Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2-13022-967/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2-13022-967/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 3.2.6.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-13022-967/2018
Teismio proceso Nr. 2-68-3-07472-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.6.1.; (S) 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 750,00 Eur negrąžinto kredito, 447,62 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - Žiūrų g. 37, Vilnius, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2015 m. balandžio 23 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB ,,4finance“ ir atsakovo Lietuvos pašto Paypost skyriuje pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 500,00 Eur sumą. Remiantis sutarties 2.10 punktu 2015 m. balandžio 29 d. atsakovas Lietuvos pašto Paypost skyriuje pateikė prašymą papildomai 200,00 Eur kredito sumai, 2015 m. gegužės 26 d. Lietuvos pašto Paypost skyriuje pateikė prašymą papildomai 50,00 Eur sumai (e. b. l. 1-6, 31-33, 38-39). Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas - 8 mėnesiai, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2016 m. vasario 23 d.. Pradinis kreditorius savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir išmokėjo atsakovui 750,00 Eur grynaisiais pinigais. Tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu ieškovui negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų. Todėl pradinis kreditorius 2015 m. rugsėjo 13 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsakovo skolą, ieškovo teigimu, sudaro: 750,00 Eur negrąžintos paskolos suma, 154,16 Eur iki kredito grąžinimo termino ir 293,46 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. sausio 23 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis).

2016 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą International Risk Management OÜ įmonės kodas 12535769, adresas (duomenys neskelbtini), kuri 2017 m. vasario 23 d. reikalavimą perleido UAB „Finansų administravimas“. Todėl UAB „Finansų administravimas“ turi reikalavimo teisę į su A. B. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei jos pagrindu atsiradusią 750,00 Eur dydžio skolą. 2017 m. vasario 28 d. raštu pradinis kreditorius informavo atsakovą dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, įrodymų apie prievolės įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jo priteistina ieškovui 750,00 Eur negrąžintos paskolos suma ir 154,16 Eur palūkanų suma iki kredito grąžinimo termino (mokėjimo palūkanų).

Ieškovas prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 140,70 proc. Ieškovo paskaičiavimu už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. sausio 23 d. sutartinės palūkanos sudaro 293,46 Eur sumą.

Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito kainos metinis palūkanų normos dydis (140,70 proc.) bei ieškovo paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Sprendžiant dėl šios rūšies, t. y. atlyginimo, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, palūkanų priteisimo lygiai taip pat, kaip ir netesybų atveju vertintina, ar sutartinių palūkanų dydis nėra per didelis. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, ieškovas, kurio verslas - greitųjų kreditų suteikimas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje jau ne kartą yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VRĮ), pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma.

Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 140,70 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,39 proc. kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. sausio 23 d. (82 dienos) ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 30,75 Eur palūkanų (750,00 x 0,05/100 proc x 82 dienos = 30,75), o likusioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą 934,91 Eur (750,00 + 154,16 + 30,75) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 78,06 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 21,08 Eur žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur negrąžintos paskolos, 154,16 Eur mokėjimo palūkanų, 30,75 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 934,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,08 Eur žyminio mokesčio ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė