirikiuodamas per dvi eismo juostas ir įvažiavo į Statybininkų pr. pirmąją eismo juostą. Šį automobilio persirikiavimo manevrą vairuotojas atliko staigiai ir prieš pat jo vairuojamą automobilį, dėl ko jis buvo priverstas staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Jei nebūtų sureagavęs, staiga stabdęs ir sukdamas vairą į kairę nebūtų keitęs važiavimo krypties, neišvengiamai būtų įvykęs eismo įvykis. Automobilio VW Passat vairuotojas nesureagavo į susidariusią pavojingą situaciją, įvažiavęs į Statybininkų prospekto pirmąją eismo juostą sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiuosius, o po to nuvažiavo Statybininkų prospektu, pasuko į Žardininkų gatvę. Kadangi kilo įtarimas, kad galimai vairuotojas neblaivas, nuspręsta važiuoti pavymui minimo automobilio, o šiam sustojus, vairuotojui buvo paaiškinta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles bei sukėlė pavojingą situaciją. Automobilio VW Passat vairuotojas su pažeidimu nesutiko, todėl buvo pristatytas į policijos komisariato budėtojų dalį, kur iškviestas policijos pareigūnų ekipažas, kompetentingas fiksuoti KET pažeidimus. Atvykusiam pareigūnui pateikti paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių ir pareigūnas toliau tyrė pranešimą apie pažeidimą. Šios aplinkybės nurodytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l.13-15), bei 2010-01-27 paaiškinime (b.l.19). Analogiškai įvykio aplinkybės paaiškino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. L., kartu su K.P. važiavęs automobiliu.

Vertinant aukščiau aptartuosius liudytojų parodymus akivaizdu, kad K.P. bei Ž.L. parodymai yra nuoseklūs ir jie atitinka tas faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotos tiek protokole, tiek tarnybiniuose pranešimuose ir K.P. paaiškinime. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad minimi liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir kaltinimais A.T. atžvilgiu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kritiškai ar nesivadovauti K.P. bei Ž.L. parodymais, kurių pranešimas apie kelių eismo taisyklių pažeidimą kelių policijos biuro pareigūnui buvo pagrindas ir vada būtent A.T. atžvilgiu pradėti administracinės bylos teiseną dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.

A.T. nurodo, kad yra apkaltintas pavojingu vairavimu vien todėl, kad kitas eismo dalyvis buvo policijos pareigūnas, kuris pats nesilaikė kelių eismo taisyklių ir pats pavojingai vairavo, todėl būtent jis turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tiek K.P. vairavęs automobilį Ford Focu, v/n. (duomenys neskelbtini), tiek A.T. vairavęs automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) buvo eismo dalyviai (KET 3 punkto sąvokų apibrėžimai) todėl jiems abiem vienodai taikomi kelių eismo taisyklių reikalavimai. Tai, kad vienas iš eismo dalyvių yra policijos pareigūnas jam nesuteikia jokio išskirtinumo, ką šiuo atveju akcentavo ir liudytojas K.P., nurodęs, kad jis apie pažeidimą pranešė pirmiausia būtent kaip eismo dalyvis, o dėl pažeidimo sudėties ir kvalifikacijos sprendė kompetentingas policijos pareigūnas įvertinęs tiek jo, tiek A.T. paaiškinimu. Todėl nėra jokių prielaidų manyti, kad A.T. atsakomybėn patrauktas dėl kito eismo dalyvio užimamų pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatytai, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Todėl tiek K.Petrošiui, tiek kitiems pareigūnams važiavusiems minimu automobiliu ir pastebėjusiems kelių eismo taisyklių pažeidimą už kurį numatyta administracinė atsakomybė, atsirado net ne teisė, o pareiga imtis veiksmų, kurie numatyti policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje.

A.T. versiją išdėstytą skunde patvirtina teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. K., kuris nurodė, jog su A.T. buvo susitikęs prie turgavietes „Delfinas“, esančios Taikos prospekte. Pakalbėjus su A.T. jis sėdo į savo automobilį Opel Tigra, kuriuo važiavo link Taikos pr. – Statybininkų pr. žiedinės sankryžos, pavymui A.T. vairuojamo automobilio VW Passat. Įsukus į žiedinės sankryžos 2 juostą ir važiuojant žiedine sankryža matė, kad priešinga jų važiavimo Taikos prospekto kryptimi į žiedinę sankryžą, jos pirmąją eismo juostą, nuo prekybos centro „BIG“ įvažiavo baltos spalvos automobilis Ford Focus. A.T. išsukant iš žiedinės sankryžos 2 (vidurinės) juostos į Statybininkų prospekto pirmąją eismo juostą (dešinę) automobilio Ford Focus vairuotojas privalėjo ir gavo pristabdyti vairuojamą automobilį nes buvo A.T. pirmenybė. Jokios pavojingos situacijos A.T. nesukėlė. Apie tai, kad A.T. kaltinamas pažeidęs KET reikalavimus sužinojo tą pačią dieną iš pačio A.T., o vėliau pateikė paaiškinimą dėl įvykio.

