- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-848-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03998-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- K. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. S., atstovaujamos advokatės I. A., atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-290-979/2019 pagal ieškovės E. S. ieškinį dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui K. S., trečiasis asmuo K. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2019 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš K. S. paramą (išlaikymą) pilnametei dukrai E. S. periodinėmis išmokomis arba turtu: 1) periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį į E. S. nurodytą banko sąskaitą jos mokymosi vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2019 m. liepos 1 d. arba 2) turtu: priteisti E. S. K. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 2520 Eur vertės 1,8113 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš K. S. E. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 28 d., iš viso 731,76 Eur; 4) priteisti iš atsakovo K. S. bylos vedimo išlaidas.
2. 2019 m. vasario 14 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui K. S. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,8113 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, dėl ko tenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo turtu teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Nurodė, kad 2019 m. sausio 25 d. atsakovas savo tėvui padovanojo asmeninės nuosavybės teise jam priklausiusius du žemės sklypus. Nėra duomenų apie atsakovo tolesnes galimybes dėl jo sveikatos būklės dirbti ir gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas ieškovei periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
3. A. K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atmesti. Nurodė, kad dukroms išėjus gyventi skyriumi, atsakovas nuolat rėmė nepilnametę dukterį M. S. bei ieškovę. Atsakovas pagal savo galimybes teikia išlaikymą pilnametei dukrai, nors pats sunkiai serga, patyrė sudėtingą galvos operaciją, jam reikalinga kitų žmonių pagalba ir priežiūra, nuolat naudoja brangius medikamentus. Atsakovas nuo 2018 m. birželio 19 d. registruotas darbo biržoje, jam mokama nedarbo draudimo išmoka - 423,33 Eur, taip pat gauna nedarbingumo išmoką, o prašomas areštuoti žemės sklypas pats savaime neduotų ieškovei jokių pajamų. Pažymėjo, kad ant minimo žemės sklypo yra pastatytas, tačiau neįregistruotas gyvenamasis namas, dėl kurio padalijimo santuokos nutraukimo byloje šiuo metu vyksta ginčas, todėl perleisti šio žemės sklypo atsakovas neketina. Nurodė, kad du žemės sklypus padovanojo savo tėvui A. S. atgal, kadangi dėl sveikatos būklės atsakovas negalės šių žemės sklypų dirbti ir prižiūrėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesusiję su būsimo sprendimo įvykdymo galimumu, kadangi iš pateiktų atsakovo sąskaitos išrašų matyti, kad jis teikia išlaikymą ieškovei bei kitai savo nepilnametei dukrai pagal finansines galimybes.
6. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis sunki – jis nedirba, turi sveikatos sutrikimų, jam paskirta nedarbo draudimo išmoka iki 2019 m. kovo 26 d. po 423,33 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pagrindo manyti, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atsakovas nevykdys ir nebeteiktų išlaikymo periodinėmis išmokomis nėra.
7. Aplinkybė, kad atsakovas kitus du žemės sklypus perleido trečiajam asmeniui, nesudaro teisinio pagrindo manyti, kad ir prašomą areštuoti žemės sklypą, atsakovas ketina perleisti tretiesiems asmenims. Priešingai, atsakovas nurodė, kad perleisti minėto žemės sklypo neketina, nes vyksta teismo procesas su trečiuoju asmeniu dėl gyvenamojo namo, esančio ant šio sklypo, padalijimo.
8. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog neareštavus atsakovo žemės sklypo, gali kilti reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė jokių, netgi minimalių, rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas prašomą areštuoti žemės sklypą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė E. S., atstovaujama advokatės I. A., prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
9.1. Aplinkybė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo laikotarpiu neatlygintinai perleido du žemės sklypus, patvirtina akivaizdžiai nesąžiningus atsakovo veiksmus, siekiant išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo bei tai, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Šiuo atveju teismui nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu žemės sklypu, yra grėsmė, jog vieną kartą perleidęs turtą, atsakovas ateityje toliau atliks panašaus pobūdžio veiksmus, kuriais sieks sumažinti galimybes įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
9.2. Atsakovas nuo pat apsigyvenimo skyrium vengė ir šiuo metu vengia teikti ieškovės poreikiams reikalingą išlaikymą, nors tam turi galimybę. Tai patvirtina aplinkybė, jog dar dirbdamas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. UAB „Skirlita“ ir gaudamas apie 1100 Eur per mėnesį pajamas, atsakovas ieškovei teikė itin mažą išlaikymą, kurio nepakako ieškovės poreikių tenkinimui: už 2017 m. gruodžio mėnesį skyrė 75 Eur; už 2018 m. sausio mėnesį - 72 Eur; už 2018 m. vasario - kovo mėnesius po 100 Eur; už 2018 m. balandžio - lapkričio mėnesius po 150 Eur; už 2018 m. gruodžio - 2019 m. sausio mėnesius po 100 Eur; už 2019 m. vasario mėnesį - 50 Eur.
9.3. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo patiriamas išlaidas gydymui, kuris jam galimai yra nemokamas. Nors turi galimybę, atsakovas vengia teikti ieškovės būtiniems poreikiams reikalingą išlaikymą (paramą), jo teikiamos išmokos nuolat mažėja, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
9.4. Nustatyta, jog nuo 2019 m. kovo 26 d. atsakovas negaus nedarbo draudimo išmokos. Taigi turėdamas galimybę perleisti ir perleidęs likusį savo turtą bei neturėdamas pakankamų pajamų teikti išlaikymą ieškovei, atsakovas taps nemokus, dėl ko nebus įvykdomas ieškovei galimai palankus teismo sprendimas.
9.5. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovui ieškinio suma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra didelė ir tai padidina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nėra duomenų apie tolesnes atsakovo galimybes dirbti ir gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas ieškovei bei sumokėtas išlaikymo įsiskolinimas.
Atsiliepimas
10. A. K. S., atstovaujamas advokatės L. G., atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės E. S. atskirojo skundo ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1.1. Atsakovas du žemės sklypus padovanojo savo tėvui A. S., kadangi po galvos operacijos atsakovas negalės žemės sklypų dirbti ir prižiūrėti, o sklypus 2010 m. spalio 6 d. jam buvo padovanojęs tėvas, todėl atsakovas tėvui sklypus padovanojo atgal. Jeigu atsakovas būtų turėjęs tikslą perleisti ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), jis tai galėjo padaryti bet kada, tačiau to nedarė ir nesiruošia to daryti. Pažymėjo, kad atsakovas 2019 m. vasario 22 d. sudarė sutartį dėl šio žemės sklypo geodezinių matavimų, statinių ir požeminių komunikacijų geodezinės-kontrolinės nuotraukos atlikimo, kadangi ruošiasi atlikti gyvenamojo namo, esančio šiame žemės sklype, teisinę registraciją, kad galėtų tinkamai pasidalinti santuokos nutraukimo byloje su ieškovės motina šiame sklype esantį gyvenamąjį namą.
Šalies argumentai
1.2. Ieškovės prašomo areštuoti žemės sklypo reali rinkos vertė yra ne 2520 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, o pagal UAB „IdeArt“ įvertinimą - 7500 Eur, taigi beveik tris kartus didesnės vertės nei nurodyta ieškinyje.
