Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. ir nukentėjusiosios J. J. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. birželio 4 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas atbulas partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią eismo dalyvę – pėsčiąją J. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai J. J. buvo padaryti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, kraujosruvos kairiame rieše ir viršugalvio srityje, kaktoje ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimai nosies ir kaktos srityje – nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio lūžio nukentėjusiosios J. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais veiksmais G. Š. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 28 ir 119 punktų reikalavimus bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. Š. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-01-16 nuosprendį, taikyti BK 38 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad jis padarė netyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką, yra teigiamai charakterizuojamas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajai visą turtinę ir neturtinę žalą), nors praeityje yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, be to, susitaikė su nukentėjusiąja. Dėl to mano, kad teismas galėjo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei turėjo spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau paskyrė jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę bei nuosprendyje nepasisakė dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tvirtina, kad teismas galėjo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tam yra visos būtinos sąlygos: nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, jo amžius rodo, kad jis yra linkęs taisytis, kadangi yra teistas, niekas nenori jo priimti į darbą, todėl, norėdamas išgyventi, iš miško parsineša kokį nuvirtusį medį, bet ir už tai yra baudžiamas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. J. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-01-16 nuosprendį, nes mano, kad teismas G. Š. paskyrė per griežtą bausmę, netaikė BK 38 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės jai su juo susitaikius. Nurodo, kad G. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, gera valia jai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, jos atsiprašė.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti ir bylą G. Š. atžvilgiu nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla G. Š. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 327 straipsnio 2 punktas).

Apeliantai nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikacijos neginčija, todėl šioje dalyje nuosprendis neanalizuojamas ir nevertinamas, o byla tikrinama ir vertinama tik apeliacinių skundų ribose.

Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji apeliaciniais skundais prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindas manyti, kad jis naujų nusikaltimų nedarys.

Duomenys byloje rodo, kad G. Š. savo kaltę padarius neatsargų nusikaltimą pripažino, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažinta net jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors išlaidas už J. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinei ligonių kasai atlygino draudimo įstaiga (129 b. l.), o ne pats nuteistasis G. Š., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji jokio civilinio ieškinio nuteistajam nebuvo pareiškusi, o išlaidos, susijusias su nusikalstama veika padarytos žalos (nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytų sužalojimų) pašalinimu bei nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos (163 b. l.), atlyginimu, yra atlygintos, daroma išvada, kad žala yra atlyginta savo noru. Iš nukentėjusiosios J. J. apeliacinio skundo matyti, jog ji susitaikė su G. Š., jam atleido. Taip pat bylos medžiaga liudija, kad net ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog nenori, kad dėl įvykusio eismo įvykio būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji jokių pretenzijų neturi, G. Š. jos atsiprašė, labai gailėjosi (29–30 b. l.) ir neprieštaravo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jai ir G. Š. susitaikius arba baudžiamuoju įsakymu (32–33 b. l.). Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji neprašė bylos nutraukti jai ir G. Š. susitaikius, tačiau ji nurodė, jog jam nereikia jokios bausmės, ji jam pretenzijų neturi (152 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusioji J. J. ir nuteistasis G. Š. susitaikė. Kita sąlyga, kuriai esant galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniui yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš bylos matyti, kad G. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, ūkininkauja, seniūnijos pateiktoje apelianto charakteristikoje nurodyta, kad G. Š. seniūnijoje nebuvo svarstytas, vietiniai gyventojai dėl jo elgesio į seniūniją nesikreipė (116 b. l.). Nors nuteistasis praeityje yra teistas net vienuolika kartų, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu visi šie teistumai buvo išnykę. Nors G. Š. 2012-03-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir naują neatsargų nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos 25 parų arešto bausmės, tačiau apeliantas minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, o pagal BK 97 straipsnio nuostatas nusižengimas teistumo neužtraukia. Kadangi G. Š. 2012-03-16 nuosprendžiu nuteistas tik už baudžiamąjį nusižengimą, o ne už nusikaltimą, ir atsižvelgus, kad ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus yra išnykęs, G. Š. laikomas neteistu. Apeliantas yra baustas administracine tvarka už pažeidimus transporte, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad G. Š. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, jis administracine tvarka nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, nebuvo teistas pagal BK 281 straipsnį, daroma išvada, kad ši veika daugiau atsitiktinė. Be to, po šios nusikalstamos veikos nuteistasis nepadarė naujų veikų, už kurias būtų patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ir padaryta veika savo pobūdžiu ir pavojingumu labai skiriasi nuo jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, už kurias, kaip minėta, teistumas išnykęs. Dėl to yra pagrindas manyti, jog naujų nusikaltimų jis nedarys. Taigi, egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nukentėjusiosios J. J. išreikštą prašymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesvarstė BK 38 straipsnio taikymo G. Š. galimybės. Esant visoms BK 38 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis). Dėl to nuosprendis dėl G. Š. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį naikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 2 punktas), todėl nenagrinėjami G. Š. apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendį ir G. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.