Šiais liudytojo paaiškinimais, priešingai nei aukščiau nurodytųjų liudytojų, teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis kaip įrodymais, kuriais paneigiama asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo. Pirmiausia būtina įvertinti tai, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A.T. atsisakė teikti paaiškinimą dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, nenurodė jokių asmenų, kurie galėtų pateikti paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių Tokiu asmeniu pažeidimo fiksavimo metu nebuvo įvardintas ir S.K., nors nurodoma, kad jis tiesiogiai matė situaciją. Pažeidimas fiksuotas 2010 m. sausio 7 d. o A.T. paaiškinimas surašytas tik 2010 m. sausio 11 d., o S.K. 2010 m. sausio 12 d. (b.l.21-22). Asmeniui nėra draudžiama atsisakyti teikti paaiškinimą protokolo surašymo metu ir jį pateikti vėliau, tačiau akivaizdu, kad įvykio aplinkybių, kurias tiesiogiai gali paaiškinti pats asmuo, nes jis dalyvavo tam tikroje situacijoje, atsisakymas išdėstyti situacijos vertinimą iš karto, sukelia pagrįstą abejonę ar vėliau teikiamu paaiškinimu nesiekiama iškelti sau palankią versiją dėl situacijos pateikimo, bei pasirengti šios versijos pagrindimui. Liudytojas S.K. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prieš rašant paaiškinimą susipažino su A.T. paaiškinimo turiniu ir tik tada pateikė savo paaiškinimą. Be to, neneigiama, kad A.T. ir S.K. paaiškinimai rašyti viena ir ta pačia technine priemone, ką patvirtina ir paaiškinimo formos individualūs požymiai (b.l.20-22). Be to liudytojas S.K. savo paaiškinime (b.l.22) nurodė, kad nuo prekybos centro „BIG“ automobilis Ford atvažiavo dideliu greičiu, dėl ko A.T. vairuojamu automobiliu turėjo padidinti greitį ir manevruoti, o jis buvo priverstas staigiai stabdyti. Taip pat matė, kad automobilis Ford Focus staigiai stabdė ir manevravo tarp pirmos ir antros juostos dar ir Statybininkų prospekte. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad žiedinėje sankryžoje jis važiavo apie 20-30 metrų atsilikęs nuo A.T. automobilio bei jokios pavojingos situacijos, į kurią atkreiptų dėmesį nepastebėjo. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo rašytame paaiškinime nurodyta, kad įvykio metu jis vairavo savo automobilį BMW 730, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad važiavo savo automobiliu Opel Tigra. Šie prieštaravimai apskritai iškelia pagrįstą abejonę dėl liudytojo parodymų patikimumo ir leidžia pagrįstai manyti, kad liudytojas siekia padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės ir situaciją pateikia jam palankiu kontekstu. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, S.K. ir A.T. asmeninio pobūdžio santykius, akivaizdu, kad S.K. parodymus galima vertinti kaip parodymus, kuriais siekiama asmeniui padėti išvengti administracinės atsakomybės.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos duomenų, sudarytos transporto priemonių judėjimo ir manevravimo schemos (b.l.11) bei teismo naudojamos planinės medžiagos iš www.viamichelin.com, www.maps.lt bazių, A.T. Klaipėdos mieste, į Taikos prospekto - Statybininkų prospekto žiedinę sankryžą įvažiavo trečiąja (artimiausia žiedo žaliosios vejos atžvilgiu) eismo juosta, o automobilis Ford Focus įvažiavo lygiagrečiai antra (vidurine) eismo juosta. Išvažiuojant iš žiedinės sankryžos į Statybininkų prospektą automobilio VW Passat vairuotojas per ištisinę kelio ženklinimo liniją persirikiavo į antrą (vidurinę) ir iš karto į pirmą (dešinę) eismo juostą, kirsdamas automobilio Ford Focus važiavimo trajektoriją neįsitikinęs, kad manevrą atlikti saugu, nepraleido antrąja (vidurine) eismo juosta važiavusio K.P. vairuojamo automobilio Ford Focus, dėl ko pastarasis buvo priverstas staiga stabdyti vairuojamą automobilį, keisti judėjimo kryptį, kad išvengti susidūrimo ir užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą. Todėl A.T. veiksmai teisingai įvertinti kaip pavojingas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką, nurodo, kad būtent tokie veiksmai yra pagrindas minimos veikos kvalifikavimui (žr. nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1917-06; Nr. N444-212/2009).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas konstatuoja, kad institucija, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad įvykdyta veika, numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, o būtent įvykdytas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra kai kiti eismo dalyviai buvo priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Įstatymo leidėjas šią veiką pagal taikomą sankciją ir jos dydį yra priskyręs prie grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl 2010 m. vasario 1 d. nutarimu administracinė nuobauda - 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes nebuvo nustatytos nei atsakomybę sunkinančios nei lengvinančios aplinkybės, todėl paskirtas sankcijoje numatytos baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Teisinių prielaidų švelnesnės nei numatyta sankcijos minimali riba administracinės nuobaudos skyrimui, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2010 m. vasario 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 531981, kuriuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį patrauktas A. T. palikti nepakeistu ir A. T. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.