1.3. Pažymėjo, kad atsakovas nesutinka su ieškovės nurodyta jo teikto išlaikymo suma, nes kurį laiką, iki ieškovei atsidarant sąskaitą jos vardu, pinigus jos išlaikymui duodavo trečiajam asmeniui grynais pinigais. Atsakovas nevengia mokėti ieškovei išlaikymo, tačiau mokėti didesnį išlaikymą šiuo metu neleidžia jo materialinės galimybės. Atsakovas nuo 2018 m. birželio 19 d. registruotas darbo biržoje, jam mokama 423,33 Eur nedarbo draudimo išmoka. Jokių kitų pajamų jis negauna. Atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gulėjo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kur buvo atlikta sudėtinga galvos operacija. Nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. vasario 9 d. gydėsi AB „Eglės“ sanatorijoje. Nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. kovo 1 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, kuris pratęstas iki 2019 m. kovo 15 d. Nurodė, kad atsakovui sergant ilgiau, jam bus paskirta ligos išmoka arba neįgalumo pašalpa, iš kurios jis galės teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio (skundo) reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).
4. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 3 d. ieškiniu kreipėsi į teismą ir pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo K. S. laikiną išlaikymą pilnamečiui vaikui – ieškovei po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol bus išspręsta civilinė byla. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas priteisė iš atsakovo K. S. laikiną materialinį išlaikymą pilnametei dukrai – ieškovei E. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, priteisiant nuo nutarties priėmimo dienos - 2018 m. gruodžio 4 d.
5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2018 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje ieškovė atsisakė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi priėmė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakymo.
6. Ieškovė 2019 m. vasario 12 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo paramą (išlaikymą) pilnametei dukrai E. S. periodinėmis išmokomis arba turtu, išlaikymo įsiskolinimą 731,76 Eur bei 2019 m. vasario 14 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,8113 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės E. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad atsakovui bylos nagrinėjimo metu neatlygintinai perleidus du žemės sklypus, kyla grėsmė, jog atsakovas ateityje ir toliau atliks panašaus pobūdžio veiksmus, o perleidęs likusį savo turtą bei neturėdamas pakankamų pajamų teikti išlaikymą ieškovei, atsakovas taps nemokus bei sumažins galimybes įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
8. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas pasisakydamas dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog byloje nėra duomenų jog neareštavus atsakovo žemės sklypo, gali kilti reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais.
9. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
10. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin bloga, ar jo turimas turtas yra mažesnis nei ieškiniu pareikšti reikalavimai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo paramą (išlaikymą) periodinėmis išmokomis arba turtu bei išlaikymo įsiskolinimą - 731,76 Eur, tačiau neįrodė, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo atsakovas nevykdys ir nebeteiks išlaikymo periodinėmis išmokomis. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gauna nedarbo draudimo išmoką, o atsakovui sergant ilgiau, jam bus paskirta ligos išmoka arba neįgalumo pašalpa, iš kurios jis galės teikti ieškovei išlaikymą.
11. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad vieną kartą perleidęs turtą, atsakovas ateityje ir toliau atliks panašaus pobūdžio veiksmus, o perleidęs likusį savo turtą bei neturėdamas pakankamų pajamų teikti išlaikymą ieškovei, atsakovas taps nemokus. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neįvardino tų priežasčių bei nepateikė jokių faktinių duomenų, jog atsakovas planuoja perleisti jam nuosavybės teise priklausantį 1,8113 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims. Juolab, kad atsakovas ruošiasi atlikti gyvenamojo namo, esančio šiame žemės sklype teisinę registraciją, jog galėtų tinkamai pasidalinti jį santuokos nutraukimo byloje su ieškovės motina.
12. Tai, kad atsakovas nesutiko išspręsti ginčo taikiai, tai yra, kad nesutiko mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio, neįrodo, jog atsakovo elgesys buvo nesąžiningas ar yra pagrįsta tikimybė, jog atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais faktiniais, rašytiniais įrodymais ir grįsti tik ieškovės spėliojimais.
13. Konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenka pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-807-464/2017).
14. Apeliantė nesutikdama su skundžiama 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas neatlygintinai perleido du žemės sklypus, tačiau tai savaime nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Jokių kitų duomenų ar aplinkybių, be niekuo nepagrindžiamų ieškovės teiginių apie atsakovo galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą, apeliantė nenurodė ir nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
15. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė šiuo atveju neįrodė grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybės.
17. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
18. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.